Nors stebimos bendros alkoholio vartojimo tendencijos visuomenėje, vartojančiųjų alkoholį darbo vietose per pastaruosius aštuonerius metus padaugėjo. Auga ir elektroninių cigarečių ir kitų alternatyvių tabako gaminių vartojimas, nors bendras rūkančių darbuotojų skaičius sumažėjo. Tuo metu probleminė grupė, kalbant apie narkotikų vartojimą, yra dirbantys studentai.
Tokius duomenis atskleidė ką tik pristatytas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) tyrimas. Departamentas susistemino beveik dešimties tyrimų šioje srityje duomenis, kurie buvo atlikti nuo 2014 iki 2021 metų. Tyrimai buvo atliekami rengiant sociologines gyventojų apklausas.
Kaip nurodė tyrimo duomenis pristačiusi laikinoji NTAKD vadovė Gražina Belian, turbūt nėra nė vienos darbovietės, kuri būtų apsaugota nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo, o situacija darbo vietose atspindi ir visuomenėje vyraujančias tendencijas bei nuotaikas.
Ypatingomis progomis leidžia patys darbdaviai
G. Belian pažymėjo, kad alkoholis išlieka populiariausia ir daugiausiai dėmesio sulaukianti psichoaktyvi medžiaga, sukelianti neigiamas pasekmes darbo procesui.
Dauguma dirbančiųjų vartojo alkoholį (bent kartą per paskutinius 12 mėnesių – 9 iš 10 dirbančiųjų, o bent kartą per paskutines 30 dienų – 2 iš 3).
„Kalbant apie visus dirbančiuosius, bent kartą per paskutines 30 dienų alkoholį vartojo 66 proc. ir 49 proc. nedirbančių asmenų. Tai reiškia, kad alkoholio paplitimas labiau būdingas dirbantiesiems“, – nurodė ji.
Tyrimai rodo, kad 15 proc. žmonių bent kartą gyvenime dirbo prasčiau dėl to, kad pavartojo alkoholio, jiems buvo sunkiau atlikti užduotis. 14 proc. bent kartą dėl to vėlavo į darbą, 9 proc. išvis jame nepasirodė.
Net 3 iš 4 kasdien alkoholį vartojančių buvo vartoję alkoholio darbe. Pasak G. Belian, susidurta su tokia situacija, kad apie 20 proc. darbdavių vis tik leidžia vartoti alkoholinius gėrimus darbovietėje ypatingomis progomis. Dar 21 proc. atvejų nors darbdavys to nepraktikuoja, ypatingomis progomis darbuotojai vis tiek išgeria.
„Taigi apie 43 proc. dirbančiųjų alkoholinius gėrimus vartojo ir savo darbo vietoje. Kalbant apie konkrečias veiklos sritis, kažkokių reikšmingų skirtumų nėra“, – sakė ji.
Tenka pavaduoti kolegoms
Kalbėdama apie dažniausias alkoholio vartojimo pasekmes NTAKD laikinoji vadovė nurodė, kad piktnaudžiavimas alkoholiu dažnai būna susijęs su mažesniu produktyvumu, prastesne atliktų užduočių kokybe, sutrikusiu situacijos vertinimu, sprendimų priėmimo pablogėjimu, klaidų padažnėjimu, nelaimingais atsitikimais, ligomis ir kt.
„Nepasakosiu, kokias pasekmes gali turėti alkoholio vartojimas, jau nekalbant apie tai, kad alkoholis yra rizikos veiksnys, kuris lemia priešlaikines mirtis 25–59 m. amžiaus grupėje. O kiekvienas darbdavys pasakys, kas tai – pagrindinė dirbančiųjų grupė.
Dar toks įdomus pastebėjimas, kai kalbame apie alkoholio žalą, anksčiau akcentuodavome žalą pačiam geriančiajam, jo aplinkai, šeimai, o kas darosi su bendradarbiais? Tai rezultatai tokie, kad kolegos pastebėjo, kad 19 proc. darbuotojų tokiais atvejais yra tekę dirbti daugiau, nes kolega papiktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais“, – pastebėjo G. Belian.
Pasak jos, galbūt daugiau egzistuoja mitas, kad alkoholio vartojimo paplitimas labiau būdingas fizinį, sunkų darbą dirbantiems darbuotojams.
2020 metų tyrimas parodė, jog daugiausiai alkoholį darbe vartoja pramonės ir statybos įmonių, žemės ūkio, miško darbų sektoriau ar aptarnavimo sferos darbuotojai. Vis tik, G. Belian teigimu, nebūtų galima išskirti kažkokios vieno sektoriaus, kur alkoholio vartojimas būtų būdingiausias.
Rūko mažiau, bet populiarėja elektroninės cigaretės
Nors tiek bendroje populiacijoje, tiek ir tarp dirbančiųjų rūkymo vartojimo paplitimas kiek mažėja, vis tik tai yra antra pagal aktualumą psichoaktyvių medžiagų vartojimo problema darbovietėse.
„Ko gero, visi matome ir žinome, kad rūkantieji dirba ne taip našiai, nes daro pertraukas, kurių metu rūko, po jų kartais būna ir sunkiau susikaupti. Palyginus dirbančiuosius ir nedirbančiuosius, rūkymo paplitimas pirmoje grupėje vėlgi yra didesnis“, – sakė G. Belian.
Tyrimai atskleidė, kad 1 iš 3 darbuotojų rūko kasdien, nepaisant galiojančių draudimų, o 1 iš 4 kasdien rūkančių darbuotojų kasdien rūkė uždarose patalpose darbe.
Nors didžioji dalis rūko tradicinius tabako gaminius, bet populiarėja nauji gaminiai, jų vartojimo paplitimas turi tendenciją augti.
„Daug šiandien kalbama apie poveikį, kurį padaro elektroninės cigaretės. Ką galvoja tie, kurie bandę jas vartoti ir kurie nėra vartoję? Vis dėlto palankesnis požiūris į elektronines cigaretes yra būtent tų žmonių, kurie jas vartoja. Tokių, kurie galvoja, kad elektroninės cigaretės nekelia pavojaus sveikatai, tarp dirbančiųjų, kurie rūko elektronines cigaretes, buvo 19 proc. Tarp tų, kurie nėra jų vartoję, taip manančių buvo tik 2 proc.“, – pasakojo G. Belian.
Dėl narkotikų – bėda su dirbančiais studentais
Komentuodama narkotikų vartojimo paplitimą tarp dirbančiųjų, NTAKD vadovė atkreipė dėmesį, kad čia viena dirbančiųjų grupė jau labiau išsiskirtų. „Tai yra darbuotojai, kurie dirba sau, ir darbdaviai. Iš jų arti 19 proc. narkotikų vartojo bent kartą gyvenime, 1,8 proc. – per paskutines 30 dienų.
Populiariausios vartojamos narkotinės medžiagos yra kanapės, kas nestebina, ne ši tendencija matoma ir bendrosios populiacijos atžvilgiu“, – pastebėjo G. Belian.
Pasak jos, nors tyrimuose nesulaukta atsakymų, kad narkotinės medžiagos būtų vartojamos pačioje darbovietėje, 4 proc. darbuotojų vėlgi pastebėjo, kad jiems buvo sunkiau, mat turėjo daugiau dirbti dėl to, kad bendradarbiai vartojo narkotines medžiagas.
„Kalbant apie narkotikų vartojimą, sakyčiau, turime net kiek probleminė tikslinę grupę. Tai yra studentai, kurie dirba. Jei žiūrėtume į šiuos skaičius ir palygintume su bendrosios populiacijos, tai narkotikų vartojimas tarp dirbančių studentų yra 4 kartus didesnis nei narkotikų vartojimo paplitimas bendrojoje populiacijoje“, – atkreipė dėmesį pranešėja.
Darbuotojai psichoaktyvias medžiagas vartoja dėl įvairių priežasčių, tačiau ji išskyrė dvi dažnesnes. Vieni tą daro norėdami sumažinti stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti.
„Per paskutinį mėnesį tą darė 1 iš penkių dirbančiųjų. Kita grupė tas medžiagas vartoja, nes nori padidinti produktyvumą, darbingumą, veiklos rezultatus. Tai vienas iš 10 bent kartą per paskutinį mėnesį tą darė dėl šios priežasties“, – komentavo G. Belian.
Ji konstatavo, kad apskritai darbuotojų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas, palyginus 2014 ir 2016 m., turi tendenciją augti. Tačiau tas atsispindi ir bendrosios populiacijos tyrimuose.
Daug kas nemato problemos
Darbovietės, kurios vykdė psichoaktyviųjų medžiagų prevenciją, nurodė, kad dažniausiai buvo vykdomas darbuotojų informavimas, švietimas, įvairūs mokymai, darbuotojai tikrinimai dėl alkoholio, darbuotojų psichikos sveikatos gerinimas.
„Dėl alkoholio vartojimo darbdavių dažniausiai taikomos priemonės yra neblaivaus asmens nušalinimas nuo darbo. Vis tik džiugu, kad 64 proc. darboviečių nurodė, kad tokių problemų neturi. Aišku, kai kurios taiko ir papeikimus, įvairias konsultacijas tokiems darbuotojams. Nors nurodyta, kad tą daro tik 23 proc., priklausomiems nuo alkoholio sudaromos galimybės gydytis ir užtikrinama darbo vieta, kol reabilitacija bus baigta“, – aiškino G. Belian.
Paklausti, kas trukdo taikyti tokią prevenciją, 55 proc. darboviečių nurodė, kad tokio poreikio darbovietėje nėra. 38 proc. teigė, kad niekas to niekada net nebandė daryti. Nesvetimas yra ir lėšų trūkumas tokioms veiklos, kiti pasigenda specialistų.
Gerųjų pavyzdžių dar nedaug
Nors darbo vietose taikomų psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos priemonių pasiekiamumas yra labai didelis, darbuotojams nereikia gaišti savo asmeninio laiko, vis tik realybė tokia, kad gerųjų pavyzdžių praktikoje nėra tiek daug.
Anot UAB „SDG“ profesinės sveikatos vyriausiosios specialistės Agnės Stankevičiūtės, pirmiausia reikia kalbėti apie aiškią psichoaktyvių medžiagų vartojimo netoleranciją darbovietėse.
„Pirmiausia čia kalbame apie darbdavių požiūrį, nes jei susiduri su darbdaviu, kuriam pačiam priimtini žalingi įpročiai – ar tai būtų rūkymas, ar alkoholio vartojimas, tada jau yra sudėtingiau pradėti kalbėti apie tai, kad reikia pradėti kažkokius mokymus ar taikyti kitokias intervencijas. Labai svarbu, kad tiesioginiai vadovai tuo tikėtų. Nes jei jis nematys prasmės, tikėtis, kad darbuotojas pradės taikyti vieną ar kitą veiklą, tikrai pakankamai sudėtinga“, – komentavo ji.
Pasak jos, gerųjų praktikų yra pakankamai mažai, pirmiausia taikomos standartinės, vadinamosios „kietosios“ priemonės – alkotesteriai ir darbuotojų blaivumo tikrinimas.
„Efektyviausia testuoti ne kartą į mėnesį ar ketvirtį, o periodiškai – prieš darbo pradžią, kitos įmonės tą daro net po pietų pertraukos, nes darbuotojai grįžta pavartoję tam tikrų medžiagų, taip pat – tikrina ir po darbo pabaigos. Toks testavimas veikia, bet, aišku, problemos nesprendžia, tik neturime neblaivių darbuotojų darbo vietoje“, – aiškino specialistė.
Tema dėl narkotikų vartojimo – kaip iš kosmoso
Tuo metu testavimas dėl narkotinių medžiagų įmonėse labai retas dalykas. Pasak A. Stankevičiūtės, dėl psichotropinių medžiagų darbuotojai nemato problemos, ši tema jiems atrodo kaip iš kitos planetos.
Ji pasakojo, kad dažniau apskritai organizuojami mokymai apie sveiką gyvenseną – per fizinį aktyvumą, mitybą, streso valdymą stengiamasi paliesti ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemas.
„Per šias tematikas prieiti prie darbuotojų būtų paprasčiau. Tuo metu priedų ar premijų nemokėjimas yra pakankamai reti dalykai. Bet yra tokių įmonių, kurios nusistačiusios tokią tvarką, jog jei darbuotojai darbo vietoje rūkys ar bus neblaivūs, kurį laiką jiems nebus išmokami priedai. Bet kiek tai veikia, klausimas, darbdaviai vis tik susiduria su problemomis darbo rinkoje. Tai dažniausia priemonė yra darbuotojo nušalinimas nuo darbo ar galiausiai atleidimas“, – aiškino ji.
Iš ryto girtas – po pietų be darbo
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos narys Laimutis Gudeliauskas teigė, kad „kietosios“ priemonės visgi veiksmingesnės.
Jis pasakojo energetikos srityje dirbantis dar nuo 1995 m., tad matęs visokių laikų, buvęs ir nelaimingų įvykių liudytoju: „Esu matęs visokių laikų, kai kur darbas prasidėdavo ir baigdavosi nuo butelio. Esu prisižiūrėjęs ir nukentėjusių, žuvusių, sudegusių žmonių – visokiausių įvykių.“
Būdamas atsakingas už darbuotojų tikrinimą darbo vietose jis prisiminė, kaip tai vykdavo anksčiau. „Būdavo kaip – atvažiuoji, žiūri, panašus į išgėrusį ar ne, dūdelę kišti gal ne visai malonu. Bet norėjosi kažkaip išgyvendinti šią praktiką. Tai kažkur siužete nugirdau, kad Suomijoje policijoje sustabdžius vairuotoją visų pirma duoda alkotesterį, o tik po to paprašo teisių. Papasakojau apie tai savo vadovui, jam labai patiko ir prasidėjo, įpūtimų buvo begalės.
Dabar naudojame bekontakčius alkotesterius, taip daug patogiau ir žmogiškiau. Tos priemonės tikrai suveikė, jei darbuotojas ryte įpūtė, po pietų jis pas mus nebedirba, o rangovams išrašome 1,5 tūkst. eurų baudą, tada jau rangovų valia, kaip jie elgiasi su darbuotoju“, – pasakojo L. Gudeliauskas.
Jis pridūrė, kad tokios priemonės ne tik leidusios sumažinti neblaivių asmenų skaičių, bet ir išgelbėjo gyvybes: „Darbas su elektra labai pavojingas, jos nei matom, nei girdim, o apsvaigę žmonės ir saugos priemonių nenaudoja, tikimybė nukentėti ir žūti didelė.“
Vis tik kartu L. Gudeliauskas neatmetė, kad ir „minkštosiomis“ priemonėmis galima pasiekti rezultatų. „Mes bent tą naudojam – po nelaimingų atsitikimų, kitų incidentų, neblaivumo nustatymų, išleidžiamos vidinės saugos atmintinės visiems darbuotojams“, – patirtimi dalinosi jis.
