NVI Endoskopinių tyrimų poskyryje atliekama viršutinio ir apatinio virškinamojo trakto ligų diagnostika ir gydymas. Kasmet NVI atliekama apie 5 tūkst. tokių procedūrų. Diagnozuodami ir gydydami virškinamojo trakto ligas, NVI Endoskopinio tyrimo poskyrio specialistai bendradarbiauja su gydytojais anesteziologais, radiologais, chirurgais.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa
Nuo 2009 m. NVI Endoskopinių tyrimų poskyris aktyviai dalyvauja storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje – čia kasmet atliekama per tūkstantį kolonoskopijos procedūrų. „Procedūros atliekamos ir su intravenine nejautra, ir be nejautros. Pacientai turi galimybę rinktis, kokios procedūros pageidauja – su nejautra ar be jos,“ – kalba NVI Endoskopinių tyrimų poskyrio gydytoja chirurgė Agnė Misenkienė.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per 2 metus turi būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas ir jam atlikti kolonoskopijos tyrimo nereikia. Jei slapto kraujavimo testo atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą kolonoskopijai. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.
Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Kaip pasiruošti kolonoskopijai?
Anot A. Misenkienės, kad kolonoskopijos rezultatai būtų tikslūs, būtina tinkamai paruošti žarnyną. Tai rimta užduotis, kurią galite atlikti tik Jūs. Kolonoskopijos komplikacijų pavojus ir jų sunkumas yra mažesni, kai žarnynas paruoštas gerai. „5 dienos iki tyrimo pacientas turi laikytis mažai skaidulų turinčios dietos. Negalima valgyti termiškai neapdorotų daržovių ir vaisių, sėklų, riešutų, raudonos, violetinės spalvos maisto ir gėrimų. Tačiau galima valgyti pieno produktus be priedų, majonezą, baltą duoną, makaronus, baltus ryžius, kiaušinius, baltą žuvį ir vištieną be odos, bulves be lupenų, baltą šokoladą, ledus be priedų,“ – kokių maisto produktų reikėtų vengti, o kokius valgyti galima, vardija gydytoja chirurgė.
A. Misenkienė taip pat atkreipia dėmesį, kad likus 5–7 dienoms iki kolonoskopijos tyrimo negalima vartoti geležies preparatų, gali tekti nutraukti kraujo krešėjimą mažinančių vaistų vartojimą – dėl to pacientui būtina pasikonsultuoti su savo gydytoju. Kartais, jeigu kraujo krešėjimą mažinančių vaistų vartojimo nutraukti negalima, juos gali tekti pakeisti kitais medikamentais. Dauguma kasdien vartojamų vaistų geriami kaip įprasta.
Ar pacientas gali valgyti kolonoskopijos tyrimo išvakarėse? Anot A. Misenkienės, šiek tiek užkąsti galima. „Galima suvalgyti lengvus pusryčius (pvz., virtas kiaušinis, baltos duonos riekė, jogurtas be priedų). Po to leidžiama tik gerti ir tik skaidrius, permatomus skysčius: vandenį, nestiprią arbatą, obuolių sultis, skaidrius gaiviuosius gėrimus, sultinį be priedų, ledinukus, žele. Skysčių gerkite pagal poreikį, kad nejaustumėte troškulio, paprastai iki 2 litrų per parą. Negalima vartoti alkoholio, vaisių koktelių, pieno ir jo gaminių, nepermatomų, su tirščiais sulčių, sriubų, raudonos, violetinės spalvos gėrimų“, – pasakoja gydytoja chirurgė.
Dieną prieš tyrimą pradedami gerti ir vaistai, skirti žarnynui išvalyti. „Bendras žarnyno paruošimui skirto skysčio kiekis apskaičiuojamas pagal Jūsų svorį: 20 kilogramų svorio reikia išgerti 1 litrą, bet ne mažiau kaip 3 litrus. Laikykitės konkretaus preparato vartojimo instrukcijos, nes vaistai skiedžiami skirtingai. Žarnynui išvalyti skirtą vaistą gerti pradėkite 16–17 valandą. Jeigu kolonoskopijos procedūra numatyta vėliau nei kitos dienos 12 val., rekomenduojama dozę dalyti į dvi dalis: viena dalis (du ar trys litrai) iš vakaro, antra dalis (du arba vienas litras) – priklausomai nuo paskirto kolonoskopijos laiko. Geriausiai žarnynas paruošiamas, kai vaistai baigiami gerti 4–6 valandos iki tyrimo,“ – aiškina A. Misenkienė.
Kolonoskopija ir nejautra
Kolonoskopijos tyrimas gali būti atliekamas su nejautra arba be jos. „Kai kolonoskopija atliekama suteikus nejautrą – 6 valandos iki tyrimo būtina nieko nevalgyti ir mažiausiai 2 valandas nieko negerti. Dauguma kasdien vartojamų vaistų (pvz., antihipertenziniai) tyrimo dieną išgeriami kaip įprasta, užgeriant minimaliu kiekiu (gurkšniu) vandens. Taip pat yra vertinama: bendras kraujo tyrimas, gliukozės kiekis bei kraujo krešėjimo rodikliai ir kt. Jeigu kolonoskopija bus atliekama suteikus nejautrą – būtina atvykti su lydinčiu asmeniu, kuris palydės Jus namo. Tądien draudžiama vairuoti, dirbti su mechanizmais, nerekomenduojama pasirašinėti svarbių dokumentų“, – aiškina A. Misenkienė.
NVI gydytoja anesteziologė reanimatologė Gerda Volkovienė atkreipia dėmesį, kad prieš pat kolonoskopijos tyrimą su nejautra pacientas negali nei valgyti, nei gerti. „Bendrosios nejautros metu skrandis turi būti tuščias. Todėl 2 val. iki bendrosios nejautros negalima gerti jokių skysčių, net ir vandens. 6 val. iki bendrosios nejautros negalima valgyti kieto maisto, gerti pieno (kavos ar arbatos su pienu), skysčių su tirščiais (pvz.: sulčių su vaisių minkštimu). Tačiau galima gerti skaidrius negazuotus gėrimus. Jeigu labai troškina – galima praskalauti burną vandeniu ir jį išspjauti“, – aiškina G. Volkovienė.
Anot gydytojos reanimatologės, laikytis šio režimo būtina todėl, kad kiekvieno paciento organizmas maistą iš skrandžio šalina nevienodai. Tai priklauso nuo žmogaus bendros sveikatos būklės.
„Jeigu pacientas atvyks pavalgęs, tyrimą su nejautra teks atidėti 6 valandoms arba netgi kitai darbo dienai. Jeigu žmogus išgėręs nedidelį kiekį skaidrių skysčių – bent 2 valandoms. Kiekvieną kartą anestezijos rizika vertinama atsižvelgiant į paciento individualias savybes, ligas. Yra žinoma, kad pacientams su cukriniu diabetu, viršsvoriu maistas iš skrandžio pasišalina lėčiau. Gydytojas anesteziologas reanimatologas įvertins kiekvieno paciento bendrą būklę, ligas ir nuspręs ar saugu taikyti anesteziją“, – perspėja G. Volkovienė.
Kodėl šis tyrimas gali būti atliekamas su nejautra?
Anot gydytojos anesteziologės reanimatologės, nejautra pacientui leidžia išvengti nemalonių pojūčių tyrimo metu. Tiesa, po nejautros pacientas negali atlikti kai kurių kasdienių darbų, pvz., vairuoti. „Bendroji nejautra nors ir trumpa, tačiau jos metu leidžiami vaistai kurie nuskausmina ir užmigdo pacientą. Todėl po procedūros pacientas gali jaustis apsvaigęs, mieguistas, euforiškas, neadekvačiai vertinti savo gebėjimus. Pacientas dažnai subjektyviai jaučiasi labai gerai, pailsėjęs, išsimiegojęs, tačiau vis dar yra apsvaigęs, greit pamiršta apie ką kalbėjo, pakartotinai klausia tų pačių klausimų, paprašius atsistoti dažnai dar juda nekoordinuotai, būna sulėtėjęs reakcijos greitis. Taigi, prieš tyrimą pacientai įspėjami, kad tą dieną negalima vairuoti automobilio ar kitų transporto priemonių, dirbti atsakingų darbų, pasirašyti svarbių dokumentų ir panašiai.
Dėl paciento saugumo, jis privalo atvykti su lydinčiu asmeniu, kuris pasirūpins, kad pacientas saugiai parvyktų namo (vienas neitų per gatvę, nevairuotų). Su bendrąją nejautra tyrimas tampa daug malonesnis, visiškai neskausmingas, taip pat nejautros metu su intravenine infuzija dalinai atstatomi pasiruošimo metu netekti skysčiai bei elektrolitai, taikoma deguonies terapija. Visgi reikia suprasti, kad tiek į tyrimą, tiek į nejautrą reikia žiūrėti atsakingai, laikytis gydytojų rekomendacijų“, – pasakoja G. Volkovienė. Standartiškai kolonoskopijos tyrimas užtrunka apie pusvalandį.
Koks kelias paciento laukia, jei atliekant kolonoskopijos tyrimą žarnyne aptinkamas darinys?
Anot A. Misenkienės, kiekviena situacija individuali, tai procedūrą atliekančio gydytojo sprendimas, tačiau dažniausiai gerybiniai polipai iki 1 cm dydžio šalinami tos pačios procedūros metu.
„Ne visus darinius galima šalinti iš karto, kartais būna nepatogi lokalizacija, didelis polipas, didesnė kraujavimo rizika. Tuomet tokie pacientai hospitalizuojami ir atliekama endoskopinė polipektomija. Po atliktos procedūros pacientas keletą valandų stebimas stacionare, esant patenkinamai būklei išrašomas į namus, ambulatoriniam gydymui tą pačią dieną. Jeigu po kolonoskopijos yra reikalingas operacinis gydymas, visą informaciją apie operacijos apimtis, komplikacijas, pasiruošimą operacijai atsakys konsultuojantis gydytojas chirurgas“, – pasakoja A. Misenkienė.
Kaip pasiruošti videogastroduadenoskopijos tyrimui?
Tai – stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos tyrimas. Anot A. Misenkienės likus 6-8 valandoms iki tyrimo pacientas turėtų nieko nevalgyti. „Vakarienei reikėtų valgyti skystesnį maistą ar visai jo atsisakyti. Jeigu pacientas serga cukriniu diabetu, rekomenduojama ilgiau nevalgyti kieto maisto. Negerti vandens reikia likus 3-4 valandoms iki tyrimo pradžios. Tyrimas užtrunka apie 15 min. Rutiniškai procedūra atliekama taikant vietinę lidokaino nejautrą, yra neskausminga. Tačiau pacientai, kurie netoleruoja procedūros, gali rinktis procedūrą su intravenine nejautra“, – pasakoja A. Misenkienė.
Anot G. Volkovienės, kasdien vartojamus vaistus prieš tyrimą išgerti galima. „Kasdien geriamų vaistų rytinę dozę gerti galima kaip įprasta, tačiau būtina užgerti tik mažu gurkšneliu vandens. Prieš tyrimą nerekomenduojama nutraukti beta blokatorių (pvz., metoprololio), tiroksino vartojimo. Daugelio antihipertenzinių vaistų taip pat nereikėtų nutraukti, išskyrus AKF inhibitoriams, priskiriamus vaistus, jų reiktų negerti jau dieną prieš procedūrą (pvz.: perindoprilis, ramiprilis). Dieną prieš nejautrą rekomenduojama negerti šlapinimąsi skatinančių vaistų. Pacientams sergantiems cukriniu diabetu dieną prieš procedūrą reikėtų negerti tablečių nuo diabeto (pvz.: metformino). Sumažinti ar praleisti leidžiamo insulino dozę procedūros dieną, dažniau pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje, stebėti savo savijautą“, – dėmesį atkreipia G. Volkovienė.
Jeigu pacientas vartoja raminančius vaistus miegui, gali juos gerti vakare prieš bendrąją nejautrą. Anot gydytojos anesteziologės reanimatologės, svarbiausia, kad pacientas žinotų kokius vaistus vartoja, kada juos gėrė paskutinį kartą ir apie tai pasakytų gydytojui. „Tuomet gydytojas galės tinkamai parinkti reikiamus vaistus, procedūras atlikti saugiai, patarti pacientui, kaip pasiruošti kitą kartą, jeigu bus reikalinga pakartotinė procedūra. Taip pat pacientai prieš bendrąją nejautrą lankosi pas šeimos gydytoją – jeigu nežino ar dvejoja kaip elgtis su geriamais kasdien vaistais, gali pasikonsultuoti su šeimos gydytoju“, – pasakoja G. Volkovienė.
„Jeigu pacientas geria kraują skystinančius vaistus – apie jų nutraukimą arba pakeitimą kitais, trumpiau veikiančiais, jis būtinai tai turi aptarti su šeimos gydytoju ir elgtis pagal jo rekomendacijas. Priešingu atveju savavališkas šių vaistų nutraukimas gali sukelti mirtinų komplikacijų. Jeigu pacientas kraują skystinančių vaistų nenutraukė – turi būtinai apie tai pasakyti procedūrą atliekančiam gydytojui, taip pat būtina žinoti tikslų vaisto pavadinimą, kada paskutinį kartą vaistas buvo išgertas“, – dėmesį atkreipia medikė.
Ką apie endoskopinius tyrimus dar reikėtų žinoti pacientui?
Jei per gastroskopijos tyrimą aptinkama darinių, pirmiausia rezultatai aptariami su pacientu. „Jeigu imama biopsija, histologinio tyrimo atsakymas gaunamas po 10 darbo dienų. Tuomet nutariama gydymo taktika. Po atliktos procedūros pacientas rezultatų aptarimui ir gydymo taktikos pasirinkimui, nukreipiamas pas siuntusį gydytoją,“ – pasakoja A. Misenkienė. Gydytoja chirurgė pastebi, kad neretas pacientas prieš endoskopinius tyrimus nerimauja. Medikė pabrėžia, kad baimintis tikrai nėra ko. „Svarbiausia nebijoti ir pasitikėti gydytoju. Dažnai pacientus gąsdina nežinomybė, bloga ankstesnių tyrimų patirtis, atsakymo baimė, todėl svarbu tai aptarti su procedūrą atliksiančiu gydytoju ir užduoti jam klausimus“, – sako A. Misenkienė.
O ką vertėtų žinoti apie bendrąją nejautrą endoskopinių tyrimų metu? „Prijungiamas reikiamas monitoringas, kad gydytojas anesteziologas reanimatologas galėtų stebėti paciento širdies veiklą ir kvėpavimą nejautros metu. Pacientui uždedama veido kaukė su tiekiamu deguonimi. Per venoje esantį kateterį leidžiami vaistai, nuo kurių pacientas užmiega. Pacientai endoskopinės procedūros pradžioje užmigdomi giliau. Tačiau procedūros pabaigoje, pacientas gali jau kažką jausti, girdėti – vaistai nėra leidžiami, pacientas po truputėlį bunda“, – pasakoja G. Volkovienė.
Gydytoja anesteziologė reanimatologė pataria prieš procedūrą pasidaryti sąrašą, ką derėtų pasakyti gydytojui. „Atvykę į procedūrą pacientai dažnai būna išsigandę, nerimauja, būna blogai išsimiegoję. Gydytojas anesteziologas reanimatologas visada klausia apie kasdieną vartojamus vaistus, buvusias operacijas. Taigi galima iš vakaro pasiruošti ir užsirašyti vaistų pavadinimus, buvusias operacijas, ligas, kuriomis pacientas sirgo ar serga (pvz.: buvo įvykęs miokardo infarktas, sergama cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, glaukoma ir kt.) bus lengviau prisiminti, ir nepasimesti stresinėje situacijoje“, – reziumuoja G. Volkovienė.
