Nors moteris sako, kad grybavimo gudrybių neturi, tačiau kol su vyru neprirenka norimo kiekio grybų, tol apie grįžimą namo net nekalba. Kol pora surinko šią gausybę grybų, užtruko keturias valandas.
„Galiu ir dar tiek pat pririnkti. Jų neskaičiavau, nes surinkome labai sunkias keturias pintinės ir vieną kibirą. Pirmą kartą nuvažiavus į savo atrastą grybavimo vietą, tiek pat pririnkom per dvi valandas“, – įspūdžiais dalinasi grybautoja.
Č. Česnienė sako, kad šiuos grybus rado Jonavos rajone, jau minėtame žemės lopinėlyje, kuriame visada pavyksta rasti grybų.
„Ten būna ir raudonikių, ir baravykų, o rudenį galima rasti daug žaliuokių. Jos labai skanios. Kitos moterys prašė, kad už pinigus parodyčiau kur yra ši vieta, bet sakiau, kad jos niekam neišduosiu“, – juokdamasi pasakoja Česlova.
Kur grybauja?
Moteris džiaugiasi, kad amžius jai netrukdo keletą valandų ieškoti grybų. Ji sako, kad kaip tik, nedirbdama gali daugiau laiko skirti šiai mėgstamai veiklai.
„Mėgstame grybauti labai dažnai. Tačiau baravykus ir raudonikius randame ne Jonavos, o Kaišiadorių miškuose.
Man žinomoje vietoje dabar auga ir baravykai, ir raudonikiai. Tačiau baravykų sezonas jau baigiasi ir jų tiek, kaip anksčiau nebėra“, – sako Č. Česnienė.
Šaltasis sezonas netrukdo
Grybautoja teigia, kad šaltesni orai grybų ieškoti nesutrukdo, nes moteriai ši veikla labai patinka – taip pavyksta pasivaikščioti gryname ore, pasimankštinti ir taip pat mėgsta juos valgyti.
„Čia yra liga. Galima grybauti iki begalybės. Galėčiau tai daryti kiekvieną dieną. Jeigu grybų būtų galima rasti ir žiemą, tikrai eičiau jų ieškoti.
Kiekvieną kartą, kai išvažiuojame į mišką galvoju kaip ten gražu. Grynas oras ir mankšta gerina nuotaiką ir prie viso to dar grybų parsivežam“, – pasakoja moteris.
Grybautojų daromos klaidos
Paklausus, kodėl kai kuriems grybautojams net ir po ilgo laiko ieškojimo grybų rasti nepavyksta, moteris atsako, kad taip yra dėl to, nes patyrę grybautojai žino slaptas vietas, kuriose gausu grybų.
„Manau, mėgstantys grybauti žmonės labai ilgai ieško grybų kol pagaliau atranda savo vietą. O kai ją suranda, su kitais grybautojais nenori ja dalintis.
Tad ilgamečiai grybautojai surenka daug grybų, o pradedantieji jų randa mažiau, nes paprasčiausiai nežino kur ieškoti“, – sako ji.
Moteris teigia, kad kartais net ir žinodama ypatingas vietas, jose nieko neranda. Tad grybų paieška gali pareikalauti daug kantrybės.
„Žmonės, kurie turi suradę vietas, kur auga daug grybų sako: „Važiuoju į daržą.“ Atvažiavai į tą daržą, prisirinkai gausybę gėrybių ir išvažiavai. Tačiau kartais jų gali ir nerasti“, – pasakoja Č. Česnienė.
Moters mėgstamas grybų paruošimo būdas
Česlova sako, kad jos mėgstamiausi grybai yra baravykai, raudonikiai ir žaliuokės. Ji teigia, kad grybus ruošia pagal savo skonį.
„Kadangi aš mėgstu natūralų grybų skonį ir nemėgstu vakuotų, rūgščių grybų, tai patinka juos džiovinti, sūdyti arba užsaldyti.
Dabar, kai reikėjo apdoroti šią gausybę grybų, juos išviriau, įdėjau daug sviesto, viską sumaišiau ir užsaldžiau. Tad žiemą pavyks juos atšildyti, pasikepinti ir įsidėti į bulves“, – savo receptą atskleidžia grybautoja Česlova.
