Baklažanai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, normalizuoja vandens ir druskų bei lipidų apykaitą, veikia kaip lengvas diuretikas - padeda iš organizmo pašalinti šlapimo rūgštį, kadangi jų sudėtyje yra idealus kalio ir natrio druskų santykis.
Gausu vitaminų
Baklažanuose gausu kalio, vitaminų B1 ir B2 bei PP, taip pat antioksidantų. Daržovėse esančios aromatinės medžiagos skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, todėl gerina apetitą.
Garsi yra ir baklažanų dieta – baklažanai naudingi, bet nekaloringi: 100 g – tik 24 kalorijos.
Įdomu dar ir tai, kad Vokietijos mokslininkai, atlikę tyrimus, išsiaiškino, jog ši daržovė dar rekomenduojama vartoti ir tiems, kurie trokšta mesti rūkyti. Vitaminas PP, kurio gausu baklažanuose, padeda susidoroti su priklausomybe nikotinui. Šis vitaminas žinomas, kaip nikotinininė rūgštis ir leidžia sumažinti diskomfortą, kuris atsiranda metant rūkyti.
Jau susižavėjote baklažanais? Jų visai paprasta užsiauginti savo šiltnamyje!
Veislių įvairovė
Baklažanai – tai vienmetės, ilgos vegetacijos, šviesą, šilumą ir drėgmę mėgstančios daržovės. Dėl šių priežasčių juos rekomenduojama auginti tik šiltnamiuose. Patogu tai, kad baklažanų žiedai yra savidulkiai, išsidėstę lapų pažastyse.
Vaisiai gali būti apvalūs („Ronde de valence“ – vaisiai sveria apie 250 g), pailgi („Giralda H“ – vaisiai stambūs, 23 cm ilgio, juodi, blizgūs, sveria iki 210 gramų), cilindro („Black beauty“ – vaisiai stambūs, tamsiai violetinės stalvos ir „Beatrice H & Barbarea H“ – užaugina didelius, iki 560 g svorio vaisius, „Tsakoniki“ –violetine odele su baltais dryželiais) ar kriaušės formos.
Kaip sėti ir sodinti?
Baklažanų sėklos sudygsta esant 22–25 laipsnių šilumos temperatūrai. Jas geriau sėti 10–12 cm skersmens daigyklas ir jose auginti iki išsodinimo – taip daigai auga greičiau, būna stipresni, išvengiama šaknų pažeidimo. Sėklos paprastai sudygsta per 8 –12 dienų.
Geriausiai jas sėti į švarų, purų, kokybišką, pagamintą iš ekologiškai sertifikuotų durpių, smulkios struktūros (0–5 mm) substratą sėjimui (pH 5,5–6,5; EC – 1,2–1,8 mS/cm), su optimaliu makro ir mikroelementų kiekiu. Tiesa, prieš sėją substratą būtina pravėdinti ir papildomai sudrėkinti.
Į šiltnamį baklažanai sodinami tik daigais, 2–3 cm giliau negu augo dažniausiai po ankstyvųjų daržovių: ridikėlių, salotų derliaus nuėmimo.
Baklažanų daigai sodinami 50 cm atstumu dviem eilutėmis, tarp augalų paliekant 70–80 cm pločio tarpueilius. Pasodintus baklažanų daigus patartina mulčiuoti. Geriausiai tinka stambios gerai sudrėkintos durpės ar perpuvęs mėšlas. Mulčias beriamas iki 5 cm storio sluoksniu.
Geriausiai šie augalai auga 25–28 laipsnių šilumos temperatūroje, nukritus temperatūrai iki 14 laipsnių šilumos – nustoja augti, o aukštesnėje nei 30 laipsnių šilumos temperatūroje pradeda kristi žiedai.
Augančių daigų šaknų vystymuisi būtinas fosforas, o azotas – antžeminei masei augti. Pirmą kartą daigai papildomai tręšiami, praėjus 2 savaitėms po pirmų 2–3 tikrųjų lapų pasirodymo koncentruotomis organinėmis, mineralinėmis skystomis trąšomis. Antrą kartą – 4–5 lapų fazėje.
Viena svarbiausių užduočių – laistymas
Baklažanai reiklesni šilumai negu saldžiosios paprikos, pomidorai ir drėgnesniam aplinkos orui. Baklažanams reikia daug drėgmės. Jie laistomi drungnu 20–24 laipsnių šilumos temperatūros vandeniu pirmoje dienos pusėje, jei nekaršta – kartą per savaitę, kad sudrėktų 20 cm gylio dirva.
Jei nutarėte auginti baklažanus, taip pat turite atminti, kad apsiniaukusiu oru šiltnamio geriau nevėdinti, o nakčiai jį visada uždaryti.
Kai augalas veda vaisius – laistyti reikėtų 2 kartus per savaitę, jei karšta – dažniau. Jei matote, kad karštą dieną palaisčius baklažanus vis tiek per karšta, dirva greitai išgaruoja, laistykite takus.
Dar vienas perspėjimas – šiukštu neliekite baklažanų šaltu vandeniu. Augalai nuvys. Taip pat laistant juos reikia stengtis kuo mažiau sudrėkinti lapus. Tręšimo ir laistymo metu lapų lieti negalima.
Svarbu ir genėti
Dar baklažanų augintojams reikėtų nepamiršti šalinti baklažanų atžalas, dalį lapų, žiedynų, vaisių užuomazgų, trumpinti pagrindinį stiebą ar viršūnes.
Baklažanai daug maisto medžiagų sunaudoja vešliai vegetatyvinei daliai auginti, tad kad užaugtų gražūs dideli vaisiai, suformuojami ne daugiau kaip 3–4 augalo stiebai. Kai tik augalas pradeda šakotis, silpnesnės šakelės išpjaunamos. Vėliau išaugantys stiebai tuoj pat šalinami.
Nuo liepos vidurio ant šoninių baklažanų stiebų pasirodo žiedai. Jiems prasiskleidus, nupjaukite viršutinę pagrindinio stiebo dalį. Jei norite, kad vaisiai greičiau formuotųsi, virš antrosios užuomazgos nupjaukite šoninius stiebus.
Ant kiekvieno augalo vidutiniškai reikėtų palikti 4–6 vaisius. Baklažanų derlius nuimamas tada, kai vaisiai įgauna veislei būdingą spalvą. Odelei nustojus blizgėti, baklažanai maistui nebetinka, gali tapti kartūs. Prinokusius vaisius reikia laiku nuskinti, kad greičiau augtų ant stiebų likę vaisiai.
Prieš prognozuojamą didesnį oro atšalimą reikia nuskinti visus vaisius. Ne visai sunokę vaisiai baigia nokti nuskinti, žalius galima konservuoti.
Ligos ir kenkėjai
Blunkanti baklažanų spalva ir trūkinėjanti odelė rodo, jog yra problemų su augimo aplinka. Reiktų patikrinti ar dirvoje yra pakankamai maistinių medžiagų, ar nėra skersvėjo. Kaip ir visus augalus, baklažanus gali užpulti tam tikros ligos ir kenkėjai, todėl vertėtų žinoti, kaip nuo jų gintis.
Kolorado vabalas - vienas žinomiausių ne tik bulvių, bet ir baklažanų bei kitų bulvinių augalų kenkėjų. Priklauso lapgraužių šeimai. Tiek suaugėliai vabalai, tiek jų lervos graužia lapus, palikdami vien gyslas ir taip sunaikindami derlių. Nuo kolorado vabalų rekomenduojama gintis insekticidais. Kolorado vabalai naikinami, kai tik pasirodo jaunos lervos.
Optimaliausias purškimo insekticidais laikas yra vyraujant 3–5 mm ir 6–8 mm dydžio lervoms. Suaugusios lervos ir vabalai yra mažiau jautrūs insekticidams. Tiesa, kolorado vabalams būdinga prisitaikyti prie insekticidų ir įgyti jiems atsparumą, todėl, jei norite baklažanus apsaugoti nuo šių kenkėjų, reikėtų naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus juos kaitaliojant.
Amaras – dar vieni aršiausių baklažanų kenkėjų. Nuo jų augalo lapai susiraito, pakenkiama ir stiebams, žiedams bei šaknims. Kadangi amarus globoja skruzdėlės ir išnešioja juos prie skaniausių augalo vietų, pavasarį reikėtų kontroliuoti skruzdėlių migracijas šiltnamyje.
Nuo amarų taip pat apsiginti padės insekticidai. Norint apsisaugoti netoliese galima pasodinti svogūnų, česnakų, levandų ar mėtų.
Baltasparniai – lygiasparnių vabzdžių šeima, kuriai priklauso labai smulkūs, primenantys kandis vabzdžiai. Jie taip pat puola baklažanus ir yra įveikiami specialiais repelentais.
Jei baklažano augalų lapai pasidengė netaisyklingomis tamsiai žaliomis ir šviesiai žalsvomis mozaikišką raštą sudarančiomis dėmėmis, tikėtina jog tai – mozaikos virusas. Nuo ligos apsiginti galima fungicidais.
