VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila visų pirma priminė, kad plaučių uždegimą gali sukelti įvairūs sukėlėjai – tiek virusai, tiek bakterijos.
„Plaučių uždegimas – tai lėtinė ūminė infekcinė plaučių liga, kai į plaučius įkvepiamos infekcijos sukėlėjas – tai gali būti tiek virusas, tiek bakterija.
Organizmas reaguoja į tai gindamasis, sukeliama uždegiminė reakcija ir alveolės užsipildo uždegiminėmis ląstelėmis, uždegiminiu skysčiu ir priklausomai, kokias apimtimi tas uždegimas apima plaučius, gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą ir kitų organų ir sistemų pažeidimus“, – nuotolinio Santaros klinikų organizuojamo pokalbio metu aiškino profesorius.
Dažniau numiršta dėl gretutinių ligų
E. Danila pažymėjo, kad plaučių uždegimo gydymas priklauso ne tik nuo jo sunkumo, bet ir to, kokiomis dar ligonis pacientas serga.
„Yra žinoma, kad pusė ligonių sirgdami numiršta ne tiesiogiai dėl plaučių uždegimo, bet gretutinės ligos“, – sakė jis.
Kaip pasakojo gydytojas, „paprastas“ plaučių uždegimas gydomas antibiotikais, tačiau labai dažnai tenka skirti ir kraujospūdį stabilizuojančius vaistus, papildomai lašinti skystį.
Kartais papildomai prireikia skirti deguonies ar net dirbtinę plaučių ventiliaciją, esant sunkiai pneumonijai gali būti taikoma ir ekstrakorporinė oksigenacija, skiriami kiti vaistai, kai norima išvengti pablogėjimo ar komplikacijų.
Kada guldoma į ligoninę?
Anot E. Danilos, susirgus plaučių uždegimu, kaip jau minėta, svarbu įvertinti, ar sergama gretutinėmis ligomis.
„Kai sergama plaučių uždegimu, pirmiausia plaučiuose ima trūksti deguonies. Kai tai atsitinka, gali nukentėti kiti gyvybei svarbūs organai – smegenys, inkstai ir kai kurie kiti organai.
Todėl į ligoninę rekomenduojama guldyti tuos, kurie serga sunkia gretutine kito organo liga. Kita indikacija būtų ir vyresnio amžiaus žmonės. Nėra taip, kad jie dažniau sirgtų plaučių uždegimu, bet paprasčiausiai dažniau miršta“, – dėstė pulmonologas.
Jis pažymėjo, kad ta riba, kada tikimybė numirti nuo plaučių uždegimo daug didesnė, paprastai yra 65 m.
Neišvengiamai lydi Covid-19?
Ar visada susirgus Covid-19 gresia ir plaučių uždegimas? Tikrai ne, sako VUL Santaros klinikų Infekcinės ligoninės skubios pagalbos ir priėmimo skyriaus vedėjas Linas Svetikas.
Jis pabrėžia, kad dalis susirgimų apskritai yra asimptominiai arba pasireiškia tik lengvesne simptomatika.
„Išties daugiau pacientų, sergančių Covid-19 ir be plaučių uždegimo, matėme pirmos bangos metu. Šiuo metu dauguma atvykstančiųjų serga vidutine ar sunkia ligos forma. Ir nemažai daliai ligonių yra nustatomas vienoks ar kitoks plaučių pažeidimo intensyvumas. Aišku, plaučių uždegimas nelygu plaučių uždegimui.
Daliai atvykstančių ligonių radiologiškai jau būna matomi plaučių pažeidimų požymiai. Tačiau sergančiųjų sunkia forma rentgenogramose kartais praktiškai visiškai nebematome plaučių vaizdo... Taigi ligonis ligoniui nėra lygus“, – aiškino viename karštųjų Covid-19 taškų dirbantis gydytojas.
Tačiau gydytojas pabrėžė, kad bet kuriuo atveju į ligoninę plaučių uždegimu sergantis pacientas guldomas tada, kada gydymas ligoninėje turi prasmę. Nėra guldomas tas asmuo, kuris gali gydytis simptomiškai ar gaudamas specifišką gydymą namuose, ir kurio būklė yra lengva.
„Lygiai taip pat ir covido metu – jei ligonis yra lengvos būklės, jis gali būti ir su virusinės pneumonijos požymiais būti išleistas gydytis namo, jei nėra kvėpavimo nepakankamumo, nėra padidėję uždegiminiai rodikliai“, – sakė L. Svetikas.
Dusulys – subjektyvus pojūtis
Nors neretai kvėpavimo sutrikimų turintys pacientai skundžiasi dusuliu, gydytojai atkreipia dėmesį, kad tai gana subjektyvus pojūtis.
„Ne visi pacientai, kurie serga sunkiu plaučių uždegimu, iš karto skundžiasi dusuliu. Dalis atvažiuojančių pacientų, kuriems jau yra abipusis uždegimas, kraujo rodikliai rodo uždegimą, jo būklė laikytina sunkia, tačiau pats žmogus dar, būna, dusuliu nesiskundžia.
Taigi sunkus ligonis gali būti tas, kuris neturi dusulio ir priešingai – kuris pažymi dusulį, neturėti net pneumonijos požymių. Taigi pacientų subjektyvūs skundai ir objektyvi būklė kartais gali skirtis“, – sakė L. Svetikas.
Jam antrindamas E. Danila pabrėžė, kad tiek dusulys, tiek skausmas yra subjektyvus pojūtis.
„Dusulį galima jausti tiek dėl to, kad organizme trūksta deguonies, tiek dėl pakilusio arterinio kraujospūdžio arba dėl to, kad yra mažiau hemoglobino kraujyje. Įtampa, nerimas taip pat gali sukelti tokį pojūtį. Taigi medikui būtina objektyviai įvertinti būklę“, – pastebėjo jis.
Kada kreiptis pakartotinai?
Kai pacientas su plaučių uždegimo diagnoze išleidžiamas gydytis namo, svarbu sekti būklę ir prireikus vėl kreiptis gyvos medikų konsultacijos.
„Kiekvienas namo išleidžiamas pacientas yra informuojamas apie galimą ligos eigą artimiausiu metu. Bet reikia suprasti, kad vien tai, kad išlieka karščiavimas, tai nėra rodiklis, kad būklė blogėja. Kertinis momentas šiuo atveju yra subjektyvus dusulio pojūtis. (...)
Jei karščiuodamas žmogus pradeda jausti dusulį, oro trūkumą, reikėtų kviesti greitąją ir atvykti pakartotiniam būklės įvertinimui į priėmimo skyrių. Jei būklė iš esmės nesikeičia, bet pacientas tikrai jaučiasi blogai, irgi būtų racionalu gyvai įvertinti būklę“, – aiškino L. Svetikas.
Jausti silpnumą normalu ir praėjus pusmečiui
E. Danila savo ruožtu pažymėjo, kad esama tam tikrų konkrečių žmogaus būklės stabilumo kriterijų, kada žmogus gali būti saugiai išleistas namo iš ligoninės.
Be kita ko, gydytojas pastebėjo, kad kuo žmogus ilgiau laiko guli ligoninėje, tuo didesnė tikimybė, kad jis užsikrės joje esančiais sukėlėjais.
„O nuo ligoninės sukėlėjų mirštamumas gali siekti net 50 proc. Nors, pavyzdžiui, dabar kalbame apie koronavirusinės pneumonijos mirštamumą, siekianti apie 4–5 proc.“, – sakė jis.
E. Danila pabrėžė, kad ir po „paprasto“ plaučio uždegimo normalu bent mėnesį jausti silpnumą.
„Po bet kurios priežasties sukelto sunkaus plaučių uždegimo ta būsena gali trukti iki pusės metų, o po labai sunkaus – net iki metų. Tai visiškai normalu, kad žmogus jaučiasi silpnai, jaučia nuovargį. Taigi niekas nesako, kad žmogus turi jaustis visiškai pasveikęs išeidamas iš ligoninės“, – sakė jis.
Gydytojas pabrėžė, kad persirgus į įprastas gyvenimo veiklas reikėtų grįžti palengva, nepersitempiant.
