Valdantiesiems stumiant naują sveikatos įstaigų priežiūros tinklo reformą netrūksta kritikos – pasigendama tiek konkretumo, tiek argumentų, kad paslaugos gyventojams išties taps prieinamesnės.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys savo ruožtu tvirtina, kad pertvarka būtina siekiant geresnių sveiko gyvenimo trukmės, išvengiamo mirtingumo, išvengiamos hospitalizacijos rodiklių ir siūlomos beveik 800 mln. eurų ES paramos.
Kaip pagerėtų sveikatos paslaugos įgyvendinus siūlomą reformą? Kaip sukurti optimalią sveikatos apsaugos sistemą? Apie visa tai diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Dienos tema“.
Siekia „išbiurokratinti“ tinklą
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė, kad pagrindinis ruošiamos reformos siekis – tinklą padaryti efektyvesnį, jį „išbiurokratinti“, o paslaugas – prieinamas.
„Ir čia labai geras klausimas keliamas – kokybė ar atstumas? Brangioms paslaugoms – chirurgijai, akušerijai, traumatologijai – svarbu kokybė, tą turės užtikrinti didesnės ligoninės. Taip, šeimos gydytojo, gydytojo konsultanto, globos, slaugos paslaugos – čia labai svarbus atstumas ir jas padarysime, kad žmonės gautų šalia gyvenamosios vietos“, – žadėjo jis.
Argumentuodamas, kodėl reikia tokios reformos parlamentaras įvardijo ne vieną dabartinio sveikatos priežiūros įstaigų tinklo problemą.
„Mūsų numatoma pertvarka nėra kažkoks stacionarinių įstaigų tinklo optimizavimas, tai yra sveikatos sistemos paslaugų gerinimas. Ne paslaptis, kad per 30 metų sveikatos sistemos paslaugų prieinamumas, ypač regionuose tik blogėjo – didėjo biurokratija, blogėjo prieinamumas, tą dar labiau pablogino kovidinė situacija.
Ne paslaptis, kad šiandien šeimos gydytojai, kurie prieš gerą dešimtmetį dirbo tik vienoje apylinkėje, šiandien jau aptarnauja vieną dvi, apylinkės didėja, gydytojai konsultantai beveik neprieinami. Buvo padaryta daug klaidų per tą pačią pandemiją, kai buvo įvesti įvairūs cikliškumai gydytojams, nebuvo galima vykti dirbti iš didesnių ligoninių į mažesnes, ką daro visas pasaulis. Ir šiandien tas neatsistatė“, – dėstė jis.
A. Matulo teigimu, kai kurios įstaigos stengiasi teikti paslaugas tik tam, kad išsilaikytų. „Tos pačios universitetinės įstaigos teikia daug paprastų paslaugų, kurias turėtų teikti Jonava, Pakruojis, Alytus, Marijampolė, bet jie teikia tam, kad išsilaikytų, būtų, iš ko mokėti atlyginimus.
O ten, be abejonės, be eilės turi labai greitai pakliūti nauji ligoniai, kuriems būtų labai greitai diagnozuota liga, pradėtas gydymas. Ir jis toliau tęsiamas neišrašant jų skubos tvarka, o tęsiamas gydymas mažesnėje ligoninėje“, – aiškino jis.
Pasigenda konkretumo
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savo ruožtu pasigedo vizijos, kaip konkrečiai bus pagerintas prieinamumas, jei gyventojams paslaugas gauti teks vykti į kitą miestą?
„Norai geri, bet kartais gerais norais ir kelias į pragarą grįstas. Tai mes tų klausimų daug užduodame ir ne į visus gauname atsakymus“, – sakė jis.
Jonavos meras priminė, kad reforma paliestų kelių lygių pokyčius – greitosios medicinos pagalbos (GMP) tinklą, pirminį, šeimos gydytojo lygį ir antro lygio paslaugas – rajonines, regionines ligoninės.
„Tai turbūt negirdėjau didelių diskusijų, kad GMP reikia centralizuoti, kad ji veiktų optimaliai visos šalies mastu. Negirdėjau esminės kritikos, kad reiktų stiprinti pirminį lygį. (...) Bet pagrindinis klausimas yra apie antrinio lygio paslaugas. Ir logika būtų tokia, kad paslaugas, kurias gali gauti vietoje, ne specializuotas, ne onkologiją, ne insultų gydymą ar kardiologinių ligų, bet tas paslaugas, kurias galėtum gauti vietoje, ir turėtum gauti vietoje.
Tai man bandoma pasakyti, kad dalis tų paslaugų, kurios gaunamos vietoje – ar tai būtų ta pati akušerija-ginekologija, ar tam tikros operacijos, ar invazija, ar elementarus rankos lūžis, kad visa tai galės būti nutraukta į didesnį centrą – Kauną ir sakoma, kad daugiau mažiau esminis kriterijus yra valandos kelias iki paslaugos“, – komentavo Jonavos meras.
Tęsdamas jis svarstė, kad galbūt reformos sumanytojai teisūs – 80-ies metų močiutė Janina iš Jonavos rajono, gūdaus kaimo, gal ir galėtų nuvažiuoti į Kauno klinikas, jei vaikai pavežtų.
„Tik klausimas, kas jos laukia Kaune? Ar Kauno klinikos turės prioritetinę liniją atvykusiems iš Jonavos, ar pasodins ją ir ji su visais lauks eilėje. Mes kažkaip pamirštame žmonių mobilumą ir kad yra visuomenėje vyresni žmonės, kuriems du pagrindiniai lankomi žmonės yra kleboniukas ir daktariukas. Tai jei kleboniukas dar lieka, tai pas daktariuką į Kauną gali ir numojus ranka nevažiuoti – jei ką skauda, nuspręs pakentėti, numos ranka, tai galbūt tos pagalbos ir nesulauks“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Rajono ligoninės taps slaugos įstaigomis?
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris savo ruožtu sakė žiūrintis ne į gražias pristatymų skaidres, bet į konkrečius teisės aktų projektus. O ten sako matantis kelią į rajoninių įstaigų pavertimą vien slaugos ligoninėmis.
„Štai Reanimacijos ir intensyvios terapijos naujas tvarkos keitimo aprašas. Kas jame prašyta? Po 2024 m. praktiškai rajonuose nebeliks intensyvios priežiūros, nes užkrautas toks mažas punktelis – ligoninės turi turėti anesteziologus arba skubios medicinos pagalbos gydytojus, kurių tiek nėra, kad visur užpildytum.
Šiuo metu būdavo vidaus ligų gydytojai, kurie baigė 72 intensyvios terapijos kursus, viskas gerai veikia, niekas nemiršta, o dabar bus uždėta 10 tūkst. valandų, t. y. – pusė metų, tai viskas, 2024 m., jei nėra intensyvios priežiūros, užsidaro ir terapijos stacionarai. Tai paprastu darbiniu įsakymu užprogramuotas dalykas“, – situacijos rimtumą pabrėžė Pakruojo ligoninės vadovas.
Jis pažymėjo, kad intensyvi pagalba yra būtinybė teikti kitas paslaugas – ir dienos chirurgiją, ir terapiją.
„Jei jos neturi, negali teikti kitų dalykų. Tai jei lieka, kaip parašyta dabar [teisės aktuose], rajono ligoninėse lieka slauga. Galbūt, kas spėjo kur atsitempti gydytoją reanimatologą, intensyvistą ar skubios pagalbos gydytoją, tai jiems pasisekė“, – konstatavo V. Sudaris.
Mažoms ligoninėms žada tik pagerėjimą ir investicijas
A. Matulas gi kartojo, kad arčiausiai žmogaus kas savaitę, kas mėnesį reikalingas šeimos gydytojas. Ne mažiau svarbūs gydytojai konsultantai – kardiologai, neurologai, ginekologai, kai kurių kitų specialybių gydytojai.
„Ir kad žmonės dirbtų ne 2–3 val. per savaitę, o pilnu etatu. Ir valstybė bandys sukurti sistemą, kad tą remtų ne tik savivaldybė, bet ir valstybė. Stacionarinės paslaugos, (...) aktyvaus gydymo tos paslaugos, kur reikalinga reanimacija, brangi įranga, kompiuteriniai tomografai, bus koncentruojamos stambesnėse ligoninėse. Problema ta, kad to modelio tikrai negalima pritaikyti Mažeikiams, Jonavai, Kėdainiams, kur yra žymiai daugiau gyventojų. Ir čia meras teisus, dabar vyksta diskusija ir išsaugosime tas chirurgines paslaugas Jonavoje, nes žmonėms gali būti sunkoka nuvažiuoti“, – kalbėjo parlamentaras.
A. Matulas kartu atkirto V. Sudariui, kad tokioje ligoninėje kaip Pakruojo nieko daugiau ir nelikę – tik slauga ir terapija.
„Štai Joniškis jau šiandien atsiradus naujam vadovui atsisakė intensyvios terapijos, chirurgijos ir visą dėmesį teikia dienos chirurgijos paslaugoms, kas žmonėms yra patogu. Mes prie to modelio eisime keletą metų, skatinsime plėtoti ambulatorines, apjungti slaugos ir globos paslaugas, sukursime komandas, skatinsime slaugos globos paslaugas teikti namuose. Bet tai užtruks eilę metų, tai jau kam jau kam, bet tam pačiam Kupiškiui, Akmenei, Pakruojui ir panašioms savivaldybėms, kur jau realiai likusi slauga ir terapija, nuostolių nebus ir tik pagerėjimas ir investicijos“, – dėstė parlamentaras.
Jis pažymėjo, kad rajoninės ligoninės kelis metus ir taip negavo finansavimo, tad kaip tik yra atsiradę didžiuliai netolygumai tarp regionų ir miestų.
Pagal apsilankymus pas gydytojus lenkiame ES vidurkį
Reaguodamas į kritiką, kad klausimui dėl reformos sugrįžus į politinių debatų lauką tarsi didesnis akcentas dedamas į ekonomiką nei žmonių sveikatą, Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gintaras Kacevičius teigė, kad ne vien ekonominiai dalykai čia yra svarbūs.
„Pats svarbiausias dalykas yra pacientams teikiamų paslaugų kokybė ir saugumas. Daugelis yra girdėję tokį dalyką kaip paslaugų prieinamumas. Tai jis vidutiniškai skaičiuojant ir lyginant Lietuvą su Europos Sąjungos (ES) šalimis yra daugiau negu pakankamas“, – teigė jis.
VLK vadovas sutiko, kad šiuo pandeminiu laikotarpiu situacija akivaizdžiai yra pablogėjusi, bet, vertinant bendrą situaciją, skaičiai nemeluoja.
„Palyginus su kitomis ES šalimis, pagal mūsų pacientų gulėjimą stacionare mes esame ketvertuke ES šalių, kuriose yra pats didžiausias vartojimas – Austrija, Vokietija, Bulgarija ir Lietuva. Pagal apsilankymus pas gydytojus per metus kiekvienam gyventojui ES vidutiniškai tenka apie 7, pas mus – apie 10, tai esame gerokai virš vidurkio“, – aiškino G. Kacevičius.
Jis pridūrė, kad kaip tik neseniai paragino gydymo įstaigas priimti kaip galima daugiau pacientų ir žadėdama papildomai sumokėti.
Medikai turi gauti pakankamai praktikos
Grįždamas prie brandinamos reformos G. Kacevičius pažymėjo, kad reforma svarbi ne tik ekonomiškai, bet kad medikams būtų pakankamai klinikinės praktikos – pakankamai operacijų, įvairių kitų procedūrų.
„Tik kasdien pakankamai apkrautas medikas gali suteikti kokybišką ir saugią paslaugą, o daugelyje mūsų nedidelių ligoninių sumažėjus gyventojų tikrai nebepakanka tos klinikinės praktikos. Iš 33 Lietuvos rajono ligoninių į jų priėmimo skyrius po darbo valandų ir naktimis visa kartu paėmus per parą ateina 17,5 chirurginio paciento.
Vadinasi, vidutiniškai po pusę paciento į vieną ligoninę per parą po darbo valandų. Ir kai kurių operacijų yra viena ar dvi per savaitę. Tai pacientams kokybės ir saugumo negarantuoja“, – pažymėjo jis.
Jis sutiko, kad kokia reforma bebūtų, turi būti vieta, kur pacientai galėtų savo savivaldybėje kreiptis skubiu atveju: „Ar tai būtų nedidelė trauma ar kita smulkesnė bėda, jis turėtų turėti galimybę kreiptis vietoje. Ir ši reforma tai tikrai numato, nes kalbama apie skubios pagalbos skyrius, kabinetus.“
Į kitą ligoninę turėtų vykti vos 3,7 proc. pacientų
Tuo pat metu VLK vadovas akcentavo, kad aktyvaus gydymo paslaugas – paciento gydymas ligoninėje naudojant šiuolaikinius diagnostikos ir gydymo būdus – dėl pačių pacientų saugumo ir kokybės svarbu gauti daugiaprofilinėje ligoninėje.
„Šios paslaugos reikalauja aukštos kvalifikacijos medikų, brangios ir sudėtingos medicinos įrangos, tam tikros infrastruktūros bei lėšų – tiek investicijoms, tiek išlaikymui. (...) Mes šiandien stengiamės išlaikyti tas ligonines, bet nedidelės ligoninės pačios yra desperacijoje, kad joms nebeįmanoma išsilaikyti, jos bando prisikvieti medikų, bet jie nelinkę ten vykti dėl tos pačios klinikinės praktikos ir miglotos perspektyvos“, – aiškino jis.
VLK vadovo pastebėjimu, pagal įstaigos atliktą tam tikrą modeliavimą paaiškėjo, kad įgyvendinus reformą 3,7 proc. pacientų reikėtų vykti į kitą ligoninę, nei jie vyksta dabar.
„Iš jų tik pusė būtų tokių, kurie vyktų dėl skubios pagalbos. Kiti pacientai vyktų dėl planinės pagalbos, kuriems laikas nėra toks svarbus. Dar kiti modeliavimai rodo, kad iš kiekvieno Lietuvos taškelio daugiaprofilinė ligoninė per valandą būtų pasiekta“, – sakė jis.
