Lina Krukauskienė sako, kad skausmas yra tarsi signalas, kad kažkur savo gyvenime žmogus nuklydo: nebemoka į save įsiklausyti, nepriima svarbių sprendimų, nepatenkina esminių savo poreikių, meluoja sau, gyvena keisdamas vieną kaukę po kitos, nesirūpina savo emocine higiena.
„Psichosomatiniais skausmais galima vadinti skausmus, kuomet žmogus kreipiasi į gydytojus, atlieka paskirtus tyrimus, siunčiamas pas kitus specialistus, bet nieko konkretaus nerandama, o žmogui vis tiek skauda.
Tada galima įtarti, kad skausmo priežastis - psichosomatinio pobūdžio. O tokio tipo skausmai arba diagnozės kyla iš patirtų stiprių emocijų, kurios buvo dramatiškos, netikėtos ir išgyventos savyje“, – sako moteris.
Psichosomatikos sepcialistė teigia, kad tokiu būdu, kai labai jautri situacija nėra iki galo išgyventa, išspręsta ir žmogus negeba kažko pakeisti, kūnas tai ima signalizuoti įvairiausiais negalavimais, o dar tiksliau tą neišspręstą situaciją sprendžia pats kaip tai supranta – tiesiogiai.
„Jei žmogui „sunku suvirškinti“ situaciją – skrandis pradės išskirti daugiau skrandžio sulčių, jei „skaudu kažką matyti“ – silps regėjimas, nenori ar bijo žengti žingsnį į ateitį – gali sutrikti kojų, sąnarių darbas“, – komentuoja L. Krukauskienė.
Kokie kūno skausmai signalizuoja tam tikras psichologines problemas?
Numerologė sako, kad praktiškai visi skausmai – tai kenčiančios sielos atspindys kūne ir nesvarbu kur tie skausmai lokalizuoti. Kiekviena kūno sistema, kūno dalis ar organas turi savo emocinį atspindį.
„Skausmo išraiškos gali būti bendrinės, o vidiniai konfliktai – su vis kita asmenine žmogaus istorija ir atspalviu. Jei labai trumpai ir aptakiai keliais pavyzdžiais, kur reiktų atkreipti dėmesį esant skausmams:
- galva: visi intelektualiniai konfliktai;
- akys: matant to, ko matyti nesinori arba norisi, bet to nėra akiratyje;
- ausys: girdėjimas to, kas skaudina arba noras išgirsti to, ko negirdi;
- nosis: negebėjimas laisvai įkvėpti būnant savimi, išorinės kontrolės pojūtis;
- gerklė: negebėjimas apie save pareikšti, išreikšti emocijas, mintis;
- kaklas: ryšys tarp minčių ir širdies balso, lankstumas kito nuomonei;
- pečiai: gyvenimo naštos pojūtis, atsakomybė, primestų lūkesčių našta;
- stuburas: gyvenimo pozicija, parama, atrama, vidinė savivertė;
- rankos: gebėjimas imti, duoti, apkabinti, atstumti, glostyti ir t.t.;
- kojos: užtikrintai ir lanksčiai žengti į priekį per gyvenimą, ten kur norisi, stabilumo pojūtis po kojomis“, – pasakoja Lina Krukauskienė.
Kaip psichosomatiniai skausmai gali būti susiję su emociniais ar psichologiniais veiksniais, tokiais kaip: stresas, nerimas ar depresija?
L. Krukauskienė sako, kad psichosomatiniai skausmai gali būti tiesiogiai susiję su stresu, nerimu ar depresija. Bet koks patiriamas stresas, baimė, nerimas – tai įtampa, o ten kur įtampa, ten ir destrukcija prie kurios reikia prisitaikyti, susitaikyti ir turėti resursų sugrįžti į normalią būseną.
„Tarkim, žmogus sužino jį šokiruojančią naujieną (tą pačią naujieną skirtingi žmonės gali priimti skirtingai), išsiskiria visa puokštė streso hormonų, širdis ima stipriau plakti, gali imti prakaituoti delnai, pakilti kraujo spaudimas, mintis veja mintį bandant susivokti kas įvyko, netgi supykinti ir pan.“, – sako psichosomatikos specialistė.
Moteris sako, kad viskas gerai jei tai trumpalaikė būsena ir žmogus sugeba rasti sprendimą, išsikalbėti, nurimti, leisti sau pailsėti, sustiprėti, reabilituotis.
„O jei tai trunka ilgai, žmogus gyvena su ta įtampa, niekaip nerasdamas sprendimo, širdis ir toliau dirba padidintu rėžimu, spaudimas nekrenta be vaistų, ima skaudėti galvą, kankinti nemiga, nuolat pykina ar randasi dar visa paletė nemalonių ar net skausmingų simptomų“, – teigia L. Krukauskienė.
Kaip specialistai diagnozuoja psichosomatinius skausmus?
Psichosomatikos specialistė sako, kad specialistai nustato psichosomatinius skausmus, kai žmogus pilnai išsitiria, tačiau nenustatoma jokia diagnozė, o žmogui vis tiek skauda, negera arba kai vieniems simptomams išnykus, atsiranda kiti.
„Taip pat kai žmogus su teisingai nustatyta diagnoze sąžiningai atlieka visus gydytojų nurodymus, bet situacija negerėja taip kaip turėtų arba stebima tik laikina gerėjanti dinamika arba kai simptomatika pereina į lėtinę formą“, – komentuoja moteris.
Kaip sumažinti psichosomatinių skausmų pasikartojimo riziką?
L. Krukauskienė sako, kad jei skauda, reikia rasti skausmo pradinę užuomazgą, su ja atidirbti ir tuomet situacija pakrypsta teigiama linkme. Taip pat yra dar pora labai svarbių momentų, kurie labai stipriai įtakoja visų ligų eigą ir gali pasitarnauti kaip prevenciniai faktoriai.
„Pirmas – reikia sau įsivardinti tai kodėl sirgti naudinga? Labai dažnai pirma reakcija į šį teiginį būna neigiama ir pilna pasipiktinimo bei atmetimo, tačiau kai sau sąžiningai atsakoma kokią naudą suteikia liga, nuomonė keičiasi.
Juk dažnai liga atneša daugiau dėmesio iš artimųjų, kai sergama – galima neiti į nemylimą darbą, turėti neginčijamą argumentą, kad nereikėtų atlikti kažkokių pareigų, nebūti šalia tų, kurių „nevirškiname“, nenorime matyt ar girdėti, nenorime kvėpuoti tuo pačiu oru ir pan.
Antras ir turbūt esminis faktorius: reikia išmokti prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Kai žmogus gyvena harmonijoje su savimi: sako tai ką galvoja, daro ką planuoja, gyvena kaip jaučia, nemeluoja sau ir kitiems, kūnui nėra reikalo už jį spręsti rebusų ir rodyti klystkelių įvairiausiais simptomais, skausmais ar ligomis“, – pasakoja psichosomatikos specialistė, numerologė Lina Krukauskienė.
