• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors dabar lietuviai Naujuosius metus švenčia kartu su visu pasauliu sausio 1 – ąją, anksčiau mūsų protėviai juos sutikdavo būtent trečiosios žiemos jaunaties metu ir tai vadindavo Naujaisiais mėnulio metais arba Kumeliuko krikštynomis. Kaip šią dieną elgdavosi mūsų protėviai ir ką reiktų padaryti šiandien, komentuoja astrologė Vaiva Budraitytė.

Nors dabar lietuviai Naujuosius metus švenčia kartu su visu pasauliu sausio 1 – ąją, anksčiau mūsų protėviai juos sutikdavo būtent trečiosios žiemos jaunaties metu ir tai vadindavo Naujaisiais mėnulio metais arba Kumeliuko krikštynomis. Kaip šią dieną elgdavosi mūsų protėviai ir ką reiktų padaryti šiandien, komentuoja astrologė Vaiva Budraitytė.

REKLAMA

Remiantis archajišku kalendoriumi, Naujieji metai prasidėdavo per trečiąją žiemos jaunatį.

Ši Naujųjų mėnulio metų šventė nuo seno yra skirta pažadinti naują gyvybę.

O astrologė Vaiva Budraitytė sako, kad tikram lietuviui ši šventė ypatingai svarbi.

„Bet kuriam lietuviui ši šventė yra stipresnė už Naujuosius metus ir Šv. Kūčias. Anksčiau lietuviai švęsdavo Kalėdą, kurios metu vežiodavo rąstą ir sudegindavo visą blogį. Panašiai švęsdavo ir budistai – į vieną rąstą dėdavo visą gėrį, į kitą – blogį.

Taip tarpušventis lietuviams anksčiau baigdavosi ne per Tris Karalius, o būtent per Naujuosius mėnulio metus“, – pasakoja astrologė.

REKLAMA
REKLAMA

Paliesti augalus ir gamtą

Lietuviai Naujuosius mėnulio metus pasitikdavo, valgydami tradicinius Kumeliuko krikštynų valgius „kamukus“. Taip vadinami būdavo rutuliukų formos pyragėliai iš aguonų, kanapių, žirnių ir medaus.

REKLAMA

Juos kepdavo būtent netekėjusios merginos.

Kodėl lietuviai tarpušventį užbaigdavo tokiu metu? V. Budraitytė sako, kad to priežastis – ženkliai pailgėjusios dienos ir stipriai jaučiama sugrįžusi saulė. Būtent šiandien lietuviai jausdavo ypatingai stiprų ryšį su gamta.

„Šią dieną lietuviai atlikdavo įvairius vaisingumo ritualus, šeimininkas būtinai apeidavo savo teritoriją, dažniausiai sodą. Žmonės stuksendavo į avilius, pajudindavo medžių šakeles.

Duodavo impulsą augalui, kurio nepaliko ir prašydavo jo gero derliaus“, – paaiškina ji.

V. Budraitytė siūlo ir dabar pajusti šį ryšį su gamta, apeiti savo kiemą, pasivaikščioti, paliesti medžius ar bent patręšti namuose esančias gėles.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų