Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) ėmėsi diskusijų dėl įstaigų tinklo pertvarkos eigos ir galimai perteklinių reikalavimų kai kurių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui.
Ne vienas įstaigos vadovas dėl dalies paslaugų teikimo perspektyvos sunerimo po to, kai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) apskričių lygyje rengtų pasitarimų metu pristatyti tam tikri reikalavimai intensyviai terapijai, intensyviai priežiūrai, chirurgijai ir pan. Ligoninių vadovai ir merai rėžia tiesiai šviesiai – keliami reikalavimai sunkiai įkandami ne tik rajono, bet ir regioninėms ligoninėms.
Regionai neteks gydytojų
Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius konstatavo, kad, matant minėtuosius teisės aktus, gydytojai, kurių regionuose ir taip trūksta, bus išginti į didesnius centrus.
„Ta situacija, kuri yra rajono ligoninėse, ji iš esmės pasikeis 2024 m., kadangi reikalavimai bus nepasiekiami arba jiems pasiekti bus reikalinga perdėm daug lėšų. Ir mums kelia nerimą sakymas, kad tai bus tik 2024 m.
Gydytojai jau dabar labai aiškiai sako – jei tikrai bus patvirtinti tokie aukšti reikalavimai, kokie yra projektuose, tai niekas nelauks, gydytojai patrauks iš regiono ligoninių į centrą. Juolab tada turės argumentą ir didžiųjų miestų ligoninės kviesti pas save. Todėl prašome suprasti ir taip sudėtingą situaciją regionuose su gydytojų požiūriu, nes juos ir taip sunku pakviesti. Bet išvyti juos ir rajono labai lengva“, – kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
Meras pažymėjo, kad kol kas negirdima apie tai, jog sutinkama kalbėtis, ar bus pilotiniai projektai, kokiomis sąlygomis ir pan. „Labai norisi, kad tas kalbėjimas nebūtų aklo su kurčiu ir ministerija išgirstų regiono balsą“, – pridūrė jis.
Nerimą kelia skuba
Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis skaičiavo, kad dalyvauja svarstant jau 6 sveikatos reformą. Jis teigė negalintis pasakyti, kad būtų priešiškas dabar ruošiamai pertvarkai ar kad nesuprastų tam tikrų šiandienos pokyčių, tačiau jam nerimo kelia reformos skubotumas.
„Be abejo, nakties metu, savaitgaliais rajono ligoninėse mažai operacijų, tačiau vis dėlto pagalba rajono gyventojams artėja. Ir kai kalbame apie sveikatos kokybės klausimus, man atrodo, prieinamumas yra vienas iš sveikatos kokybės kriterijų, ne tiktai aukšto lygio anesteziologinė-reanimatologinė, chirurginė ar kitos srities pagalba.
Todėl nematome lygiagrečiai prieinamumo gerinimo klausimų, bet rajonuose mažinant paros chirurgijos paslaugas mes greičiausiai neteksime ir priėmimo skyriuose budinčio chirurgo ar pediatro, tai nežinau, ar šitas klausimas bus labai teigiamai priimtas rajono gyventojų. Juo labiau kad ir toks pagalbos reikia, nors jos apimtys nėra tokios didelės“, – kalbėjo įstaigos vadovas.
Reikalavimai mažoms ligoninėms neįkandami
Jis pabrėžė, kad reikalavimai chirurgijai, dienos chirurgijai rajono ligoninei mažai įgyvendinamas.
„Net regiono ligoninei, abejočiau, ar išties net investavus europines lėšas greitu metu pavyktų pasiekti tokius kriterijus. Mano siūlymas būtų toks, kad galbūt priimti proceso sulėtinimą ir ne taip ūmiai spręsti ir nustatyti pereinamąjį laikotarpį“, – sakė A. Klimaitis.
Antrindamas kolegai Pasvalio rajono ligoninės vadovas Rolandas Rastauskas teigė, kad intensyvios terapijos reikalavimų kartelė iškelta taip aukštai, kad praktiškai atitinka trečio lygio ligoninės reanimacijos reikalavimus.
„Pristatydamas kriterijus Lietuvos anesteziologų-reanimatologų draugijos pirmininkas prof. Tomas Jovaiša net neslėpė, kad rajono ligoninėse intensyvios terapijos ir tuo pačiu chirurgijos turi nelikti, tam neprieštaravo ir ministerijos atstovai. Paklausus, kur tada pasidės ligoniai, kuriuos reikės perkelti į aukštesnio lygio ligoninę, atsakyta, kad ten reikės plėsti intensyvios terapijos skyrius. Ar per dvejus metus tai bus padaryta – čia didelis klausimas“, – pastebėjo jis.
R. Rastauskas priminė, kad panaši reforma Latvijoje padaryta dar prieš 10 metų, tačiau yra teikiama skubi terapija ir apsieinama be ypatingų reikalavimų.
„Pas juos taip pat nelikę reanimacijos, chirurgijos skyrių, bet pas juos išliko visa skubi terapinė pagalba ir traumatologinė chirurginė pagalba visą parą. Liko ta pagalba, kurią galima suteikti ambulatoriškai. Ir pas juos nėra nei intensyvios priežiūros, nei terapijos reikalavimų, o visus sunkesnius ligonius perveža į aukštesnio lygio ligoninę.
O kas pas mus teiks skubią traumatologinę pagalbą, šiandien iš ministerijos atsakymų negirdime. Sako, kad lyg jie važiuos į didesnius centrus, bet žinome, kiek sugaišta laiko, kol nuvažiuoja. (...) Situacija būtų tokia, kad žmonės tikrai nesidžiaugtų ir prieinamumas paslaugų tikrai pablogėtų“, – kalbėjo Pasvalio ligoninės vadovas.
Pritrūks žmogiškųjų išteklių
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos pirmininkas Vygantas Sudaris teigė, kad žiūrint į dabar paruoštus teisės aktus dalies paslaugų teikimas daugelyje ligoninių, o ypač – rajono, sukels didelių įtampų ir netiesiogiai palies visas gydymo įstaigas – intensyvios slaugos, intensyvios terapijos ir dienos chirurgijos paslaugų apimtis.
Kalbėdamas apie intensyvios terapijos paslaugas, Pakruojo ligoninės vadovas pažymėjo, kad pakeitimų įgyvendinimas pareikalaus ženklių sveikatos priežiūros įstaigų išteklių vien dėl numatyto ženkliai didesnio darbuotojų skaičiaus.
„Viena vertus, tai susiję su atlyginimais, kita vertus – su žmogiškaisiais ištekliais. Ypač slaugos personalo nebus iš kur paimti, norint atitikti visus reikalavimus“, – komentavo jis.
V. Sudario aiškinimu, pagal dabartinius teisės aktus intensyvi priežiūra liks tik dalyje ligoninių.
„Ligoninės turės turėti anesteziologus arba skubios medicinos pagalbos gydytojus, kurių tiek nėra, kad visur užpildytum. Šiuo metu būdavo vidaus ligų gydytojai, kurie baigė 72 intensyvios terapijos kursus, viskas gerai veikia, niekas nemiršta, o dabar bus uždėta 10 tūkst. valandų, t. y. – pusė metų, tai viskas, 2024 m., jei nėra intensyvios priežiūros, užsidaro ir terapijos stacionarai. Tai paprastu darbiniu įsakymu užprogramuotas dalykas“, – dar prieš kelias dienas aiškino jis.
Anot ligoninės vadovo, intensyvi pagalba yra būtinybė teikti kitas paslaugas – ir dienos chirurgiją, ir terapiją, o viso to neturint rajono ligoninėse lieka tik slauga.
„Nematau atskirties mažinimo pačių gyventojų, pacientų, matau tik atskirties didėjimą. Kaip bus toliau, galbūt pozicijos pasikeis, bet norime atkreipti dėmesį (...) Sveikatos sistema yra labai jautri aštriems pokyčiams ir padariniai gali būti sunkiai prognozuojami, nes labai lengva sugriauti, o atkurti sudėtinga“, – sakė Pakruojo ligoninės vadovas.
Viceministrė: kokybės reikalavimai yra per žemi
Išklausęs įstaigų vadovų argumentus SRK pirmininkas Antanas Matulas tvirtino, kad sieks neleisti įtvirtinti tokius perteklinius reikalavimus.
„Galiu užtikrinti, kad Sveikatos reikalų komitetas bandysime užtikrinti, suformuluoti poziciją ir tikrai neleisti tvirtinti tokių perteklinių reikalavimų, pagal kuriuos, jei iš tikro taip yra, nieko iš esmės neliktų regionuose“, – sakė jis.
Komentuodama tai, kur dabar esama sveikatos reformos vizijos kūrimo procese, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė pažymėjo, kad pagrindinis pertvarkos tikslas – gerinti paslaugų kokybę.
„Šiuo metu mes savo viziją ir savo matymą, kadangi savivaldybės norėjo, kad pristatytume visą analizę kiekvienam regionui, esame pristatę ne vieną kartą. (...) Turiu pasakyti, kad 2 trečdaliai savivaldybių visiškai supranta, kas ir kodėl yra daroma, turi planus ir viskas su jomis yra gerai. Vienas trečdalis savivaldybių, didžioji dauguma šiandien ir pasisakė, turi visokių klausimų. Ir tai visiškai normalu, nes žmonės nori žinoti iki detalių, kaip viskas vyks“, – dėstė SAM atstovė.
Ji pažymėjo, kad tai, kas savivaldybių paprašyta padaryti iki gruodžio 10 d., nėra į akmenį įkalti projektai, pagal kuriuos padarius atranką paaiškės, kiek kam duodama pinigų.
„Vyksta planavimo procesas, kuris nesibaigia 10 d. Mums reikia planuoti ir Europos struktūrinių fondų lėšas ir jas detalizuoti. Ir tas detalumo laipsnis vis didėja ir mes dar kartą sugrįšime į savivaldybes. Paraleliai vyksta tam tikros kitos priemonės, kurios susijusios su kokybe ir šie teisės aktai, kuriuos svarstote šiandien, tai yra normalus teisėkūrinis procesas, kuris vyksta su absoliučiai kiekvienu teisės aktu, kai darbo grupė, šiuo atveju – anesteziologų-reanimatologų – paruošia teisės aktus ir išsiunčia visiems derinti.
Tai surenkame pastabas, jas apibendriname ir į jas atsižvelgiame. (...) Ir dabar į jas atsižvelgsime ir nėra čia nieko įkalta į akmenį ir nepataisoma. Bet, ką jau minėjau visoms savivaldybėms, kokybės reikalavimai didės“, – sakė D. Jankauskienė.
Lietuva atlieka nuo Europos
Kaip pabrėžė viceministrė, minimi reikalavimai jau seniai yra europinis standartas.
„Šitie reikalavimai, kurie paruošti, jie nėra iš kosmoso, tai yra Europos anesteziologų-reanimatologų draugijos reikalavimai, paruošti gal prieš 20 m. Ir tai rodo, kad kokybės reikalavimai mūsų sveikatos apsaugoje yra per žemi“, – pažymėjo D. Jankauskienė.
Anot jos, būtent dėl to rajonams bus vis sunkiau išlaikyti ligonines su tokiais reikalavimais, kokie keliami Europoje.
„Lietuvos žmonės taip pat nusipelno turėti tokius pačius reikalavimus. Gerai, galime kalbėti apie pereinamuosius laikotarpius, tam tikras nuolaidas, kaip juos pasieksime ir suderinsime su tinklo reforma. Tą mes girdime ir į tai atsižvelgsime.
Bet negalime pasakyti, kad mums sumažinkite reikalavimus, mes srautų neturėsime, medikai pas mus nevažiuoja ir nevažiuos, bet jūs mums duokit. Tai Lietuvoje šitaip mes niekada nesusikalbėsime“, – pažymėjo ji.