Prancūzijos duomenimis paremta studija, kurios išvados skelbiamos žurnale „The Lancet Respiratory Medicine“, akcentuoja sunkesnį COVID-19 pobūdį.
Tyrėjai palygino 89 530 šių metų kovą ir balandį ligoninėse gydytų COVID-19 pacientų ir 45 819 žmonių, nuo 2018 metų gruodžio iki 2019 metų vasario gydytų ligoninėse dėl gripo, duomenis.
Tiriamuoju periodu – per pirmą pandemijos bangą Europoje, kai gydytojai dar neturėjo daug metodų sunkiai sergantiems žmonėms gydyti – mirė maždaug 16,9 proc. COVID-19 pacientų. Nuo gripo mirė 5,8 proc. hospitalizuotų pacientų.
Profesorė Catherine Quantin (Katerin Kanten) iš Dižono universitetinės ligoninės ir nacionalinio sveikatos instituto INSERM, kurie drauge vykdė tyrimą, sakė, kad mirtingumo skirtumas „ypač pribloškia“, juolab kad 2018–2019 metų gripo sezonas Prancūzijoje pareikalavo daugiausiai aukų per penkerius metus.
Tyrimo autoriai pažymi, kad nevienodi hospitalizuotų žmonių skaičiai – į ligonines pateko dvigubai daugiau COVID-19 pacientų – iš dalies gali būti paaiškinti susidariusiu atsparumu gripui, dėl ankstesnių infekcijų arba skiepijimo.
Tyrėjai nustatė, kad 16,3 proc. COVID-19 pacientų reikėjo intensyviosios slaugos. Gripo atveju šis skaičius yra 10,8 procento. Vidutinė gydymo intensyviosios slaugos palatoje trukmė buvo 15 dienų COVID-19 pacientams ir 8 dienos gripo pacientams.
Tyrėjai taip pat pranešė, kad dėl COVID-19 buvo hospitalizuota daug mažiau jaunesnių nei 18 metų vaikų. Koronavirusinės infekcijos atveju jų buvo 1,4 proc., o gripo atveju – 19,5 procento.
