Tai – antroji interviu dalis. Pirmame interviu aptarėme pagrindines nutukimo priežastis ir ligos gydymą, kodėl daug žmonių vėl susiduria su ligos atkryčiu, tekstą galite skaityti paspaudę čia.
Pakalbėkime apie pačią mitybą. Kaltiname žmogų, kad jis sunkiai atsispiria kaloringam maistui, tačiau kiek pati maisto pramonė neskatina rinktis sveikesnių produktų?
Išties šimtu procentų atsakingas pats žmogus, nes jis renkasi. O pramonė jam pasiūlo tai, ko jis nori. Tai kaltų ieškojimas gal ir smagus dalykas, per savo praktiką esu visko prisiklausiusi, bet vis tik kiekvieno žmogaus atsakomybė, ką jis į savo lėkštę įsidės.
Vis tik nutukimas susijęs su dažnu perdirbto maisto, daug tuščių kalorijų turinčio maisto ir perteklinio gyvūninės kilmės maisto, ypač riebaus, vartojimu. Jei asmuo valgo daugiau augalinės kilmės maisto, jo racionas spalvotesnis, jei racione savaitės eigoje yra kuo įvairesnių produktų, tuo viskas eisis į normalią, sveikatai palankią situaciją.
O kaip su alkoholiu ir kitais gėrimais – kiek jie čia padaro blogo darbo?
Skysčiai yra labai svarbus dalykas nutukimo kontrolei, nes dažnas sergantysis nutukimu neišgeria reikiamo skysčių kiekio. Bet reikia neužmiršti, jog naudingas skystis – vanduo. Jei kalbame apie alkoholį, jo atsiradimas žmogaus gyvenime didina nutukimo riziką, nes alkoholis ir pats turi kalorijų. Kita vertus, jis yra puikus aperityvas ir apetitą gerinantis veiksnys.
Kalbant tiek apie dažnėjantį vaikų nutukimą, tiek ir suaugusiuosius, saldinti gėrimai yra pati didžiausia rykštė. Vienas pirmųjų žingsnių nutukimui valdyti – reikia atsisakyti visų saldintų gėrimų, tarp jų – ir šviežiai spaustų sulčių. Tokio gėrimo stiklinė kaip ir patenkintų dienos vaisių poreikius, bet vis tik vaisius valgyti sveikatai yra naudingiau. Aišku, paįvairinimui, išgerta stiklinė šviežiai spaustų sulčių galima, ypač tiems, kurie sudėtingiau vaisius ar daržoves valgo.
Kone kasdien girdime įvairiausius siūlymus, ką valgyti, kad būtume sveiki, kad numestume „nereikalingus“ kilogramus ir pan. Ar išties egzistuoja „auksinė dieta“ visiems?
Yra atskiros kategorijos kalbant apie dietas, sakykim, bazinė yra pasaulinė sveikos planetos dieta, kurios tikslas yra aprūpinti žmogaus organizmą maistinių medžiagų kiekiu tiek, kiek reikia, ir kartu saugoti pasaulį, taigi tai kartu tvari mityba.
Kalbant apie su sveikata susijusius racionus, tai sveikatai palankus racionas, užtikrinantis žmogaus maistinių medžiagų poreikius, sveikatai palankią kūno masę, šiandien susiveda į tris bazines dietas – Viduržemio jūros regiono dietą, Šiaurės šalių dietą ir Azijos, daugiausiai – Okinavos salos dietą.
Kalbant apie tai, kas skirta kryptingai nutukimo gydymui, tai jos visos – ar slyvų, ar Pugačiovos, ar keto dieta, ar protarpinis badavimas, kas tik nori, vis tiek visur turi būti tiek kalorijų, kad neskatintų medžiagų apykaitos sulėtėjimo ir tiek, kad skatintų tolygų svorio mažėjimą. Šiandien yra žinoma, kad per mėnesį netekti nuo 2 iki 5 kilogramų (tiksliau, iki 5 proc. pradinės kūno masės) yra realus ir sveikatai palankus variantas.
Apskritai ar sveikintina kažkaip apriboti savo mitybą pasirenkant konkrečią dietą sveikam žmogui?
Šiandien mokslo žinoma, kad žmogaus sveikatai užtikrinti reikia daugiau nei 40 įvairių maistinių medžiagų ir visų turime gauti su maistu. Puiku, jei žmogus nori išbandyti racioną, kur yra koks naujas maistas. Bet taip valgydamas jis turi jaustis komfortiškai, turi užtekti maisto, neturi lydėti nuolatinis alkio jausmas. Racionas turi būti pakankamai įvairus arba, jei jis susiaurintas tiek, kad pasirinkta tam tikrų produktų dieta ir yra specifinis produktas, kurio valgyti žmogus negali, tai jį išbraukus reikia pakeisti kitu produktu. Bet toks pasmalsavimas ir naujo raciono išbandymas neturėtų trukti ilgiau kaip 7 dienas. Tai yra laikas, kada galima nepakenkiant sveikatai išbandyti kažkokį racioną.
Tokie dalykai kaip grikių dieta – per ekstremalu?
Jei savaitės kalorijų kiekį žmogus bando subalansuoti pasirinkdamas iškrovos dieną ir valgyti tik grikius, tai pirmyn. Bet jei grikių valgymas užsitęsia, to žmogaus racionas jau yra labai suskurdinamas. Vadinasi, tada lauk pasekmių.
Kuo tai gresia? Žmogus susirgs ligomis, kurios yra ir sąlygotos tų medžiagų trūkumo. Stokojant tam tikrų vitaminų sutrinka medžiagų apykaita, hormonų veikla, banalios to pasekmės – lūžinėja nagai, plaukai, jie slenka, vysta oda. Kuo ilgiau tų medžiagų stinga, tuo didesnė sutrikimų paletė gali atsirasti.
Dar viena populiari dieta – vegetarizmas ir veganizmas. Ar tai garantuoja, kad nutukimas žmogui negresia?
Tai visiškai to negarantuoja, savo praktikoje turėjau morbidiniu (ypač didelio laipsnio) nutukimu sergančių vegetarų ir veganų, taigi tai visiškai neapsaugo. Tačiau procentiškai yra mažiau nutukusių asmenų, kurie valgo vien augalinės kilmės maistą. Bet šiaip sveikatai palanki mityba ir orientuojasi į tai, kad turėtume daugiau valgyti augalinės kilmės maisto, o gyvūninės kilmės maisto galėtų likti trečdalis.
Išsivysčiusiame pasaulyje gyvūninės kilmės maisto valgoma per daug pagal žmogaus poreikius. Ar gali vegetarinė dieta žalų pridaryti? Tai jei žmogus visko per daug valgydamas prisidaro žalos susirgdamas nutukimu, tai lygiai taip pat kažko nevalgydamas sveikatai riziką dar labiau padidina. Taigi tiek veganiškas, tiek vegetariškas racionas gali būti tiek palankus, tiek žalingas.
Apskritai sveika mityba be gyvūninės kilmės produktų įmanoma?
Iš esmės gyvūninės kilmės maistą galima pakeisti augaliniu. Gal prieš kokių 50 metų, kai vyravo mitybos nepakankamumas, medicinoje buvo bandoma akcentuoti, kad gyvūninės kilmės maistui turi būti teikiama pirmenybė, kad vegetarinis maitinimasis nėra susijęs su palankumu sveikatai. Tai šiandien yra aišku, kad galima su augalinės kilmės maistu gauti reikalingas maistines medžiagas. Valgant ir gyvūninės kilmės maistą reikalingas medžiagas gauti žymiai paprasčiau. Valgant augalinės kilmės maistą reikia daugiau domėjimosi maisto sudėtimi.
Kiek, jūsų manymu, tiesos pasakymuose, kad sveikai maitintis apskritai yra brangu?
Čia daugiau netiesos, nes dažniausiai taip kalba tie, kurie nepabandė to daryti. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad ne viena šeima, kuri atėjo susibalansuoti kasdienio raciono, vėliau pastebėjo, kad kai pradėjo rinktis sveikatai naudingesnį maistą, pradėjo sutaupyti pinigų, mat pradedama pirkti tik tiek maisto, kiek reikia, jis nešvaistomas ir pan. Kita vertus, mes niekada neskaičiuojame atokiųjų sveikatos rezultatų, nes pas mus medicina juk „nemokama“. O išlaidos, skirtos nutukimo pasekmių gydymui, yra skaudžios. Kaip minėjau, po chirurginio nutukimo gydymo apskritai žmogui tenka visą gyvenimą vartoti vitaminus.
O sveikam žmogui maisto papildai reikalinga ar tai vis tik daugiau panacėja?
Mūsų kraštuose ko tikrai reikia, tai vitamino D ir Omega3 riebalų rūgščių. Priklausomai nuo amžiaus grupės kai kam reikalingas magnis, kai kam – Q10, dar kiti elementai. Bet iš esmės visa kita galima susirinkti per maistą, jo tikrai neišeina pakeisti maisto papildais. Juk dėl ko apskritai valgoma? Ne tik dėl alkio ir sotumo jausmo. Valgyti ir akims malonu, ir kramtymas, skonio pajautimas reikalingas. Galėtume kosmonautų maistu maitintis, bet kiek laimingų žmonių būtų? Bet tikrai įmanoma valgyti ir laimingai, ir sveikai.
Kaip atitinkama dieta gali padėti sergant konkrečiomis ligomis? Kiek tiesos posakyje, kad maistas gali gydyti?
Šimtu procentų tiesa, nes pakeitus maitinimosi pobūdį, parenkant tinkamą maistą labai daug sveikatos sutrikimų yra koreguojami. Jau nekalbu apie tuos, kurie tiesiogiai priklauso nuo dietos – celiakija ar cukrinis diabetas. Bet tas pats kraujo spaudimo padidėjimas, kitos širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemos ligos – jų visų gydymo vienas komponentų yra mitybos sureguliavimas.
Koks maistas prevenciškai padėtų mažinti, pavyzdžiui, to paties vėžio vystymosi riziką?
Sveikatai palankios ir tvarios mitybos rekomendacijos yra labai gražiai sudėliotos mūsų sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje, 2020 m. leidinyje. Kiekviena šalis pasirengia tokias taisykles, atsižvelgdama į tos šalies faktinės gyventojų mitybos tyrimų duomenis ir sergamumo rezultatus. Ne veltui juk vienuose kraštuose druska juoduojama, o kitur – ne.
Įtariu, kad dažnas lietuvis tų rekomendacijų nėra matęs akyse.
Gali būti. Tačiau pasidomėti verta. Beje, SAM puslapyje apie sveikatai palankią mitybą, jos reguliavimą, galima rasti daug naudingos informacijos. Kad ir apie „rakto skylutės“ ženklą. Ir apie jį ne kiekvienas girdėjo. O taip ženklinami mūsų parduotuvėse produktai yra sveikatai palankūs. Suradus tokį ženkliuką ant duonos, košės ar kito produkto pakuotės, gali būti ramus, kad jame nėra sveikatai nepalankių sudėtinių dalių. Bet juk dažnam paprasčiau išgirsti tai, ką pasakė influenceris, o ne ieškoti informacijos ministerijos puslapyje.
Kaip apskritai vertinate tai, kad socialinių tinklų klestėjimo laikais kone kiekvienas gali tapti patarėju mitybos klausimais?
Visiškai dėl to nesijaudinu. Matau, kad einant laikui visa tai kiek keičiasi ir vis tik tiesa savo vietą turi ir išryškėja. Žmonės ima atsirinkti patikimą informaciją. Man patinka matyti kaip žmonės domisi mityba. Kita vertus, matau ir mūsų, gydytojų dietologų, minusus, matyt dar turime mokytis patraukliai pateikti sveikatai palankios mitybos taisykles, kad jos būtų išgirstamos taip, kaip yra išgirstami „mitybos specialistų“ pasakomi šou elementai.
Dėkoju už pokalbį.
