Kaunietis Mykolas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomas), kiek save pamena, visą gyvenimą susidurdavo su sunkumais, kai jam tekdavo atsiliepti telefonu ar kažkam skambinti.
„Niekaip negalėdavau paskambinti net paprasčiausiam dantistui ar užsisakyti picos į namus. Valandų valandas atidėliodavau skambutį, prieš skambindamas ruošdavausi kalbas, net pasirašydavau ant lapelio, ką sakysiu.
Tačiau paskambinęs vis tiek pradėdavau jausti didžiulį nerimą, nesugebėdavau išlementi žodžio, širdis daužydavosi, darydavosi silpna“, – apie savo problemą pasakoja Mykolas.
Papasakojo, kaip pavyko įveikti baimę
Vyras norėdamas įveikti šią baimę įsidarbino ten, kur kalbėjimas telefonu yra neatsiejama darbo dalis – vienoje įmonėje klientų aptarnavimo telefonu konsultantu.
„Kai tik ten įsidarbinau, maniau prakeiksiu save. Mano visas darbas buvo skambinti žmonėms, arba jie man skambindavo dėl įvairių iškilusių problemų, susijusių su mūsų įmone.
Pirmą mėnesį kiekvieną dieną į darbą eidavau su didžiuliu nerimu. Žinoma, darbo metu pasiruošti kažkokių tai tekstų prieš skambindamas negalėdavau, nes taip būčiau užtrukęs labai ilgai, o darbas ten vyko nežmonišku greičiu.
Po kurio laiko skambinti man pasidarė šiek tiek lengviau. Širdis taip stipriai nebesidaužydavo, supratau, kad bendravimas telefonu nėra jau toks baisus dalykas“, – šypsosi kaunietis.
Taigi Mykolas suprato, kad vienas iš būdų įveikti savo fobijas ir baimes yra tiesiog nerti kuo giliau į jas. Apie tai, kodėl žmonėms būna baisu kalbėti telefonu, kaip save nuraminti prieš skambinant ir kaip įveikti šią baimę papasakojo psichologė bei lektorė Jolanta Žilinskienė.
Psichologė teigia, kad rasti vieną universalų atsakymą, kodėl būna baisu kalbėti telefonu, būtų sunku.
„Labai svarbu tyrinėti savo, kaip asmenybės, ypatumus, peržvelgti asmeninę patirtį. Skambinti ar atsiliepti nepažįstamajam gali trukdyti neigiama patirtis: gal teko patirti grubų pokalbį, būti aprėktam, apšauktam; gal išgirsta istorija apie telefoninius sukčius ar pranešta bloga žinia telefonu?
O gal kažkokią panašią situaciją teko stebėti? Ypatingai jautru, jei tai vyksta vaikystėje, kai vaikas įgyja žinių apie supantį pasaulį, mokosi bendrauti įvairiais būdais. Baimė bendrauti telefonu gali būti ir apie žmogaus prigimtinį uždarumą, jautrumą.
Taip pat šias baimes gali kurti tiesioginio bendravimo stoka: dabar, ypatingai vaikai, paaugliai ir jauni žmonės bendrauja tekstu socialiniuose tinkluose“,– priežastis įvardijo J. Žilinskienė.
Pasidalino naudingais patarimais
Kaip save nuraminti, jei reikia kažkam paskambinti, tačiau dreba rankos, daužosi širdis, o galvoje tiek minčių, kad net sunku jas sugauti? Psichologė tikina, kad labai svarbu kiekvienam individualiai rasti būda, kaip save nuraminti.
„Pirmiausiai, galima pradėti nuo minčių keitimo apie skambinimą arba pokalbį su nepažįstamu: pabandyti įsivaizduoti, kas blogiausiai gali atsitikti paskambinus ar atsiliepus į nežinomą numerį, įsisąmoninti, kad situaciją kontroliuojate jūs pats ir bet kada galite pokalbį nutraukti, pasakyti sau, kad natūralu bijoti, kas nežinoma.
Drąsu yra ne ne bijoti, o veikti bijant, pajuokauti apie baimę keliančią situaciją, pavyzdžiui, kad nepaisant moderniausių technologijų ir didžiausio noro, telefono pagalba jūsų ausies paliesti neįmanoma“, – juokiasi pašnekovė.
Tačiau ar įmanoma kartą ir visiems laikams įveikti šią baimę? „Įveikti baimes – pažinti baimes. Baimės yra skirstomos į racionalias ir neracionalias. Pirmosios yra gyvybiškai svarbios, jos saugo mus. Tad baimių išsižadėti negalima. Net ir neracionalias reikia prisijaukinti.
Kaip tai daryti? Pirmiausiai, leidžiant sau bijoti ir savęs už tai nesmerkiant, pasakant sau, kad nepaisant baimės, galima vis tiek skambinti arba atsiliepti į nepažįstamojo skambutį.
Kitas labai puikus būdas – kuo daugiau susidurti ir išbūti situacijose, kada bijoma. Kadangi pokalbiai telefonu yra vienas iš socialinių interakcijų būdų, tiesiog praktikuoti. Įgytoje patirtyje baimės tirpsta“, – pataria psichologė.