Skirtingų valstybių atstovai, pastebėdami elektroninių įrenginių daroma neigiamą poveikį vaikams, prabilo apie konkrečius draudimus, kurie būtų įteisinti įstatymiškai.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovė Irma Kazlienė pasakoja, kad štai Kinijoje norima riboti prieigą prie tam tikrų įrenginių iki 40 minučių per dieną.
„Pasaulyje daugėja atvejų, kai ryžtamasi riboti vaikų prieigą prie įrenginių ir ekranų. Pavyzdžiui, Kinija planuoja riboti vaikų iki 8 m. naudojimosi įrenginiais su ekranu laiką iki 40 minučių per dieną.
JAV Jutos valstijoje priimtas vietos įstatymas dėl draudimo mažamečiams naudotis įrenginiais, o socialinė medija mažamečiams bus prieinama tik su tėvų žinia“, – pasakojo I. Kazlienė.
Ne išimtis ir Europa
Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį, kad Europos valstybėse panašūs sprendimai nėra svetimi, o priešingai – vis greičiau virsta realybe.
Štai mažinti skaitmeninių technologijų žalingą poveikį jaunimui, kaip tikimasi, padės neseniai įsigaliojęs Skaitmeninių paslaugų aktas, kuris numato tam tikras prievoles.
„Prancūzija taikosi į įrenginių gamintojus ir siekia, kad šie įrenginiuose įdiegtų tėvų priežiūros programėles. Europos Sąjungoje taip pat yra planų reguliuoti mažamečių prieigą prie įrenginių/ekranų per DSA (skaitmeninių paslaugų aktas – aut. past.).
Nuo rugpjūčio pabaigos „TikTok“, „Facebook“, „Youtube“ turi suteikti prieigą prie savo sistemų Europos Komisijos atstovams, kad šie galėtų jas nagrinėti ir priimti sprendimus dėl šių produktų žalos ar ribojimo mažamečiams“, – aiškino RRT specialistė.
O štai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad mažinti skaitmeninių technologijų, įskaitant ir socialinius tinklus, neigiamą poveikį žmonių psichikos sveiaktai siekia Europos Komisijos iniciatyva „Visapusiškas požiūris į psichikos sveikatą“.
„Vienas iš šios iniciatyvos tikslų – kurti vaikams saugesnę ir sveikesnę skaitmeninę erdvę. Tai apima:
- vaikų apsaugą nuo netinkamo turinio, privatumą pažeidžiančio informacijos rinkimo ir agresyvios internetinės rinkodaros, kai prekiaujama nesveiku maistu ir gėrimais, alkoholiu ir tabako gaminiais ir propaguojami nesveiki grožio standartai;
- atsargų naudojimąsi socialiniais tinklais, kovojant su seksualine prievarta prieš vaikus internete, užkertant kelią neteisėtų narkotikų ir naujų psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumui internetu ir imantis priemonių, kuriomis vaikai būtų apsaugoti nuo patyčių kibernetinėje erdvėje, neapykantos kalbos, per ilgo žiūrėjimo į ekranus;
- taip pat subalansuotą kompiuterinių žaidimų naudojimą, padedantį išvengti polinkio į priklausomybę ir neigiamo poveikio kasdieniam gyvenimui“, – vardijo SAM specialistas.
Tačiau pašnekovas J. Gališanskis patikslina, kad SAM nesvarsto nacionaliniu mastu nustatyti reguliavimo interneto paslaugų tiekėjams arba socialiniams tinklams.
Tuo metu, pasak RRT atstovės, reguliuotojas siekia, kad visose Lietuvos nepilnamečių ugdymo įstaigose ir bibliotekose būtų įdiegtos privalomos interneto filtavimo priemonės, kurios neleidžia patekti žalingam turiniui.
„Be to, vienas iš mūsų darbo įrankių yra interneto karštoji linija www.svarusinternetas.lt, kur kiekvienas anonimiškai gali pranešti apie pastebėtą žalingą turinį internete“, – teigė ji.
Svarbu pastebėti šiuos simptomus
Patarimus, kaip išvengti pavojų internete, atpažinti priklausomybę nuo interneto, video žaidimų ir kur kreiptis pagalbos, galima rasti nacionaliniame psichikos sveikatos portale Pagalbasau.lt.
Gyventojams primenama, kad tam tikra veikla virtualioje erdvėje tampa priklausomybe, kai asmens elgesys veikia psichinę ir fizinę sveikatą, yra pažeidžiami santykiai su šeima ir draugais, elgesys trukdo darbui ar mokslams, sukelia ekonominį nestabilumą ar skatina daryti nusikaltimus.
Taip pat raginama atkreipti dėmesį į pasikartojančio elgesio dažnumą, trukmę, intensyvumą bei dėl tos veiklos kylančius konfliktus, o kai kuriuos požymius galima pastebėti ir atpažinti, vertėtų atkreipti dėmesį į:
- Negalėjimą kontroliuoti savo elgesio
- Negebėjimą laikytis darbo grafiko
- Iškreiptą laiko pojūtį
- Atsisakymą bendrauti su šeima ar draugais
- Miego laiko eikvojimą, siekiant ilgiau pabūti prisijungus internete
- Kitos veiklos, kuri anksčiau teikė malonumą, atsisakymą, melavimą apie praleistą laiką internete
- Jaučiamus kaltės, gėdos, nerimo jausmus ar depresijos požymius dėl per ilgo buvimo internete
- Svorio didėjimą arba mažėjimą
- Nugaros, sprando, galvos skausmus
- Riešo tunelinį sindromą, nemigą
- Išsausėjusias akis, regėjimo problemas
SAM atstovai primena, kad atlikti tyrimai rodo, jog aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie įrenginių ekranų, taip pat svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas.
