Kai prieš kelerius metus Raminta Radvilienė (25) pirmą kartą pamatė savo būsimą vyrą Deividą (28) vienoje tuomet populiarioje TV3 laidoje, jaunutė mergina tuomet net neįtarė, kad tai ir yra jai skirta antroji pusė.
Akimirksniu prasidėjusį nuoširdų bendravimą vainikavo graži draugystė. Netrukus Deividas išvyko studijuoti į Daniją, o taip svetimoje Skandinavijos šalyje po kurio laiko atsidūrė ir pati Raminta.
Nė viena pradžia užsienio šalyje Lietuvos emigrantams nebūna rožėmis klota, todėl ne išimtis buvo ir ši lietuvių pora. Jausdami tėvynės ir šeimos ilgesį, iš pradžių jie nutarė šiek tiek padirbėti, susitaupyti pinigų ir progai pasitaikius, sugrįžti namo. Tačiau užburiantis danų gyvenimo būdas taip sužavėjo lietuvius, kad jie nutarė čia pagyventi ir dar ilgiau.
„Viskas tapo taip artima ir sava. Danija suteikia nepriekaištingas galimybes: studijos nemokamos, atlyginimai superiniai, žmonės tave vertina, nors ir esi imigrantas“, – neslepia Raminta.
Danijoje savo gyvenimą kuriantys lietuviai visai neseniai čia susilaukė ir savo sūnelio – dabar jau beveik keturių mėnesių sulaukusio Deirado.
Visomis savo žavingomis ir jaunatviškomis gyvenimo akimirkomis su savo sekėjais Raminta dalijasi „Instagram“ paskyroje, kurioje turi subūrusi net 20 tūkst. sekėjų. Kaip atrodo gyvenimas Danijoje, kaip šeimos gyvenimą pakeitė sūnus ir kokiais būdais jauniems tėveliams pavyksta atrodyti taip stilingai – apie tai ir dar daugiau su Danijoje gyvenančia Raminta Radviliene kalbamės šiame interviu.
Raminta, drauge su vyru jūs skaičiuojate jau šešerius draugystės metus, iš tiesų tai nėra trumpas laikotarpis, tačiau sugrįžkime šiek tiek į jūsų praeitį – kaip užsimezgė jūsų draugystė?
Mūsų pažintis iš tiesų buvo netradicinė. Deividas tuo metu dalyvavo socialinime eksperimente „Tik nesakyk mamai“, kurį transliavo būtent TV3 televizija.
Jis dalyvavo, o aš tiesiog stebėjau jį kaip žiūrovė. Kadangi esu smalsutė, neatsispyriau ir pasikviečiau jį į „Facebook“ draugus, galvojau, kad reiks išklausinėti, kaip čia viskas vyksta televizijoje: ar dalyviai patys gali elgtis kaip nori, ar viskas surežisuota, mane taip domino tie visi vidiniai reikalai, kurie vyksta už kadro!
Jeigu atvirai, kviesdama net nesitikėjau, kad jis mane priims į savo draugus, bet smalsumas vis tiek paėmė viršų. Pasirodo – klydau, po kelių dienų ne tik, kad jis mane priėmė į draugus, bet dar ir pats parašė.
Taip užsimezgė mūsų bendravimas, kai pradėjome, tai jau ir nebegalėjome sustoti. (šypteli)
Jautėme stiprų ryšį, lyg vienas kitą jau pažinotume ilgą laiką. Viskas netikėtai peraugo į meilę, kuri išaugo į nuostabią šeimą. Visada tikėjau likimu ir jis nei karto manęs nenuvylė.
Tikriausiai namų ilgesį jaučiate kiekvieną dieną... Kaip atrodo jūsų rutina Danijoje?
Stiprus ilgesys aplankydavo pradžioje, dabar jau susigyvenome su tuo. Mus aplanko artimieji ir draugai, todėl užpildo tą ilgesį, jeigu jis vos ir atsiranda. Atsiradęs mūsų sūnelis Deiradukas atsinešė su savimi tiek daug, kad šiuo metu jaučiame visišką pilnatvę.
Mūsų rutina yra ganėtinai įvairi, kadangi Danija ganėtinai lietinga šalis, daug nepakeliausi, nes kur išvažiuoji – užpuola lietus. Lietingas oras – vienas iš didžiausių Danijos minusų, bet stengiamas kuo daugiau pamatyti, išvažiuoti.
Dabar, kai gimė sūnelis, laukia daug kelionių ne tik po Daniją.
Ar sunku būti emigrantu Skandinavijoje? Danija iš tiesų nėra pigi šalis...
Tikrai nesunku, mes labai greitai prisitaikėme prie naujos šalies ir jos kultūros. Danai yra nuostabūs žmonės, kurie tikrai nuoširdžiai stengiasi padėti, kuo tik gali ir tikrai nežiūri į tave skersai, jei esi imigrantas.
Ši šalis tikrai nėra pigi, bet ir atlyginimas yra atitinkamas pagal šalies ekonomiką. Maisto prekių kainos jau darosi labai panašios į esančias Lietuvoje, visą kitą kainuoja ženkliai daugiau. Tačiau mes jau pripratome, todėl tikrai nėra taip baisu, kaip kitiems atrodo.
Savo „Instagram“ paskyroje turite subūrusi įspūdingą skaičių gerbėjų – beveik 20 tūkstančių. Kaip pavyko sudominti tiek daug žmonių?
Viskas prasidėjo nuo „Youtube“ platformos, pradėjau kurti „vlogų“ tipo vaizdo filmukus, tuomet pradėjo rašyti nemažai merginų su įvairiais klausimais, natūraliai išaugo sekėjų skaičius ir pajaučiau stiprią motyvaciją. Kai jauti, kad skaičius auga – norisi dar ir dar.
Tada supratau, kad vaizdo įrašų filmavimas yra ne man, nejaučiau malonumo tai darydama, todėl pradėjau rašyti tinklaraštį, po kurio laiko suvokiau, kad būtent ši veikla man taip pat neteikia malonumo.
Galiausiai nusprendžiau visiškai atsiduoti instagramui ir viskuo dalintis tik šioje erdvėje. Savo profilį kūriau visapusiškai: dalinausi gyvenimu ir išgyvenimais, receptais, kasdienybe, įvairiais pavykusiais ir ne tik pirkiniais, rengiau konkursus.
Stengiausi atiduoti visą save sekėjams, negaudama visiškai jokios naudos iš to, jaučiau malonumą tai darydama, sakau tai nuoširdžiai. Taip sekėjų skaičius pradėjo augti ir galiausiai išaugo iki 20 tūkst.
...ir kiek laiko užtrukote, kol užsiauginote tokią „armiją“ sekėjų?
Šiemet bus trys metai, kai jau auginu savo auditoriją. Kuomet pasiekiau tokius skaičius, supratau, kad visa esmė yra ne skaičiuje, o žmonėse, kurie mane seka.
Kas iš to, jeigu tave seks žmonės, kurie tavęs nemėgsta ir seka tave tik dėl to, kad galėtų tave apkalbinėti. Būčiau laimingesnė, jeigu mane sektų tik tie, kuriems patinku nuoširdžiai. (šypteli)
Jūsų „Instagram“ anketos nuotraukos iš tiesų traukiančios akį. Ar jas ruošiant, reikia įdėti daug pastangų?
Šioje vietoje turiu pasakyti nuoširdžiausią „ačiū“ savo vyrui, nes didžiausią dalį nuotraukų, kurias matote mano instagramo paskyroje, fotografuoja Deividas. Žinoma, jis tai darė sukastais dantimis, tačiau mes moterys sugebame rasti kompromisą. (juokiasi)
Prie nuotraukos, kurią noriu įkelti, praleidžiu labai mažai laiko, daugiausiai penkias minutes. Didesnę laiko dalį užima nuotraukos padarymas ir teksto rašymas po nuotrauka.
Stengiuosi visada parašyti ką nors naudingo, kad žmogus gautų informacijos, o ne tik pamatytų nuotrauką. Jeigu po nuotrauka neteikiu jokios informacijos, stengiuosi užkurti diskusiją, kurios metu moterys galėtų reikštis ir dalintis patirtimi, tuomet per komentarus merginos savotiškai gali surasti naudingos informacijos. Norisi skleisti kokybišką turinį, kuris duotų naudą mano sekėjams.
O kaip atrodo nuotraukų retušavimo procesas?
Procesas labai paprastas. (šypteli) Turiu programėlę, pavadinimu „Lightroom“, kurios pagalba galiu pakeisti nuotraukų spalvas. Tam, kad profilis gražiau žiūrėtųsi, stengiuosi derinti spalvų gamą, tai padeda padaryti mano asmeniniai „presetai“, kuriuos turiu programėlėje.
Visuomenėje vis dažniau netyla kalbos, kad jaunos mamos, rodydamos nuolatinę savo rutiną, daugiau nieko nebemato tik savo mobilų telefoną. Ką atsakytumėte tokiems kritikams?
Nepasakyčiau, kad tik mamos. Šiais laikais visi yra pripratę prie mobiliųjų telefonų, socialiniai tinklai tikrai ima viršų, nematau nieko blogo, kad mamos šiais laikais yra aktyvios ir veiklios.
Namuose užsisėdėti galime kiekviena, bet imtis kažkokių veiklų, kurios teiktų malonumą – tik vienetai. O atsakant į jūsų klausimą – rekomenduočiau pradėti žiūrėti savęs, jeigu kiti sugeba pastebėti mus, vadinasi nemažą laiko dalį taip pat praleidžia socialinėje erdvėje.
Nesunku pastebėti, kad esate iš tiesų stilinga šeima. Ar jums kasdienybėje drabužiai ir asmeninis stilius yra svarbus, kur dažniausiai apsipirkinėjate?
Mes nesivaikome madų ar „trendų“, bet mėgstame atrodyti stilingai. (šypteli)
Manau, kad asmeninis stilius iš tiesų yra svarbus, nes visi norime atrodyti gražiai, stilingai, bet ne visada tai kas madinga, yra gražu mūsų akiai. Renkamės patogius ir gražius drabužius, nesigilindami, kas yra drabužio kūrėjas.
Apsipirkinėjame visur kur randame patinkančius drabužius: Asos, Zara, Bershka, Zalando, H&M ir kt.
Tikriausiai matote daug lietuvaičių mamų. Ar mūsų moterys vis dar yra piktos ir nepatenkintos, kaip kalba kiti, ar to negatyvo vis dėlto mažėja?
Tikrai taip, moterys vis dar yra piktos ir pagiežingos, žinoma – ne visos. Tenka susidurti su įvairaus tipo moterimis, bet, mano nuomone, jos žemindamos kitas, tiesiog žemina pačios save.
Nelaimingų moterų prigimtis yra žeminti kitą. Kokia save gerbianti moteris, turėdama laimingą gyvenimą, šeimą mėtys purvus ant kitos moters? Visuomet stengiuosi skatinti moterišką bendrystę, kad visos būtume lyg vienas kumštis, padėtume ir palaikytume viena kita.
Kaip tik šiuo metu Danijoje pradėjau organizuoti mamų su vaikučiais renginius-susitikimus, pavadinimu „Netobulai tobula motinystė“. Atsiradus sūneliui, gimė daug minčių ir idėjų, kurias su laiku stengsiuosi realizuoti. (šypteli)
Moterys, tapusios mamomis, dažnai kalba apie pilnatvės jausmą, atėjusį po gimdymo. O kaip motinystė pakeitė jūsų gyvenimą?
Negaliu sakyti, kad dar prieš nėštumą nejaučiau pilnatvės, bet atsiradus sūneliui Deiradui, šis žodis įgavo stebuklingą prasmę.
Pradėjau matyti tamsoje, girdėti miegodama, vaikščioti be garso. Išmokau pavalgyti prabėgomis, suplanuoti du žingsnius į priekį ir dar daug magiškų dalykų, kuriuos išmoksti, tik tapus mama.
Kai esi Mama, tu nugali visas baimes, tau visiškai nesvarbu, ką pasakys aplinkiniai, tiesiog einu kiaurai sienas ir griauni visus tiltus, vardan savo mažo džiaugsmelio. (šypteli)
Esate dar jauna šeimynėlė, tačiau kaip manote, kur slypi laimingų santykių paslaptis?
Augime, šeimoms reikia nuolatos augti ir brandinti gebėjimą mylėti. Privalu puoselėti vienas kitą ir šnekėtis, daug ir visuomet šnekėtis. Net jeigu gumulas stovi gerklėje ir negali pažiūrėti į savo antrąją pusę, vis tiek reikia kalbėti, nes kuo ilgiau tylėsime ir laikysime pyktį savyje, tuo bus ateityje blogiau.
Pykčio burbulas anksčiau ar vėliau sprogs, todėl geriau jis sprogtų tik su viena neišspręsta problema nei išsitaškytų visos vienu kartu.
