„Į klinikinę praktiką ateina ir nauji gydymo metodai: taikomas chemospindulinis gydymas su chemoterapija ir paciento nereikia operuoti – išsaugome organą“, – sako doc. dr. A. Dulskas.
Tik po dviejų metų kreipėsi į gydytojus
„Prasidėjo seniau nei prieš 2 metus – pakraujuodavo iš išeinamosios angos, pastebėjau kraujo priemaišas išmatose. Maniau, kad hemorojus, klausinėjau bendradarbių, viena iš jų turėjo šią problemą, tad galėjo patarti. Šiaip buvau visiškai sveika, stipri, gyvenau įprastu tempu, keliavau. Dabar, kai pagalvoju, na, taip, kartais pilvą pūtė, galvodavau, kad ne tų arba per daug vaisių suvalgiau. Aišku, į gydytojus nesikreipiau“, – ligoninės pranešime spaudai pasakoja Asta A.
Asta A. prisiminė, jog daugiau kraujo pamatė maždaug po dviejų metų. „Buvo jau kovidas pasibaigęs, pagalvojau, laikas susirūpinti sveikata. Kreipiausi į medikus. Buvau visiškai rami, slapto kraujo išmatose testas neparodė, bet kai atėjau atsakymo po atliktos kolonoskopijos buvo tiesiai šviesiai pasakyta – jums tiesiosios žarnos navikas, stoma Jums bus reikalinga visą likusį gyvenimą, kada rašomės operacijai? Per vieną akimirką apsivertė viskas aukštyn kojom. Patyriau šoką ir pasakiau: „Ne, geriau numirsiu“. Man buvo 56 metai, kai išgirdau nuosprendį. Tikrai norėjau numirti, jau save laidojau. Baimė buvo begalinė, skaičiau viską šia tema ir vis pataikydavau ant blogų istorijų.
Nusprendžiau vykti į Vilnių, į Nacionalinį vėžio institutą – labai pasitikėjau šia gydymo įstaiga. Su savo diagnoze – piktybinis tiesiosios žarnos navikas, kaip gydytojai sako, žemas navikas. Prie išeinamosios angos. Buvo gydytojų konsiliumas, kuris nusprendė, kad galiu rinktis vieną iš dviejų variantų – operaciją su stoma arba 25 chemospindulinio gydymo procedūras plius 4 chemoterapijas. Aišku, rinkausi antrąjį ir gydymas truko apie 3 mėnesius. Su tarpais. Pasibaigus šiam gydymo etapui buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad naviko neliko.
Esu labai laiminga, noriu padėkoti daktarui Audriui Dulskui ir daktarei Editai Baltruškevičienei, visam gydytojų ir slaugytojų personalui, kurie buvo labai atidūs, kantrūs. Labai reikėjo gero žodžio – kad viskas bus gerai. Aš klausinėjau įvairių klausimų, jie išklausė ir mano verkšlenimus.
Žinoma, labai padėjo šeima – vyras, sūnus, seserys. Vežiojo mane į Vilnių, į procedūras. Bet labai svarbu susitvarkyti su savimi viduje. Ėjau ir pas psichologą, ir dietologą, kuris padėjo maistą koreguoti. Buvo ir viduriavimas, po chemoterapijos išopėjo burnos gleivinė. Ir tepalai buvo skiriami nuo šalutinių spindulinių reakcijų.
Dabar bendrauju su palaikymo grupės žmonėmis: visgi labai svarbu šnekėtis su tais, kurie patys patyrė kelionę per ligą. Raudonos mėsos reikės atsisakyti, nors labai mėgstu mėsą, bet dėl tokio rezultato nesunku atsisakyti. Džiaugiuosi šia diena, gyvenu, turiu jėgų, vaikštau. Lieku medikų stebėjimui, kas trys mėnesiai darys magnetinio rezonanso tyrimą“, – žvaliai pasakoja savo ligos istoriją Asta A.
Vis daugiau jaunų žmonių suserga kolorektaliniu vėžiu
„Vienos priežasties, kodėl sergamumas kolorektaliniu vėžiu auga, nėra. Tačiau yra duomenų, kad su šios ligos atsiradimu susijęs nutukimas, nesveikas gyvenimo būdas – mažas fizinis aktyvumas, greitai paruošiamas maistas, raudona perdirbta mėsa, rūkymas, alkoholio vartojimas, kai kurie lėtiniai uždegimai“, – kalba dr. A. Dulskas.
Tiesiosios žarnos vėžio simptomai yra aiškiai juntami: kraujavimas iš išangės, pilvo pūtimas, jei navikas pakankamai didelis, gali sutrikti tuštinimasis. „Jei atsiranda kraujavimas, žmogus tai pastebi iškart – kraujo lieka ant tualetinio popieriaus, išmatų. Todėl labai raginu, simptomus pajutusius žmones nedelsti ir ateiti į Nacionalinį vėžio institutą. Deja, pacientai neretai pradeda gydytis hemorojų ir į onkologus kreipiasi praėjus metams ar pusantrų nuo mano minėtų simptomų pradžios ir nustatomas vėžys,“ – būti atidiems savo sveikatai ragina dr. A. Dulskas.
Labai svarbus klausimas kalbant apie tiesiosios žarnos vėžį – ankstyvoji diagnostika. Kadangi žmogus nejaučia jokių skundų, kaip ir daugelio kitų lokalizacijų vėžio atvejais, nustatyti ankstyvosios stadijos naviką galime tik gyventojams dalyvaujant patikros programose. „Net ir nebežinau, kaip galima būtų dar aktyviau raginti žmones tikrintis profilaktiškai dėl vėžio. Kovo mėnesį ir kitais mėnesiais visomis išgalėmis aš ir ne vienas mano kolega stengiamės tą daryti. Norėčiau, kad žinomi žmonės daugiau įsijungtų į vėžio prevencijos reklamavimą. Greičiausiai turi pasikeisti karta, kuri supras, kad visiškai paprasta yra ateiti ir pasitikrinti, nelaukiant ligos požymių“, – sako dr. A. Dulskas.
Kolorektalinis vėžys yra trečia pagal dažnumą onkologinė liga Lietuvoje ir pasaulyje. Pagal mirtingumą šiam vėžiui tenka antra vieta. Kasmet Lietuvoje šia liga suserga 1600-1700 žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairėse nurodoma, kad iki 2030 m. šio vėžio atvejų jaunų žmonių amžiaus grupėje daugės iki 20–30 proc. Anot dr. Audriaus Dulsko, ir Lietuvoje, ir pasaulyje pastebimos tendencijos, kad šis vėžys jaunėja. „Jei anksčiau žmonių iki 50-ies metų grupėje aptikdavome apie 8 proc. vėžio atvejų, dabar šioje amžiaus grupėje sergamumas kolorektaliniu vėžiu yra 12–13 proc.“, – sako dr. A. Dulskas.
Kokia yra paciento gyvenimo kokybė po tiesiosios žarnos vėžio operacijos?
Kaip gydomas tiesiosios žarnos vėžys? Anot dr. A. Dulsko, ankstyvųjų stadijų tiesiosios žarnos vėžį galime iškart operuoti, tiek išsaugant tiesiąją žarną, tiek ją šalinant. „Esant pažengusių stadijų ligai, galime taikyti chirurginį gydymą, chemospindulinį gydymą, chemospindulinį gydymą ir chemoterapiją. Variantų yra labai daug. Gydytojų konsiliume nusprendžiame, kuris gydymas konkrečiam pacientui tiktų labiausiai.
Paciento gyvenimo kokybė taip pat priklauso nuo to, koks gydymas buvo taikomas. Jei buvo chirurginis gydymas, paciento gyvenimo kokybė būna gana prasta, kadangi žmogus netenka vieno iš savo organų – tiesiosios žarnos, kuri yra išmatų rezervuaras. Po operacijos iki išeinamojo kanalo nuvedama kita žarna. Tačiau priešingai, nei tiesioji žarna, ji išmatų kaupti negali. Todėl pacientai, kurie įprastai skundžiasi šlapinimosi ir seksualinės funkcijos sutrikimais, dažnai skundžiasi ir tuštinimosi sutrikimais.
Kai pacientas užsinori nueiti į tualetą, jis turi iš anksto žinoti artimiausią vietą, kur galėtų tą padaryti per 10–15 minučių. Todėl gyvenimo kokybė kenčia, ypač, kai reikia kažkur išvykti iš namų – reikia laikytis dietos, mitybos plano. Pacientai neretai pasakoja, kad prieš vykdami pas gydytoją kelias valandas nevalgo vien todėl, kad vėliau nereikėtų skubiai bėgti į tualetą. Kadangi paciento gyvenimo kokybė po operacijos smarkiai pablogėja, ieškoma alternatyvių gydymo metodų, tokių, kaip chemospindulinis gydymas su chemoterapija. Klinikiniai tyrimai rodo, kad tokio gydymo pilnas atsakas (kai navikas visiškai išnyksta ir pacientą pakanka stebėti) yra 50 proc. ir daugiau. Naujas metodas, kuris kol kas aprašytas keliuose klinikiniuose tyrimuose, yra imunoterapija. Esant tam tikrai mutacijai, kuri pasitaiko 5-10 proc. pacientų, taikant imunoterapiją, navikas visiškai išnyksta. Tokiu atveju pacientas išsaugo savo tiesiąją žarną ir dubens organų funkciją“, – apie alternatyvas operaciniam tiesiosios žarnos vėžio gydymui pasakoja dr. A. Dulskas.
Totali neaoadjuvantinė terapija – žingsnis geresnių gydymo rezultatų link
Siekiant pagerinti paciento gyvenimo kokybę, tiesiosios žarnos vėžiui gydyti naudojama nauja gydymo metodika, kai skiriamas chemospindulinis gydymas, o prieš jį ar po jo dar skiriama ir chemoterapija. Po šių gydymo etapų pacientas operuojamas arba, jeigu buvo diagnozuotas navikas žemai ir gautas pilnas atsakas į gydymą, pacientas sekamas.
„Chemoterapija, imunoterapija, spindulinis gydymas gydant tiesiosios žarnos vėžį tampa neatsiejama viso ligos gydymo dalimi. Medikamentinis gydymas paskiriamas prieš operaciją ir gavus gerus rezultatus netgi galima išsaugoti organo funkciją. Šiuo metu populiarėja vietiškai išplitusio tiesiosios žarnos vėžio gydymo metodika, kai prieš operaciją atliekamas neoadjuvantinis – priešoperacinis gydymas, t.y. skiriama ir spindulinė terapija, ir chemoterapija. Šio gydymo tikslas – sumažinti naviką. Tais atvejais, kai pasiekiamas pilnas atsakas į gydymą, pacientas gali išvengti tiesiosios žarnos vėžio operacijos“, – pasakoja NVI gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė.
Tiesiosios žarnos vėžio neaodjuvantinė terapija trunka apie 3 mėnesius. Vaistai gali būt skiriami kartu su spinduliniu gydymu. Toks chemospindulinis gydymas užtrunka apie 5 savaites. Anot dr. E. Baltruškevičienės, gydymas yra neilgas ir gali suteikti pilną atsaką į ligą.
Kaip padėti sau, jei gydotės spinduliais?
Anot NVI gydytojo radioterapeuto Ernesto Šileikos, prieš pradedant gydymą spinduline terapija, pacientui pirmiausia atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas tam, kad būtų galima sudaryti gydymo planą. Tai užtrunka apie savaitę, tuomet pradedamas gydymas. Gydymas gali trukti nuo 1 iki 5 savaičių. Švitinama viena kartą per dieną, tik darbo dienomis. Lietuvoje dažniausiai taikomas 5 savaičių gydymo variantas. Kartu su spinduliniu gydymu taikoma ir chemoterapija. Chemoterapija, kuri lašinama, skiriama pirmą ir paskutinę savaitę kartu su spinduliniu gydymu 4 dienas. Jei chemoterapinis gydymas yra skiriamas tabletėmis, jos vartojamos kasdien“, – pasakoja E. Šileika.
Taikant spindulinį gydymą, pacientui gali pasitaikyti spindulinių reakcijų. Įprastai jos pasireiškia spindulinio gydymo pabaigoje ir yra skirstomos į ankstyvas ir vėlyvas. „Ankstyvos reakcijos pasireiškia 3 mėnesių laikotarpyje nuo gydymo pradžios. Vėlyvos spindulinės reakcijos pasireiškia praėjus 3 mėnesiams nuo spindulinio gydymo pradžios. Pacientas gali jausti silpnumą, vangumą, mieguistumą, pykinimą. Reakcijos gali būti juntamos ir toje vietoje, kuri yra švitinama.
Švitinant tiesiąją žarną pacientas gali justi padažnėjusį, pasunkėjusį ar skausmingą šlapinimąsi. Taip pat gali pasireikšti viduriavimas, kamuoti apsunkintas ar skausmingas tuštinimasis. Gali atsirasti paraudimas, žaizdelės išangės srityje“, – apie galimus spindulinio gydymo šalutinius poveikius pasakoja E. Šileika.
Anot gydytojo radioterapeuto, nuo tokių nusiskundimų galima apsisaugoti. „Valandą ar pusvalandį prieš procedūrą reikėtų pasišlapinti ir išgerti pusę litro – litrą vandens. Kaip tiksliai tai padaryti, pacientui paaiškina gydantis gydytojas. Tai reikalinga tam, kad prieš kiekvieną procedūrą būtų vienodai pripildyta šlapimo pūslė. Kai ji pilna, gauna mažiau apšvitos, todėl ir šalutinių reakcijų pacientas junta mažiau. Be to, pilna šlapimo pūslė žarnas pakelia iš mažojo dubens į pilvo ertmę, taip gaunama mažiau apšvitos ir pacientas sulaukia mažiau šalutinių reakcijų.
Kol vyksta spindulinė terapija patariama nevartoti pilvą pučiančių maisto produktų, pvz., gazuotų gėrimų, šviežių daržovių, vaisių. Geriau rinktis troškintas, virtas daržoves. Jeigu tiesiosios žarnos navikas yra apatinėje dalyje, šalia išangės, pasinaudojus tualetu reikėtų apsiprausti, nenaudoti drėgnų servetėlių, tualetinio popieriaus, stengtis nesėdėti tiesiai ant išangės, bandyti sėdėti ant vieno šono, dažniau stovėti. Labai svarbu, kad jei pacientas pajuto šalutinių reakcijų, nekentėtų ir kreiptųsi į gydantį gydytoją. Šalutinės reakcijos gali pasireikšti ir gydymui pasibaigus. To pamiršti nereikėtų ir po 10 metų“, – apie tai, kaip pacientas turėtų elgtis pajutęs šalutinių spindulinio gydymo reakcijų, pasakoja E. Šileika.
