Etnologas, gamtos ženklų stebėtojas prof. Libertas Klimka pasakoja, kad Sekminės – katalikams privaloma šventė, kuri yra trečioji po Kalėdų bei Velykų.
Sekminės
Pasak jo, šios šventės metu būtą įvairiausių papročių, kurie susiję ne tik su gamta, tačiau ir bendra žmonių nuotaika.
„Sekminės – augimo, augmenijos suviešėjimo ir suklestėjimo šventė. Kartu su ja žengiame į vasarą. Lietuvių etninė kultūra mėgsta paraleles – kas gamtoje, tas ir žmonių visuomenėje, tad tai būtent šioje šventėje ir atsispindi“, – pasakoja profesorius.
Etnologas teigia, kad pirmoji Sekminių diena visuomet buvo piemenėlių, o antroji – merginų. Antrą dieną būtent merginos eidavo ganyti karvių į laukus, o vakare visi susirinkę švęsdavo rytagones – netikras vestuves:
„Išlikusios rytagonės dainos yra kone pačios gražiausios, lyriškiausios. Jose skamba žodžiai apie jaunystę, meilę, atsispindi šviesi nuotaika. Skelbiama, kad suviešėjusi gamta prilygsta ir gražėjantiems žmonių santykiams. Tai būdavo puiki šventė, jaunimas švęsdavo, linksmindavosi, keldavo netikras vestuves, taip suporuodami į poras slaptas simpatijas.
Be to, toks žaidimas nurodo, kad tai – savotiška lietuvių meilės diena, kurios kalendoriniuose cikluose tarsi trūko. Tačiau pasirodo tokių dienų yra ne viena ir tai jokiu būdu nėra išgalvota Mildos dienas, kuri neturi jokio istorinio pagrindo. Meilės dienai Sekminių rytagonės geriausiai atitinka.“
Įdomu ir tai, kad per Sekmines kone didžiausias dėmesys buvo skiriamas beržui. Pasak profesoriaus L. Klimkos, beržas yra suviešėjusios gamtos simbolis ir pagal jo sprogimą yra prognozuojama vasara, kokia ši bus.
„Buvo tikima, kad per Sekmines pašventinta beržo šakelė apsaugos namus nuo perkūno. Grįžę iš bažnyčios žmonės tą šakelę užkišdavo pastogėje. Tai buvo vienybės su gamta momentas. Be to, žmonės apskritai senovėje gyvendavo arčiau gamtos, sudarydavo su ja tam tikras sutartis apeigomis“, – paaiškina pašnekovas.
Kokių orų tikėtis?
Maža to, tikima, kad nuo Sekminių galima pradėti ir maudytis vandens telkiniuose, mat vanduo yra nebepavojingas, malonus žmogui.
Ne ką mažiau svarbi yra ir trečioji Sekminių diena. Etnologas primena, kad šią dieną reikėtų susilaikyti nuo sunkių lauko darbų, nesiimti jų atlikimo:
„Manyta, kad kitu atveju vasaros metu užėję ledai, kruša iškapos derlių. Tai taip pat buvo savotiška sutartis su gamta.“
Pasiteiravus, kokių orų galime tikėtis tuomet artėjant vasaros pirmosioms dienoms, L. Klimka sako, kad būdamas mieste jis pagaliau pastebėjo sugrįžusius čiurlius, kurie šiemet labai vėlai sugrįžo į Lietuvą:
„Kiek girdėjau, tai į kaimą kregždės sugrįžo ganėtinai anksti, varnėnai jau spėjo išvesti varnėnukus, o čiurliai kažkodėl labai vėlai sugrįžo. Kadangi šie paukšteliai yra šilumos mėgėjai, matyt tos šalnos juos atbaidė, kurios buvo pastebimos visą gegužę.“
Paklaustas, ką tuomet toks gamtos ženklas galėtų reikšti, gamtos ženklų stebėtojas teigė, kad galimai tai nusako kontrastingą vasarą, kurios metu pasitaikys ir šiltų, ir vėsių dienų.
„Gali pasitaikyti birželio antroje pusėje ir lietingų dienų, žiūrėsime, kadangi kol kas dar reikia sutikrinti ir kitus gamtos ženklus. Nors saulėtų dienų artimiausiu metu nusimato nemažai, tačiau su ja taip pat reikėtų elgtis labai atsargiai, nes pastebimas žymus geomagnetinių audrų šėlsmas, kurių poveikis pastebimas ir orų permainoms, jų eigai“, – sakė jis.
