Dalinasi patarimais
Skaitytoja Jurga Paukštytė, kuri grybavo Švenčionių rajone, tikslios grybavimo vietos išduoti neskuba: „Tikslios vietos išduoti negaliu – tai grybautojo paslaptis.“
Moteris pasakoja, kad grybauja apie 23 metus ir be miško neįsivaizduoja savo gyvenimo.
„Patarčiau pradėti grybauti anksti ryte, nebus taip karšta ir uodai ne taip puls. Iš tikrųjų šie karščiai nelabai džiugina grybautojus, lietaus reikia verkiant. Taip pat būtinai dėvėkite platesnes kelnes ir megztinį, šiemet labai puola ne tik jau minėti uodai, bet ir gyliai. Galite naudoti ir purškalą nuo vabzdžių, turėtų šiek tiek pagelbėti“, – dalinasi patarimais skaitytoja.
Dar viena skaitytoja grybavusi Merkinėje sako, kad gausų grybų kiekį pavyko surinkti vos per porą valandų.
„Patarčiau visiems netingėti pasivaikščioti po mišką – tai juk toks malonumas. Miške gamta labai graži“, – sako Ariana Janauskienė.
Ne visi elgiasi atsakingai
O Audrutė Truncienė, dar viena grybautoja iš Merkinės sako, kad grybavimas tarsi terapija ir atitrūkimas nuo kasdienių rūpesčių.
„Su dukra aplankėme visas vieteles, kurias jau senokai žinome. Teko kiek nusivilti, nes ne visi grybautojai apdairūs, jie išardo samanas, kur auga voveraitės ir sugadina grybieną. Norėčiau paprašyti, kad žmonės neišknistų samanų ir saugotų gamtą“, – pasidalino patirtimi moteris.
Dzūkams šiemet džiaugtis pilnais grybų krepšiais leidžia ir nemažas kritulių kiekis.
„Dzūkija šiemet lietum tikrai nesiskundžia. Miške ne tik daug drėgmės, bet ir uodų“, – juokiasi grybautoja Giedrė Lukoševičienė iš Kapčiamiesčio.
Grybaudami nepamirškite šių dalykų
Neseniai apie prasidėjusį grybų sezoną ir tai, ko nereikėtų pamiršti būnant miške, naujienų portalui tv3.lt pasakojo gamtininkas Almantas Kulbis.
„Grybams tai yra įprastas laikas. Pasirodo pirmieji grybai – voveraitės, lepšiai, pirmieji baravykai, raudonviršiai. Šiuo metu prisirinkti daug grybų nereikėtų, bet azartiški grybautojai pasirodo miškuose ir prisirenka grybų valgiams. Grybų tikrai jau yra“.
Visgi būriais traukti į miškus dar nereikėtų. Grybų nedaug, o netinkamas elgesys gali ir pakenkti tolimesniam grybų augimui.
„Grybautojų yra labai įvairių ir turbūt išeinant į mišką reikėtų viduje nusistatyti savo santykį su grybais ir pačiu mišku. Jeigu kalbėtume apie mišką, jis gali iškęsti labai daug. Kartais kai žmonės nori grybų, bet jų nėra daug, jie elgiasi neetiškai – drasko samanas, renka visiškai mažutėlius grybelius, kurie dar galėtų augti. Pasireiškia toks savotiškas plėšrumas. Galbūt dabar reikėtų tiesiog išeiti pabendrauti su mišku, o grybų visgi ieškoti vėliau“, – sako A. Kulbis.
Ruošdamiesi į mišką atsiminkite, kad nebūtina traukti į pačią tankmę, svarbiausia žinoti, kaip teisingai ieškoti grybų ir kada lengviausia juos pamatyti.
„Ruošiantis išvykai į mišką yra labai įvairių žmonių požiūrių. Vienas iš jų, kad reikia išeiti anksti ryte, kad reikia vengti kitų grybautojų. Nebūtinai. Grybauti galite eiti bet kuriuo metu, kai jums patogu ar turite laiko. Pats buvimas miške yra malonumas. Žinoma, į mišką grybauti geriausia būtų eiti ryte, kai dar yra rasa. Ji galbūt nebus tokia maloni vaikštant, tačiau nuo jos blizgės grybų kepurėlės ir bus lengviau juos pamatyti.
Nebūtina važiuoti į miško gilumą ir šukuoti pačias grybingiausias vietas. Taip pat kartais manoma, kad jeigu praėjo kitas žmogus, į tą vietą eiti nebeverta. Tačiau einant zigzaginiu metodu, gal tai nebus taip malonu pasivaikščiojimo prasme, išrenkame visame plote grybus ir palyginus ne tiek daug tenka nueiti. O tie žmonės, kurie grybauja, vadinkime, stichiškai – vaikšto ratais, grįžta į tą pačią vietą, galbūt ne tiek daug miško apžiūri“, – svarsto jis.
Grybus pjauti ar rauti?
Vienas iš klausimų, kuriuo diskutuojama jau metų metus, ar grybą reikia nupjauti toje vietoje, kur jis augo, kad grybiena liktų žemėje, ar visgi pirmiausiai reikia jį išrauti. Gamtininkas juokiasi, kad tai – amžinas klausimas.
„Iš tikrųjų didelio skirtumo patiems grybams ir grybienai nėra. Svarbu tik nenaikinti grybų be reikalo. Kai kurie įsigyja netgi specialius peiliukus su šepetėliais. Čia prasmės yra, nes grybus miške reikia kuo daugiau aptvarkyti. Taip neparsinešama namo papildomų atliekų, o ir grybai geriau atrodo krepšelyje“, – sako jis.
Geriau daugiau dėmesio kreipkite į tai, kur dedate ką tik surastus grybus. Nuo to priklausys, kaip namuose atrodys iš miško parsinešti grybai.
„Socialiniuose tinkluose galima pamatyti, kad žmonės grybus renka į plastikinius prekybos centrų maišus. Kažkas pajuokavo, kad iš tolimesnio kelio tokiame maiše parsinešite tik grybų ikrus, nes jie susmegs ir bus tinkami tik išmetimui.
Grybavimui geriausiai tinka pinti krepšiai, o patys profesonaliausi grybautojai turi iš karnų supintus pusapvalius krepšius įsigiję. Tokių krepšių galima rasti ir turguose, ir mugėse. Dzūkijoje jie paplitę labiausiai“, – sako gamtininkas.
Dažniausia grybautojų klaida
Voveraites ir musmires atpažįsta tikriausiai kiekvienas, kuris per savo gyvenimą bent kartą buvo įkėlęs koją į mišką. Tačiau grybai ties jomis neužsibaigia. Lietuvoje auga apie 6500 grybų rūšių, tad visų jų pažinti tikriausiai neįmanoma.
Gamtininkas sako, kad domėtis grybais ir norėti juos pažinti yra labai gerai, tačiau žmonės dažnai daro vieną klaidą.
„Geriausia, kai žmonės domisi grybais ir klausinėja forumuose radę nematytą ir nepažintą grybą. Tai yra puiku. Tačiau dažniausiai tie grybai yra išraunami ir nešami namo. Jeigu jau grybas nepažįstamas, geriau jo neraukite.
Šiais laikais turime galimybes jį nufotografuoti iš visų pusių ir neišrovus. Galima pasidalinti ir grybu, augančiu natūralioje aplinkoje. Mikologas pažvelgęs į grybo aplinką, buveinę, kurioje rastas, gali pasilengvinti atpažinimą grybo atpažinimą. Nereikėtų rauti nepažįstamų grybų ir todėl, kad kartais taip nuraunami ir retų, nykstančių rūšių grybai“, – sako gamtininkas ir priduria, kad rinkti bei į namus nešti reikėtų tik gerai pažįstamus grybus.
