Vienas naujausių Respublikinės Šiaulių ligoninės Ambulatorinis ir dienos chirurgijos skyrius įkurtas praėjusiais metais. Skyriuje pacientams teikiamos dienos chirurgijos planinės paslaugos. Po atliktos chirurginės operacijos ar intervencijos tą pačią dieną pacientai vyksta namo. Tolimesnis sekimas vykdomas šeimos gydytojų.
Veiklą sustabdė pandemija
Praėjusiais, 2021 metais, skyrius dirbo tik pusę laiko, nes pandemijos metu jame buvo stacionarizuojami ir gydomi COVID-19 sergantys pacientai.
„Dirbome pusę laiko – 128 dienas iš 252 dienų“, – sako skyriaus koordinatorius gydytojas chirurgas Nerijus Rūkštelis, prisimindamas darbo pradžią vasaryje, kai iki balandžio buvo pasiektas veiklos pikas ir skyrius buvo užpildytas ligoniais, tačiau gegužę teko užsidaryti dėl naujos COVID-19 bangos. Vasarą, o vėliau ir rudenį, situacija kartojosi. Dėl COVID-19 pandemijos sustabdytos chirurginės paslaugos, todėl planinių operacijų laukiančiųjų eilės ilgėjo.
„Kai atnaujinama skyriaus veikla, operuojame žmones eilės tvarka pagal sąrašą, o į jo galą įtraukiami vis nauji pacientai, todėl eilė mažėja labai lėtai“, – sako N. Rūkštelis. Į Ambulatorinį ir dienos chirurgijos skyrių gydytojo specialisto numatytai planinei operacijai žmonės atvyksta šeimos gydytojų siuntimu. Atvyksta dėl įvairių chirurginių sveikatos sutrikimų: dėl ausų, nosies ir gerklės, chirurginių, traumatologinių, urologinių, neurochirurginių ligų. Šiam skyriui priklausanti Diagnostikos centro Endoskopijų skyriaus pacientų stebėjimo palata įrengta pačiame skyriuje, taip išvengiama pacientų vežiojimo.
Renkami tinkamiausi
Gydytojai specialistai konsultacijų metu sprendžia, ar pacientui tinkama planinės dienos chirurgijos paslauga. Į ambulatorinį ir dienos chirurgijos skyrių planinei operacijai pacientai guldomi tik pagal tam tikrus kriterijus. Pacientas išoperuojamas ir išleidžiamas namo tą pačią dieną. Esama ir išimčių, kai pacientai, kurie išoperuojami vėliau ir negali grįžti namo dėl nenumatytų aplinkybių, lieka nakvynei. Esant būtinybei, pacientas gali būti keliamas ir į stacionarą. Pačią operaciją žmogus vertina skirtingai ir subjektyviai, rašoma pranešime spaudai.
Pavyzdžiui, ortopedai-traumatologai atlieka kelio sąnario artroskopines operacijas, po kurių tą pačią dieną pacientas vyksta namo. Po operacijos jam skauda kelią dėl pooperacinių pjūvių bei intervencijos, tačiau tai paciento netrikdo, nes jis atvyksta skaudančia koja ir ramiai vyksta namo, kur kiekvieną dieną savijauta gerėja. Visai kitaip jaučiasi pacientas po, pavyzdžiui, hemorojinių mazgų šalinimo operacijos. Jis atvyksta neretai jausdamas tik perštėjimą ar stebi neskausmingą pakraujavimą, o po operacijos jaučiasi labai blogai, nes skauda.
„Pirmas dvi savaites žmogus kankinasi, keikia chirurgą ir gailisi, kam ryžosi tokiai operacijai, bet trečią savaitę pradeda gyti, gyvenimas tampa komfortiškesnis, todėl žmogus džiaugiasi“, – dalinasi specialistas pacientų pasakojimais.
Ligų sąrašas ilgas
Ambulatoriniame ir dienos chirurgijos skyriuje atliekamos operacijos, numatytos Dienos chirurgijos paslaugų sąraše. Ortopedai- traumatologai dažniausiai atlieka peties, kelio, čiurnos sąnarių artroskopijas, kojos pirštų deformacijų korekcijas, plokštelių po buvusių traumatologinių intervencijų šalinimo operacijas. Neurochirurgai ir traumatologai atlieka riešo kanalo nervo atlaisvinimo operacijas. Ausų, nosies, gerklės gydytojai atlieka tonzilių, adenoidų šalinimo ir kt. operacijas. Chirurgai atlieka krūtų, lazerines bei atviras paviršinių kojų venų, išvaržų, tulžies pūslės šalinimo dėl akmenligės ar polipozės, laparoskopines fundoplikacijas, riebalinio audinio navikų, odos navikų, limfmazgių biopsijas, skydliaukės šalinimo, išangės fistulių, hemorojinių mazgų šalinimo operacijas.
Urologai tą pačią dieną išleidžia pacientą, atlikę šlapimtakių endoskopinę apžiūrą ar šlapimo takų darinių/tumorų biopsiją, šlapimo pūslės endoskopinę apžiūrą ir/ar biopsiją, sėklidžių šalinimo operaciją. Kraujagyslių chirurgai atlieka išsiplėtusių paviršinių kojų venų operaciją, rankos arteriovenines anastomozes (inkstų hemodializei). Endoskopuotojai atlieka kolonoskopijas ir gastroskopijas, kurių metu atliekamos polipektomijos ar rastų navikų biopsijos. „Viską išvardinti būtų sunku, nes paslaugų sąrašas labai ilgas“, – patikina skyriaus koordinatorius N. Rūkštelis.
Baimintis nereikia
Pasaulyje ir Europoje po dienos chirurgijos planinės operacijos pacientui atgavus gyvybines funkcijas ir esant stabiliai būklei pacientas nelaikomas ligoninėje, o išleidžiamas į namus. Buvo laikas, kai ligoninėje pacientas po operacijos būdavo kelias paras, vėliau – dvi, po to – parą. Neretai žmonės baiminasi, kad taip greitai po operacijos išleidžiami iš ligoninės, tačiau baimintis nereiktų, nes dėl to, kad žmogus ilgiau gulės lovoje, nieko nekeičia, o neretai ir pablogina situaciją, kadangi greičiau žmogus sveiksta judėdamas ir grįždamas į kasdieninę veiklą.
„Grįžęs namo žmogus nepaliekamas likimo valiai, jam skiriamas ambulatorinis gydymas ir šeimos gydytojo sekimas/kontrolė, o esant kokiems neaiškumams pacientas ir jo šeimos gydytojas visad gali konsultuotis su specialistais, o, jei reikia, jis vėl gali būti siunčiamas ar pats atvykti į ligoninę“, –patikina specialistas.
„Žmogui po operacijos geriau sveikti namuose – grįžus į įprastą gyvenimą, jam padidėja fizinis aktyvumas, įprasta mityba. Dar prieš keliolika metų po operacijos savaitę žmogus praleisdavo ligoninėje. Tokia praktika nėra gera, nes ribojamas fizinis aktyvumas, įprasta mityba, žmogaus organizmas atsistato daug sunkiau ir lėčiau. Tai įrodyta klinikiniais tyrimais. Trumpinat gulėjimo laiką ligoninėje, mažinami lovadieniai, tad didinamas pacientų srautas ir didesnei visuomenės daliai tampa prieinamos paslaugos, gerėja visos visuomenės medicininis aptarnavimas.
Be priežiūros neliks
Trumpinamas gydymo ligoninėje laikas baugina atokiau nuo didesnių miestų gyvenančius pacientus. Tačiau baimintis nereikia, nes be medikų priežiūros iš ligoninės grįžę žmonės neliks. Tam pasitarnaus ir sveikatos apsaugos ministerijos pradedamo įgyvendinti Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo, grįsto kompetencijos centrų ir bendradarbiavimo modeliu vystymas, kurio dėka gerės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybė, bus užtikrinami ir teritoriniai netolygumai. Tinklo kūrėjai siekia stacionarines paslaugas iš dalies pakeisti efektyvesnėmis ambulatorinėmis ir dienos asmens sveikatos priežiūros paslaugomis.
To pasiekti galima savivaldybėms priėmus sprendimus dėl struktūrinių arba tinklinių pertvarkų ir taip užtikrinti, kad bazines sveikatos priežiūros paslaugas gyventojai gautų visur tolygiai ir vienodai savo gyvenamojoje teritorijoje.
Savivaldybėje esančios ASPĮ galės sudaryti bendradarbiavimo sutartis su savivaldybės paskirta viešąja pirminės arba antrinės sveikatos priežiūros įstaiga, kuri koordinuos bazinį paslaugų teikimą savivaldybės gyventojams, įtraukiant privačias gydymo įstaigas. Savivaldybės sveikatos centras bus viena iš savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų nomenklatūroje esančių įstaigų, kurio tikslas bus kartu su savivaldybės gydytoju koordinuoti paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje ir rūpintis, kad paslaugų kokybė ir prieinamumas gyventojams gerėtų.
Ir nauda – akivaizdi: daugės namuose suteiktų slaugos paslaugų, palyginti su visomis regione suteiktomis slaugos paslaugomis, gerės sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir saugumas, bus efektyviau naudojami sveikatos sistemos finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai. Be to, keičiant sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, perskirstytos lėšos galės būti naudojamos trūkstamoms sveikatos priežiūros paslaugoms plėtoti, atsiras galimybė padidinti paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazines kainas. Tikėtina, kad bus sudarytos sąlygos išvengti neigiamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rezultatų, nuostolių arba šiuos nuostolius sumažinti, taip pat atsiras reali galimybė didinti darbuotojų darbo užmokestį, kas tebėra aktualu kiekvienam medicinos įstaigos darbuotojui.
Zita Katkienė, Respublikinė Šiaulių ligoninė
