Nežiūrint to, kad bendrai stebima tabako cigarečių vartojimo mažėjimo tendencija tarp 13–15 m. paauglių ir jaunesnio amžiaus vaikų, elektroninių cigarečių vartojimo paplitimas auga. Tokius apibendrintus duomenis antradienį pateikė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD).
Viršijame Europos Sąjungos vidurkį
„Jei lyginame 2015 ir 2019 metus, kada buvo atliekami ESPAD, t. y. jaunimo ir mokyklinio amžiaus vaikų, tyrimas, matome, kad stebimas [elektroninių cigarečių vartojimo] augimas, pavyzdžiui, mergaičių nuo 41 proc. 2015 m. iki 62 proc. 2019 m.
Ir čia į ką reikia atkreipti dėmesį, šis Lietuvos rodiklis viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Jei jis Lietuvoje yra 65 proc., ES – 40 proc.“ – kalbėjo laikinai NTAKD direktoriaus funkcijas atliekanti Evelina Pridotkienė.
Ji pabrėžė, kad dar viena auganti grėsmė – daugėja tų moksleivių, kurie vartoti elektronines cigaretes pradėjo būdami 13 metų ir jaunesni. „Ir čia mes irgi lenkiame ES vidurkį, jei jis yra 11 proc., tai Lietuvoje – 19,5 proc.“ – sakė NTAKD atstovė.
Tuo metu bandymų rūkyti įprastas cigaretes tarp labai jaunų žmonių mažėja. Ši tendencija stebima tiek 13–15 m. amžiaus grupėje, tiek tarp dar jaunesnių asmenų.
Tiesa, nepaisant to, kad pagal įprastinių tabako gaminių vartojimą Lietuvos paaugliai yra žemiau ES vidurkio, mergaičių rūkymas susilygino su berniukų.
„Vertinant atsakymą, kad jos rūkė bent kartą gyvenime, rodikliai susilygino su berniukų. Jei matėme, kad 2003 m. buvo tam tikras atotrūkis, tai dabar to lyties atžvilgiu nebeliko. Mergaitės rūko tiek pat kaip ir berniukai“, – konstatavo E. Pridotkienė.
Rūkančiųjų drastiškai neauga
Bendrosios populiacijos paskutiniųjų metų tyrimai tuo metu rodo, kad 20,5 proc. 19–29 m. jaunimo kasdien rūko tabako cigaretes, 6,9 rūko elektronines cigaretes, 5 proc. – kaitinamuosius tabako gaminius.
Pernai metais atliktas paskutinis tyrimas taip pat rodo, kad šiek tiek yra sumažėjęs bandžiusiųjų rūkyti pirmą kartą gyvenime skaičius.
„Nežymus yra rodiklio padidėjimas, kur žmonės atsakė, kad rūkė per paskutinius metus ar paskutines 30 d.“, – sakė NTAKD atstovė.
Dažniau rūko vidutinio amžiaus vyrai negu moterys. Apklausus 15–64 m. asmenis paaiškėjo, kad 2,7 proc. Lietuvos gyventojų atsakė, kad jie vartoja elektronines cigaretes kasdien. Tuo metu kaitinamuosius tabako gaminius kasdien naudoja 3,1 proc.
„Negalime šių duomenų palyginti su 2016 m., nes tada atliktame bendrosios populiacijos tyrime dar nebuvo šis klausimas užduotas. Tai po keturių metų kartojant tyrimą tikrai galėsime matyti tendencijas“, – sakė E. Pridotkienė.
Tyrimai taip pat rodo, kad mažėja per dieną surūkomų cigarečių kiekis per dieną.
Dažniau bando mesti rūkyti patys
Pasak jos, kitas svarbus aspektas – metimo rūkyti klausimas. Statistika rodo, kad tiek 2016, 2021 m. apie 70 proc. rūkančių asmenų Lietuvoje mėgino mesti rūkyti, bet sėkmingai tą padaryti pavyko tik 26,4 proc. 2016 m. ir 38,3 proc. 2021 m.
„Žmonės Lietuvoje patys dažniau bando mesti rūkyti ir rečiau kreipiasi pagalbos į specialistus, bando patys susidoroti su šia priklausomybe“, – sakė E. Pridotkienė.
Ji pažymėjo, kad didžiausias dėmesys šiuo metu turėtų skiriamas į prevencines veiklas jauniems žmonėms, kad jie nepradėtų vartoti, tiek elektroninių cigarečių, tiek įprastinio tabako gaminių.
„Taip pat – atitolinti vartojimo pradžios amžių, nes žmogaus smegenys formuojasi iki 25 metų. Lietuvoje taip pat turi būti sistema gydymo nuo priklausomybės. Jei žmogus vartoja tam tikras psichoaktyvias medžiagas, rūko, kad žinotų, kur kreiptis ir greitai gautų pagalbą“, – sakė NTAKD atstovė.
Rūkalai teršia planetą
Anot Pasaulio sveikatos organizacijos atstovės Lietuvoje Ingridos Zurlytės, pasaulyje daugiau kaip 8 mln. mirčių kasmet yra siejama su tabaku – 7 mln. nuo rūkymo, 1 mln. nuo pasyvaus poveikio.
Europos regione rūkančiųjų yra apie 180 milijonų, kas trečias vyras ir kas penkta moteris vartoja tabaką.
I. Zurlytės teigimu, tabako pramonė turi didelį poveikį klimatui.
Anot atstovės, vienos cigaretės pagaminimui sunaudojama beveik 4 litrai vandens, o kasmet tam prireikia apie 22 mlrd. tonų vandens.
20 tūkst. ha žemės kasmet prireikia tabako auginimui ir džiovinimui. Dėl šio proceso į atmosferą patenka 84 mln. tonų anglies dvideginio, o tai prilygsta 280 tūkstančių raketų paleidimui į kosmosą.
„Daugiau nei dešimt metų praeina kol suyra nuorūka, be to, išskiria 7 tūkstančiai nuodingų medžiagų“, – teigė I. Zurlytė.
Cigaretė, anot atstovės, yra dažniausiai išmetama šiukšlė planetoje.
Teršia ir elektroninės cigaretės, kurių vartojimui prireikia gaminių iš ličio baterijų, plastiko ir kitų elementų.
