Garsi Lietuvos astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė pasakoja, kad šis pirmadienis yra puiki proga laiką leisti artimųjų ir mylimųjų rate.
„Vienišiams gali pasitaikyti proga susirasti antrąją pusę. Taip pat tinka atlikti ir visas sveikatinimosi, grožio procedūras. Jei šią dieną tuokiatės ar švenčiate šeimos iškilmes, galite tikėtis, kad viskas bus „ilgai ir laimingai“, – tikina V. Budraitytė.
Palanku antrosios pusės ieškoti todėl, kad šv. Antanas – vienišių globėjas. Pasak Vaivos, jeigu panelė laiku neištekėdavo ar norėdavo kuo greičiau ištekėti, ji lėkdavo prie šv. Antano ir maldaudavo gero vyro, o vaikinai – geros žmonos.
„Dar minima, kad į šį šventąjį kreipdavosi, jei pamesdavo kas kokį daiktą. Buvo manoma, kad Antanas padeda surasti ir sugrąžinti daiktus“, – sako astrologė. Tačiau tam, kad daiktas grįžtų į šeimininko rankas, reikėdavo pasimelsti atvykus į bažnyčią prie šv. Antano altoriaus.
Anot etnologo Liberto Klimkos, žmonės bažnyčioje per Antanines melsdavosi ir dėl orų:
„Joje buvo meldžiamasi, kad nebūtų vėtrų ir krušos vasaros laikotarpiu. Žmonės anksčiau labai bijodavo tokių orų, kokie visai neseniai praėjo per Lietuvą. Atvykdavo iki šv. Antano altoriaus ir prašydavo, kad tik nebūtų lietaus su ledukais.“
Šienapjūtės pradžia
Birželio 13 dieną žmonės švęsdavo ne tik šv. Antano dieną, tačiau ir šienapjūtės pradžią. Išeidami į talką žmonės dainuodavo linksmas dainas, kurias, pasak etnologo, vadinamos „valiavimais“ bei žaisdavo linksmus žaidimus.
Tą dieną buvo ribojami ir tam tikri darbai, pavyzdžiui, moterims buvo draudžiama verpti linus, o vyrai neidavo į medžioklę, nes galvodavo, kad iššauta kulka sugrįš atgal.
„Jaunimas tą dieną pradėdavo naktigones ir iki ryto laiką leisdavo prie laužų, valgydavo, dainuodavo, žaisdavo. Šienapjūties pradžia visada būdavo smagi.
Tas šienas, kuris nupjautas iki Rasų, turi pačias puikiausias gydomąsias savybes, nes šienaujami augalai yra pačiame jėgos ir tvirtybės pike. Vėliau pjaunama žolė nebevadinama šienu, nes ji vadinama atolu. Jis turi gyvulėliams visai kitas naudas ir savybes“, – rašo savo puslapyje „Vaivos patarimai“ astrologė.
Šienapjūtės pradžią senovėje žmonės pradėdavo ir atsižvelgę į mėnulio fazę.
„Jeigu mėnulis yra „augantis“, atolas auga labai gerai, todėl vėliau ir visiems kitiems gyvuliams yra naudos. Na, o šiemet, kadangi danguje yra pilnatis, nieko blogo nenutiks, jeigu šienapjūtę pradėsite nuo šiandien. Blogiausiai, kai žolė pjaunama delčios periodu, nes tuomet ji labai sunkiai vėliau atauga iš šaknų“, – teigia L. Klimka.
Šią dieną taip pat nepamirškite pasveikinti ir vardo dieną švenčiančių Antanų bei Antaninų.
