Tokijo vasaros olimpinės žaidynės jau visai čia pat, tad ir didžioji dalis laiko tenka pasiruošimui. Kaip sako pats disko metikas, treniruotėms tenka skirti didžiąją gyvenimo dalį, o šie metai ypač įtempti.
„Darbingos nuotaikos – ruošiamės, sportuojam, nusiteikę kovoti, dalyvauti. Kiekvieną dieną po 2 treniruotes, išskyrus savaitgalius“, – pasakojo A. Gudžius.
Daugiausiai laiko skiria treniruotėms
Paklaustas, kaip susidomėjo šia sporto šaka, iš Padauguvos kilęs sportininkas viską sutalpina į vieną trumpą sakinį: „Treneris pasiūlė, pabandžiau ir va, jau 17 metų čia“. Būdamas 13 metų Andrius patraukė iš Kauno atvykusio trenerio akį, mat jau tuomet iš bendraamžių išsiskyrė savo aukštu ūgiu ir tvirtu sudėjimu.
Kaip pats juokauja, nuo tada ir liko lengvojoje atletikoje, tik iš pradžių disko mesti niekas nedavė – reikėjo treniruotis stumiant rutulį ir apsiprasti manieže. Tačiau neilgai trukus jau dalyvavo varžybose.
A. Gudžiaus sąskaitoje – pirmosios vietos pasaulio ir Europos čempionatuose, be to jis yra pirmasis Lietuvos istorijoje lengvaatletis, tapęs pasaulio jaunimo čempionu. Pirmą kartą jėgas išbandęs 2016-ųjų Rio de Žaneiro vasaros olimpinėse žaidynėse, šiemet jėgas vėl išbandys Tokijuje.
Ilgos treniruočių valandos – kasdienybės dalis, tačiau sportininkas sako, kad ir jis, ir šeima prie to jau priprato, o atrasti balansą tarp sporto ir laiko sau bei šeimai tenka taip pat, kaip ir visiems kitiems.
„Natūralu, nieko čia išskirtinio nėra, lygiai taip pat kaip ir likęs pasaulis randa balansą tarp darbo ir laisvalaikio, šeimos. Specifiškumų gal yra, bet nieko ypatingo“, – tikino disko metikas.
Laisvalaikiu sportą iškeičia į žvejybą
Kaip pats teigia, jei laiką leidžia Lietuvoje, daugiau laiko praleidžia su žmona ir dviem vaikais, o keliaujant po pasaulį tenka kuriam laikui su šeima išsiskirti, tačiau tenka su tuo susitaikyti, o ir visi prie to jau pripratę ir šeima jį ypač palaiko:
„Kai Lietuvoj, ne varžybose, tai ir su šeima daugiau laiko praleidi. O jau kai užsieny, varžybose ar stovyklose, visi prie to pripratę, natūralus gyvenimo režimas.“
Ar kada pagalvojate, ką Andrius veikia laisvalaikiu? Be laiko su šeima, jis taip pat mėgsta žvejoti. Tiesa, šie metai sudėtingesni – laisvo laiko mėgstamai veiklai ne tiek ir daug, o užklupę alinantys karščiai taip pat neleidžia daug laiko praleisti lauke, kad nesilptų organizmas.
„Žvejyba mano, kažkaip, mėgstamiausias dalykas. Bet šiemet ypatingai ir to laisvalaikio nelabai yra, laikas pakankamai įtemptas, olimpinės žaidynės, visa kita. Be to, vasaros orai labai nedėkingi, karšta, stengiuosi mažiau laiko praleisti ant saulės, karščio, kad nealinčiau organizmo. Treniruojiesi lauke, o vėliau ruošiesi kitom treniruotėms. Šie metai tokie be laisvalaikio“, – kalbėjo A. Gudžius.
Ramybės oazė – ūkyje
Europos ir pasaulio čempionas daugiausiai laiko praleidžia treniruodamasis, tačiau senelių žemėje Jurbarko rajone turi ramybės oazę – ūkį. Tiesa, lengvaatletis neslepia, kad ši idėja kilo žmonai.
„Žmona norėjo, aš padėjau ir dabar kaip ir atsarginis variantas, gelbėjimosi ratas. Jei sporte nieko nevyksta, tai ten kažkas vyksta“, – šypsosi jis.
Ūkyje 4 hektarų plotas apsodintas braškėmis, žemuogėmis ir sausmedžiais, dar 40 arų – žirniais. Pirminė Dovilės idėja buvo užsodinti pusę hektaro, tačiau Andriui toks pasiūlymas nebuvo prie širdies – kaip pats juokaudamas sako, pradėti su puse hektaro neverta.
„Žinote, aš kaip sportininkas maksimalistas pasakiau, kad ką čia pradėsime su puse hektaro – jei darome, tai darome. Pamatėme, kad čia gal visai ir mūsų stichija“, – laidoje „Svajonių sodai“ kalbėjo A. Gudžius.
Tiesa, ūkyje daugiausia tvarkosi žmona Dovilė, nes, kaip sako pats disko metikas, jo pagrindinis darbas – sportas. Tačiau ir pats nebijo ūkiškų darbų, o po sezono čia gali atsipūsti.
„Žmona ten labiau viską tvarko, daro. Mano darbas yra sportas, ji ten darbuojasi. Aš po sezono, kai jau yra poilsio metas, žinoma, padedu. Ten yra ramybės oazė, kur visiškai nuo sporto atsiriboji – galvą pravėdinti labai gerai.“
Paklaustas, kaip sekasi su ūkiu ir uogų bei žirnių auginimu, sportininkas neslepia, jog pasitaiko visko. O ir ūkis gyvuoja dar vos tris metus, o, kaip žinia, žemės ūkis – sritis, kurioje reikia laiko.
„Visko būna – kiekvieni metai turi savo pliusų, savo minusų. Kaip ir visuose vesluose yra pakilimų ir nusmukimų, čia labai prie gamtos taikytis reikia.
Negaliu sakyt, kad labai gerai, negaliu sakyt, kad blogai – negaliu skųstis, kaip sakoma. Dar jauni esam, nėra jokių milžiniškų pelnų, bet viskas juda į priekį. Žemės ūkis nėra toks greitas dalykas“, – šypsosi pašnekovas.
Džiaugiasi tik tada, kai yra rezultatas
Planų plėsti ūkį ateityje tikrai yra. Tik Andrius sako, kad dar nenori niekuo girtis – kaip ir sporte, jis džiaugiasi tada, kai pasiekia rezultato:
„Visą laiką planų yra, visada tik į priekį žiūrime, viskas į augimą. Kai įgyvendinsim planus, tada pasidžiaugsim, o dabar reikia dirbt, daryt. Kaip ir sporte – viską reikia planuoti, daryti, bet džiaugtis tik tada, kai pasiekei.“
Tiesa, laidoje „Svajonių sodai“ sportininkas užsiminė, kad norėtų auginti ne tik braškes, sausmedžius ir žirnius, bet siūlomas asortimentas galėtų plėstis – jų planuose bent hektarą užsodinti pačių mėgstamomis trešnėmis, šilauogėmis, taip pat pasodinti šparagus.
Dabar disko metikas su kitais olimpinės rinktinės sportininkais jau išvykęs į Japoniją, kur ruošiasi svarbiausiam šių metų įvykiui – Tokijo vasaros olimpinėms žaidynėms. Paklaustas, ar kelia sau tikslus ir lūkesčius, sportininkas neslepia – didžiausias noras yra kovoti dėl medalių, o visai Lietuvos olimpinei rinktinei linki sėkmės:
„Linkiu, kad įgyvendintume tai, ką esam pasiruošę ir ką šiai dienai galim padaryti geriausiai. Pats noriu maksimaliai realizuoti save, kiek pavyks. Jeigu pavyks, pakovoti dėl medalių – toks noras, troškimas ir palinkėjimas sau, kad realizuočiau save ir pakovočiau.“
