Eglė Jonaitytė juokauja, kad ji taip niekada ir nenusprendė, kaip save reiktų pristatyti kitiems sutiktiems žmonėms. Eglė kuria ir to moko kitus, kaip pačiam susikurti asociatyvius, asmeninius ar net sveikatai padedančius kvapus.
„Mano besidominčioje botaninėje parfumerijoje susipina kūryba ir terapija, todėl dažniausiai prisistatau kaip kvapų kūrėja“, – šypteli žavinga pašnekovė.
Daugeliui pirmiausia galėtų kilti klausimas, kas gi yra toji botaninė parfumerija? O po šia sąvoka slepiasi gana paprastas paaiškinimas – tai kvepalai, kuriuos sudaro natūralios kilmės ingredientai.
Ilgai ieškojo tinkamo kelio
Pati Eglė, prieš pasineriant į kvapų pasaulį, save išbandė tikrai ne vienoje sferoje. Moteris studijavo etnologiją, domėjosi muzika ir dainavimu. Tačiau tai Eglei ilgai laukto pilnatvės jausmo taip ir nesuteikė:
„Aš visada labai teikiau prioritetą, kad dirbčiau tai, kas man patinka. Daug gyvenime visko išbandžiau, bet nei vienas iš jų netapo pastoviu dalyku. O kvapai ir kūryba yra kasdieninė mano veikla“, – sako ji.
Dabar į Kaune įkurtą savo kvapų ateljė Eglė nors ir neina kiekvieną dieną, tačiau visas jos gyvenimas sukasi aplink kvapus. Tiesa, Eglė prisipažįsta, kad pasinėrus į kvapų pasaulį, kartais būna sunku atrasti tinkamą laiką įprastu režimu gyvenantiems žmonėms.
„Į dirbtuves einu ne kiekvieną dieną, kadangi dauguma žmonių gyvena ir dirba nuo aštuonių iki penkių, tai mano grafikas yra išties lankstus.
Žinoma, kartais sudėtinga būna suderinti užsiėmimų laiką, bet kiekviena diena yra skirtinga, veikiu tai, ką man norisi veikti“, – patikina kvapų kūrėja.
Supažindina su kvapų pasauliu
Užsiėmimai Eglės įkurtoje ateljė taip pat vyksta daugiau vakarėlio pobūdžio, kurių metu žmonės supažindinami su įvairiais kūno aliejais, aromoterapija ir kitais kvapais.
Kas labiau nori individualumo – užsisako ir asmenines sesijas, tai yra aptariama su kiekvienu klientu asmeniškai.
Pati Eglė pokalbio metu taip pat vengia žodžio „mokau“. Mat kaip sako ji pati, ji savo klientų nemoko, kad jie taptų profesionaliais kūrėjais, o tiesiog supažindina su kvapų pasauliu.
„Pati mokiausi aromaterapijos, masažų ir daugiau energetinių praktikų. Žinoma, daugiausia tobulinausi pati, tačiau parfumerijos konkrečiai niekada nesimokiau“, – pasakoja pašnekovė.
Stipri uoslė pasireiškė jau vaikystėje
Tai, kad kvapus Eglė užuodžia geriau nei kiti, pati ji pastebėjo ganėtinai anksti. Kaip sako pati moteris – jos visi pojūčiai jau nuo mažumės yra gana neblogai įvaldyti:
„Tai nėra tik fiziologiniai pojūčiai, turiu ir labai lakią fantaziją. Daug dalykų susiveda į kūrybą, ne tik kvepalų, bet ir kitų dalykų.
Nuo mažumės geriau sugebėdavau įvardyti kvapus, ypač kažką ragaujant. Galėjau pasakyti, kas tai yra, ypač atskirti grybų, sraigių, salierų, rabarbarų kvapus“.
Tiesa, gyvenime yra buvę ir tokių atvejų, kurie Eglei įsiminė stipriai atmintyje. Štai, pavyzdžiui, moteris dar vaikystėje galėdavo pasakyti, miške bus grybų ar ne, vos išlipus iš automobilio arba užuosti šalia šliaužiančią sraigę.
„Iš tiesų atrodo, užuodi sraigę ir nesupranti, koks tai kvapas. Negalėčiau jo apibūdinti, bet jeigu žinai kvapą, gali jį užuosti.
Kaip ir grybai – išlipi iš automobilio ir užuodi, grybienos kvapas yra ar ne. Nemanau, kad tai yra stebuklas kažkoks, tiesiog žinai tą kvapą ir tiek“, – juokiasi kvapų kūrėja.
Pagal kvapą renkamės ir partnerį
Iš tiesų, kvapas mūsų gyvenime užima itin stiprią reikšmę, mat yra manoma, kad net ir savo partnerius mes pasirenkame, pasikliaudami būtent savo uosle. Pati Eglė sako, kad žmonės yra linkę slopinti didelę dalį savo pojūčių:
„Mes matome daug vaizdų, girdime daug garsų, reklamų, gyvenimas tiesiog verda. Manau, kad žmonės dažnai užsiblokuoja ir neišjaučia patys, ką jiems pasiūlo pati aplinka.
Reikėtų daugiau dėmesio atkreipti į uoslę, kuri galbūt yra mažiau išreikšta, nors atrodo, kad nekvėpuotume ir mirtume, bet priimame tai kaip nenuginčijamą faktą ir nieko nebejaučiame aplink save“, – svarsto moteris.
Pasak Eglės, lygiai taip pat mes galime užuosti ir partnerio kvapą. Mat jeigu mes sąmoningai, pamačius žmogų, pradėtume atskirti jo kvapą, ką jis transliuoja būtent mums, giliau užčiuopdami suprastume, ar tai teisingas mūsų pasirinkimas, o galbūt gyvenime mažiau kartų ir suklystume.
Jeigu jus vilioja vienas kvapas...
Be asmeninių kvapų, Eglė domisi ir sveikatai padedančiais natūraliais kvapais, eteriniais aliejais. Pati ji juos vadina gana mielu pavadinimu – gamtos kvepalais.
„Vienas aliejus turi labai daug įvairių savybių, kurios aprašomos tiek knygose, tiek moksliniuose šaltiniuose.
Reikėtų pastebėti, koks kvapas jus labiau vilioja, jei traukia, pavyzdžiui, citrinų ar levandų kvapas, tai mums jis labiausiai ir padėtų. Palinkėčiau pasitikėti savo pojūčiais“, – šypteli ji.
Tai kaip gi kuriami natūralūs kvepalai? Pasak Eglės, pirmiausia reikėtų pažinti bent keletą medžiagų, kaip ir dailininkas turi savo spalvas, taip ir kvapų kūrėjas turi pasirinkti bazę kvapų, ar tai būtų sintetika, ar natūralūs kvapai.
„Reikėtų žinoti jų technines savybes, kokio jie yra lakumo, kaip greitai išgaruoja ir kaip tarpusavyje jungiasi. Tuomet kuriant derinius, tu juos tiesiog atpažįsti, kuo daugiau kvapų ir darinių žinai, tuo lengviau jais manipuliuoti ir sudarinėti naujus“, – atskleidžia Eglė.
Mylimiausias – hiacintų kvapas
Kvapų pasaulyje Eglė sukasi jau beveik penkerius metus. Tačiau kaip jai kvapai nesusimaišo tarpusavyje? Juk būnant parduotuvėje užtenka užuosti vos kelis kvepalus ir jie akimirksniu mums tarpusavyje susimaišo.
Pasak Eglės, čia ir yra visa gudrybė. Mat parduotuvėje randami kvepalai yra beveik visi alkoholyje ir sintetiniai.
„Mano patirtis rodo, kad nosiai yra daug lengviau atpažinti, kas yra gamtoje. O kai uostome sudėtingas sintetines kompozicijas, smegenys pavargsta, todėl labai sunku identifikuoti, o su natūraliomis medžiagomis taip nebūna“, – priduria ji.
Paklausus, koks kvapas artimiausias širdžiai yra pačiai Eglei, moteris šypteli, kad jau eilę metų ji įvardija vieną kvapą:
„Iš tiesų atsakymas labai priklauso nuo nuotaikos, bet jau kelis metus aš įvardiju hiacintų kvapą. Man tai primena pavasarį, atgimimą, šiame kvape yra kažkokia paslaptis“, – intriguoja pašnekovė.
Nuotraukos: Lempa foto, Simonos Koženiauskaitės ir iš asmeninio archyvo