A. Bieliauskas sako, kad rūkymas labai neigiamai veikia sveikatą: sutrumpina gyvenimo trukmę maždaug apie dešimt ar daugiau metų.
„Visgi rūkantys žmonės neišsigąsta, kad gali numirti 10 ar daugiau metų anksčiau nei nerūkantys. Taip yra dėl to, nes įsivaizduoja, kad mirs ne 96 metų, o 86 metų.
Visgi žmonės nesupranta, kad jie ne tik miršta anksčiau, bet ir praranda 20 sveiko gyvenimo metų – praleidžia kentėdami nuo pasekmių, susijusių su rūkymo sukeltomis ligomis“, – pasakoja A. Bieliauskas.
Susirgimo įvairiomis ligomis rizika
Psichiatras sako, kad rūkymas stipriai didina galimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – tokiomis kaip širdies miokardo infarktas arba smegenų insultas bei didina onkologinių ligų riziką. Tuo labiau, kai Lietuvoje vidutiniškai žmonės pradeda rūkyti nuo 17 metų.
„Viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų – plaučių vėžys. Jeigu žmogus rūko iki 75 metų, tai atsiranda labai didelė tikimybė susirgti plaučių vėžiu, kuri siekia net 16 procentų.
Tuo tarpu, jeigu žmogus meta rūkyti iki 50 metų, ta tikimybė sumažėja iki 6 procentų, o jau metus rūkyti iki 30 metų, tikimybė susirgti sumažėja iki 2 procentų. Mesti rūkyti niekada ne vėlu, tad susirgimo tikimybė gali ganėtinai sumažėti“, – teigia Adomas Bieliauskas.
Taip pat psichiatras pamini, kad lėtinė obstrukcinė plaučių liga daug dažniau atsiranda rūkantiems žmonėms.
„Taip pat atsiranda reprodukcinės sveikatos sutrikimai – mažesnis vaisingumas, ankstyvesnė menopauzė, onkologinės ligos.
Rūkymas pažeidžia didžiąją dalį organų sistemų, tad šiuo atveju būtų lengviau įvardinti ligas, kurių rūkymas nesukelia. Jis yra labai didelis veiksnys didžiajai daliai ligų“, – teigia A. Bieliauskas.
Kodėl žmonės pradeda rūkyti?
Adomas Bieliauskas sako kad tai, jog žmonės pradeda rūkyti ir tampa priklausomi nuo nikotino, sukelia visos biopsichosocialinės priežastys.
„Visų pirma, kalbant apie biologinę – genetinę dalį, tam tikri žmonės turi didesnę riziką turėti priklausomybę – jų smegenų struktūros yra labiau pažeidžiamos ir lengviau vystosi priklausomybės, jautriau reaguoja į nikotiną ir tai padarius išsiskiria didesni kiekiai dopamino.
Kita dalis yra psichologinė, kai dažnai rūkymą žmonės naudoja kaip emocijų reguliavimo būdą. Jiems sunku padėti sau kitais būdais, sunku save nuraminti, tad griebiasi rūkymo.
Ir paskutinioji – socialinė dalis yra ta, kiek visuomenėje rūkymas yra priimtinas. Šiuo atveju, tai labai prisideda prie tokio žmogaus pasirinkimo, nes rūkymas yra itin populiarus – rūko apie 30 procentų lietuvių.
Mes gyvename istoriškai keistoje situacijoje, kai rūkalai yra labai lengvai prieinami bei reklamuojami. Paprasta nueiti į bet kurią parduotuvę ir jų nusipirkti.
Šiuo metu populiaru ne tik paprastos cigaretės, bet ir elektroninės bei kaitinamojo tabako gaminiai. Tai tikrai padidina tikimybę, kad daugiau žmonių pabandys rūkyti ir taps nuo to priklausomi“, – sako psichiatras.
Efektyviausi rūkymo metimo būdai
Psichiatras sako, kad pats efektyviausias metimo būdas yra psichologinės pagalbos ir medikamentinio gydymo kombinacija.
A. Bieliausko teigimu, kai žmogus naudojasi specialisto (psichologo, psichoterapeuto, šeimos gydytojo ar kito profesionalo) pagalba, jis padidina rūkymo metimo tikimybę.
„Iš medikamentinių tyrimų, šiuo metu veiksmingiausia yra pakaitinės nikotino terapijos kombinacija. Jos metu žmogus naudoja nikotino pleistrus kartu su nikotino gumomis ar purškalais. Ši terapija padidina tikimybę, kad žmogus mes rūkyti apie 3-4 kartus.
O kalbant apie pagrindinius rūkymo metimo būdus, tai populiarus yra datos išsirinkimas, kuriai ruošiamasi 2-3 savaitės.
Visą nustatytą laikotarpį žmogus ruošiasi mesti rūkyti: pašalina visas priemones susijusias su rūkalais – cigaretes, elektroninės cigaretes, pelenines, pakrovėjus, nikotiną ir t.t.
Jeigu yra atsiradę ritualai, žmogus ruošiasi kaip galėtų kovoti su neigiamomis emocijomis, susigalvoja būdus kaip save apdovanoti, paskatinti, prašyti artimų pagalbos ir taip po 2-3 savaičių pasiruošimo, visiškai atsisako rūkymo“, – pasakoja psichiatras.
Metimas rūkyti, mažinant surūkomų cigarečių kiekį – neefektyvus
A. Bieliauskas pamini, kad metimas rūkyti, mažinant cigarečių kiekį, nėra efektyvus, nes žmonės, kurie mažina surūkomų cigarečių kiekį, pradeda giliau įtraukti dūmus ir pasisavina tą patį nikotino kiekį. Dažnai tai darydami žmonės, vis tiek sugrįžta prie įprasto kiekio.
„Jei žmogui nepavyksta mesti rūkyti, svarbu ilgai nedelsti ir bandyti iš naujo. Kiekvienas nesėkmingas bandymas padidina tikimybę, kad sekantis bandymas bus sėkmingas.
Žmogus gali keliolika kartų mesti rūkyti, tačiau nereikia nuleisti rankų. Taip žmogus atranda naują, jam veiksmingą būdą.
Taip pat svarbu bandyti neatkristi. Po ilgo laiko nerūkymo, užsirūkęs žmogus gali vėl įklimpti į priklausomybės liūną.
Tai jam vėl leidžia pajusti seną malonumą ir stipriai užkelia dopamino kiekį, tad priklausomybė greitai grįžta. Nustojus rūkyti negalima grįžti prie rūkymo, net jei tai ir viena cigaretė“, – įspėja A. Bieliauskas.
Organizmo sistemų pokyčiai, metus rūkyti
Psichiatras Adomas Bieliauskas teigia, kad nustojus rūkyti net ir po 20 minučių, stabilizuojasi širdies ritmas ir pulsas, plaučiai pradeda valytis nuo anglies monoksido.
„O po dviejų dienų organizme visai nelieka nikotino, sujautrėja skonio ir kvapo jutikliai, darosi lengviau kvėpuoti, pagerėja plaučių veikla.
Po 2-3 mėnesių pradeda mažėti infarkto rizika, po vienerių metų per pusę sumažėja širdies ligų rizika, o 5 metų infarkto rizika tampa tokia, kaip niekada nerūkusio asmens“, – teigia psichiatras.
Ką daryti žmonėms, kuriems nepavyksta neberūkyti?
A. Bieliausakas pasakoja, kad yra mitas, jog žmonėms patinka rūkyti. Visgi apie 70 procentų rūkančiųjų nori atsisakyti šios priklausomybės, o apie 50 procentų žmonių kasmet bando mesti rūkyti.
„Visgi tai padaryti pavyksta ne visiems, nes mesti rūkyti savarankiškai yra labai sunku. Tad rekomenduojama kreiptis į specialistą, kuris gali padėti sudaryti rūkymo metimo planą, vadovaudamasis mokslo pagrįstais metodais, o ne mitas ar pačio žmogaus sugalvotais būdais.
Svarbu žinoti, kad dažnai žmogui mesti rūkyti pavyksta tik iš kelinto karto. Kad žmogus savarankiškai mes rūkyti, yra tik 3-5 procentų tikimybė. Specialisto ar medikamentų pagalba tikimybę padidina keletą kartų“, – primena psichiatras Adomas Bieliauskas.
