Senovėje Perkūnas buvo itin svarbi mitinė būtybė, tačiau ir šiandieną nevertėtų pamiršti jo svarbos, juk visuomet laukiame pirmojo griaustinio, kuris praneša apie ateinantį šiltąjį sezoną, o, be to, jis gali išduoti ir artėjančius orus.
Perkūnas – svarbi dievybė
Etnologas, profesorius Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad Perkūnui iš viso būdavo skirtos net devynios dienos, mat tai – antroji pagal svarbumą mitinė būtybė.
„Perkūnui buvo priskirtas vasaros laikotarpis, nes šiltasis periodas senovėje prasidėdavo, kai pirmas perkūnas sugriaudėja. Kai išgirsdavo pirmą perkūną, sakydavo, kad jis atrakina Žemę. Todėl reikia kūliavirsčiu persiversti ant žemės, tada žemės darbai gerai seksis“, – pasakojo etnologas.
Liepos 20-ąją minima Perkūno diena susijusi su tuo, kad maždaug apie liepos vidurį Lietuvoje prasideda lietingi ir vėjuoti orai. Dėl to protėviai paskirdavo vieną dieną dievybei, kad šis nesunaikintų namų bei nepridarytų kitokių bėdų.
„Viena diena skirta Perkūnui, kad jis nepridarytų bėdų, neuždegtų trobos. Šiaip jau, senovėje ąžuolą būtinai sodindavo netoli gyvenamųjų patalpų, nes ąžuolas būdavo natūralus perkūnsargis.
Senas, galingas ąžuolas būdavo vieta, kur žmonės melsdavosi Perkūnui, tai buvo tarsi dievų buveinė.“
Perkūno vardu eidavo į mūšį
Perkūnas buvo ir karių globėjas, jo vardu kariai eidavo į mūšį. Iš čia atsiradęs ir lietuviškas prakeiksmas: „O, kad tave superkūnytų“.
Paklaustas, ar Perkūno dieną senoliai būtinai atlikdavo kokias nors apeigas, L. Klimka sako, kad, greičiausiai, būdavo aukojamos aukos, kurios galimai būdavo sudedamos į ąžuolo drevę, tačiau daug rašytinių šaltinių apie tai neišlikę.
„Turėjo būti aukos, nes Perkūnas ir Velinas yra dvi mitinės būtybės, kurios suka gamtos ratą – viena šiltuoju periodu, kita šaltuoju periodu, vienas su kitu tarsi konkuruodami keičia sezonus“, – pasakojo profesorius.
Jis svarsto, kad ir kariai, greičiausiai, atlikdavo apeigas ir ritualus, bet tai darydavo paslapčia, kad pagerbtų savo globėją, padėkotų jam.
Orai išliks permainingi
L. Klimka užsimena, kad panašiu metu prasideda lietingi orai, tačiau paklaustas apie orus, šypteli – pastovumo tikėtis dar tikrai negalime.
„Liepos 10-ąją, Septynių brolių miegančių dieną, lietūs, sakydavo, nusako orus, bet diena buvo permaininga – vienur lietus lijo, kitur nelijo. Iš to galima spręsti, kad, turbūt, ir antroji vasaros pusė bus permaininga. Tai karštis, tai lietus, savaitė tokia, savaitė tokia“, – apie orus kalbėjo etnologas L. Klimka.
Kita vertus, jis turi ir džiugesnių žinių – praėjusių dienų orų spėjimai rodo, kad vasaros pabaiga turėtų būti ramesnė ir pastovesnė.
