Įgyvendinant sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) numatė ministerijai arba savivaldybei pavaldžias monoprofilinio pobūdžio (specializuotas) paslaugas teikiančias įstaigas prijungti prie daugiaprofilinių ligoninių.
Taip pat numatoma plėsti ambulatorines, tą pačią dieną gydymo įstaigoje pacientui suteikiamas, reabilitacijos paslaugas vietoj to, kad jis ilgesniam laikui vyktų į stacionarinę reabilitacinio gydymo įstaigą.
Konstatuojama, kad ruošiami rengiami teisės aktai gąsdina ne tik pacientus, bet tiek medikus, tiek sanatorijų darbuotojus.
Gauna pilną paketą vienoje vietoje
„Kviečiame įvertinti ir pasverti galimas pasekmes, kokią įtaką jos turės medicininės reabilitacijos sektoriui ir pirmiausia pacientams“, – sakė Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančioji direktorė Lina Nosevič.
Anot jos, monoprofilines ligonines, sanatorijas ketinant prijungti prie daugiaprofilinių nebeliktų tokių atskirų įstaigų kaip Abromiškių reabilitacinė ligoninė, Palangos reabilitacinė ligoninė, vaikų sanatorija „Palangos gintaras“, Birštono „Tulpės“ sanatorija.
„Grėsme yra ta, kad tuomet yra didelė tikimybė, kad šios ir kitos sanatorijos praras pacientų skaičių. Pagal naują reformą norima plėsti ambulatorines paslaugas ir mažinti kvotas siunčiant stacionarinei reabilitacijai. Nors žinome, kad stacionari reabilitacija suteikia pilną paketą pacientui – jis gauna ir gydymą, programą, apgyvendinimą ir maitinimą. Pacientas po stacionarios reabilitacijos gali greičiau grįžti į darbo rinką, mokėti mokesčius. Kai specialistai ir visos pajėgos sutelktos vienoje vietoje, galime turėti greitesnį rezultatą“, – pastebėjo L. Nosevič.
Taip pat nors pacientas šiuo metu gali rinktis, kur gauti paslaugas ir sanatorijos, kurios priima stacionarinėms paslaugoms, konstatuojama, kad to pilna koja jos negali daryti dėl finansinių sunkumų.
„Lovos sanatorijose yra laisvos, bet dėl lėšų trūkumo, vertinant tai, kad finansavimas yra ribotas pagal sanatorijoms numatytas kvotas, teikti paslaugas sudėtinga. Taigi dėl finansinių problemų ribojamas patekimas į sanatorijas“, – teigė diskusiją dėl šios problemos inicijavusi Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Sužlugdys kurortinį gydymą?
Lietuvos kurortų asociacijos vadovės Kristinos Citvarienės teigimu, fokusavimasis į ambulatorinę reabilitaciją į šoną nustumiant stacionarinę šiandien kelia pagrįstą nerimą dėl kurortinių teritorijų ir apskritai kurortinio gydymo ilgalaikėje perspektyvoje.
„Manome, kad ši reforma gali būti pražūtinga kurortams, kurortinėms teritorijoms ir jose veikiančioms sanatorijoms. Ilgametė patirtis, žinių ir materialioji bazė, metodikos, natūralių gamtinių išteklių panaudojimu grįstas gydymas bijome, kad bus nustumtas į užribį“, – pastebėjo ji.
K. Citvarienė nuogąstavo, kad tokiu atveju kurortai viso labo liks tik turizmo ir pramogų kryptimis.
Eilės siekia ir 5–6 mėnesius, trūksta specialistų
Tuo metu nors skatinama plėsti ambulatorinės reabilitacijos apimtis jau dabar teikiant šias paslaugas susiduriama su daug iššūkių.
„Ambulatorinėje reabilitacijoje susiduriame su tuo, kad pacientai laukia ilgose eilėse, mūsų gydymo įstaigos nėra šiandien pasiruošusios pagal atliktas apklausas ir statistiką, kad pacientas, šalia namų turėdamas ambulatorinę reabilitaciją, galės gauti suplanuotai sudėliotas procedūras, kaip galėtų gauti stacionare“, – komentavo Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančioji direktorė.
Ji teigė, kad pačios poliklinikos turi būti pasiruošusios teikti šias paslaugas, mat dabar pacientams tenka laukia ir 5–6 mėnesius.
„Pirminės sveikatos priežiūros centrai pirmiausia turi nusiųsti pas save, jei paslauga ne stacionari. Bet trūksta specialistų, tie pakeitimai, kurie padaryti išplečiant paslaugų spektrą <...> realiai nesugeba realizuoti šios nuostatos, kuri pacientų atžvilgiu buvo teisinga. [Poliklinikos] neturi vonių, patalpų, tai siaurina galimybes. Vykstant pertvarkai susiduriama su problemomis, kurias išspręsti nėra taip paprasta“, – pridūrė R. Šalaševičiūtė.
Įspėja dėl ilgalaikių pasekmių
Asociacijos atstovė kartu atkreipė dėmesį, kad su nauja reforma mažinamos kvotos stacionarinei reabilitacijai, siaurinant indikacijas. „Tai yra ne visoms ligoms ir ligų kodams tiek po traumų, tiek operacijų bus suteikiama stacionari reabilitacija. Ir tos pasekmės gal bus matyti po kelių metų, kai matysime, kad pacientai, kurie ėjo į ambulatorinę reabilitaciją, ji nebuvo tokia efektyvi kaip stacionari“, – kalbėjo L. Nosevič.
Ji kartu apgailestavo, kad asociacija nebuvo įtraukta į reformą. „Šiandien kalbama, kad tai yra politinis sprendimas, tačiau tarsi esame nuošalyje, supažindinami su reforma, bet nedalyvaujantys aktyviai sprendime, nors gana aktyviai teikiame pasiūlymus.
Suprantame ir SAM norą tam tikra prasme taupyti kaštus, rasti sprendimus, kaip didinti ambulatorinę reabilitaciją. Bet matydami, kokia nauda yra pacientui, kada jie turi visavertę stacionarią reabilitaciją, visą paslaugų paketą kartu būdami kurortuose ar kitose teritorijose, tai čia įžvelgiame grėsmes“, – pabrėžė L. Nosevič.
Pacientai nė nežino apie tokią galimybę
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) prezidentas Gediminas Žižys pabrėžė, kad reabilitacija – labai svarbi paciento gydymo dalis, tačiau vykdant reformą dėl šių paslaugų lieka daug nežinomųjų.
„Tai, kas numatoma šiuose projektuose, kas susiję su reabilitaciniu, kurortologiniu, sanatoriniu gydymu, mūsų netenkina ir tai į rodo mūsų atliktas tyrimas. Turime tokius duomenis, kurie kelia susirūpinimą“, – kalbėjo jis.
Apklausus 2166 respondentus paaiškėjo, kad dar pačioje pradžioje, po ligos išeinant iš ligoninės pacientas dažnai net nieko nežino apie reabilitacijos galimybę.
„Turi klausti, nes jam niekas nesako, o jei pasako, tai net atsakymas būna labai įdomus: „Tai ką tu čia – kotletų nori už valdžios pinigus važiuoti valgyti? Taip atsako trečio lygio ligoninės daktarai.
Ko gero, turėsime net statistiškai rinkti pacientų nuomones apie atskirus gydytojus, nes jei jis pasakė vienam „valgyti kotletų“, tai pasakė ir kitam. Kalbant konkrečiau, tą, ką aš žinau, pavyzdžiui, Santaros klinikų urologijos centre po prostatos vėžio radikalios operacijos pacientų reabilitacijai nesiunčia apskritai, nors ji priklauso.
Nesiunčia kodėl? Nes nesutvarkytas algoritmas, siunčiamas pacientas po trijų dienų išrašant iš ligoninės. Kad jūs žinotumėt, po trijų dienų jis dar vaikšto su kateteriu ir su šlapimo maišeliu, ką jis gali veikti nuvažiavęs?“ – pasakojo jis.
G. Žižys stebėjosi, kad apie tai dar kalbėjęs dar prieš 15 metų, tačiau niekas nepasikeitė.
Jis kartu svarstė, kad, ko gero, kai kurios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos yra sudariusios sutartis, kad taip uoliai siunčia reabilitacijos tik į vieną ar į kitą įstaigą, nors pacientas tą galėtų pasirinkti pats.
Daliai apklausytųjų ambulatorinė reabilitacija buvo neefektyvi
Tyrimo rezultatus komentavusi POLA direktorė Neringa Čiakienė pažymėjo, kad 70 proc. apklaustųjų buvo onkologiniai pacientai ir tai buvo tie, kurie naudojasi – tiek ambulatorinėmis, tiek stacionarinėmis reabilitacijos paslaugomis.
„Ir tą darė ne per pastaruosius metus, bet pakankamai ilgą laikotarpį. Tai jie, remdamiesi savo patirtimi, akcentuoja, kad stacionarinė reabilitacija yra gerokai efektyvesnė nei ambulatorinė. Ir matome, kad tie žmonės, kurie buvo naudojęsi vienokia ar kitokia patirtimi, ambulatorinė paslauga 10 proc. asmenų išvis buvo neefektyvi, o daliai žmonių net pakenkė“, – komentavo ji.
N. Čiakienė pabrėžė, kad kitas klausimas – kaip bus teikiamos ambulatorinės reabilitacijos paslaugos.
„Matome situacijas, kad ambulatorinėje reabilitacijoje masažas paskiriamas artimu laiku, o, pavyzdžiui, kineziterapija po dviejų savaičių, nes nėra laisvų vietų. Arba masažas bus 9 val ryte, kita procedūra po pietų. Bet kur žmogui laukti visą tą laiką? Sakoma, kad bus padarytos patalpos, kur bus galima laukti. Tačiau kas užtikrins, kad visiems ten būtų patogu, būtų galimybė atsigulti?“ – svarstė ji.
Ligonių kasos: finansai neriboja priimti pacientus
Tuo metu Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva teigė, per pastaruosius ketverius metus finansavimas reabilitacijai padidėjo nuo 50 mln. iki šiemet skirtų 114 mln. eurų.
„Didžioji dalis lėšų skiriama stacionariai reabilitacijai.(...) Turime keturių mėnesių duomenis, kiek buvo skirta įstaigoms, iš viso sunaudota apie 70 proc. šių lėšų. Vadinasi nėra ribojimas priimti pacientus, kam reikalinga stacionari reabilitacija“, – sakė pavaduotoja.
Jos teigimu, žmonėms po insulto, infarkto, traumų, taip pat vaikams procedūros skiriamos pirmumo tvarka.
„Labai plečiasi ambulatorinė reabilitacija, manome, kad tai geras reiškinys. Ambulatorinių reabilitacijų paslaugų teikėjų žymiai daugiau, apie 130 įstaigų. Gali arčiau namų gauti procedūras, reabilitacines priemones“, – sakė T. Golubajeva.
SAM žada „žaliuosius koridorius“
SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė priminė, kad vienas iš tinklo reformos kriterijų yra bazinių sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas kiekvienoje savivaldybėje.
„Ką tai reiškia – siekiame, kad kuo daugiau ambulatorinių, dienos paslaugų tarp jų – ir ambulatorinės reabilitacijos, pradinės reabilitacijos žmogus gautų pačioje savivaldybėje. Sutinkame, kad yra tam iššūkių ir dėl specialistų trūkumo, intrastruktūros. Ir bazinių paslaugų plėtrai planuojamos investicijos“, – sakė ji.
SAM atstovė paaiškino, kad monoprofilinių įstaigų integracija į daugiaprofilines ligonines reikalinga tam, kam pacientas galėtų gauti platesnio spektro pagalbą.
„Kada pacientui reikia teikti tiek kitas paslaugas, tiek valdant gretutines ligas, besikeičiant sveikatos būklei, ligoninė galėtų užtikrinti reikiamų specialistų priežiūrą, pagalbą, diagnostiką ir aktyviai reaguoti“, – sakė ji.
SAM skelbia, kad skubiais atvejais sunkių būklių pacientai, pavyzdžiui, po insulto, infarkto, endoprotezavimo, sunkių traumų, sergantieji onkologinėmis ligomis, medicininei reabilitacijai bus nukreipiami „žaliaisiais koridoriais“, t. y. paslaugas jie gaus per trumpiausią nustatytą laiką prioriteto tvarka
„Žaliaisiais koridoriais“ bus nukreipiami ir vaikai, kuriems medicininė reabilitacija atliekama ligoninėse. Svarbu tai, kad pacientai reabilitacijos paslaugas „žaliaisiais koridoriais“ gaus ne tik valstybinėse, bet ir privačiose medicininės reabilitacijos įstaigose.
Medicininės reabilitacijos paslaugų suteikimo greitis ir jų kokybė yra svarbiausi gydymo sėkmės veiksniai sergantiesiems sunkiomis ligomis. Tai ypač svarbu žmonėms po įvairių traumų, insultų, infarktų, sudėtingų operacijų, sergantiems lėtinėmis ligomis. Jiems įvairių specializacijų gydytojų nepertraukiama priežiūra reikalinga iškart po gydymo, kad paciento fiziologinės būklės būtų kiek įmanoma greičiau ir iš esmės atstatytos, sveikimo procesas būtų kuo sklandesnis ar neprogresuotų negalia.
