Ministras priminė, kad Vyriausybė buvo lygiai taip pat kritikuojama, kai įvedė karantiną, bet jis buvo būtinas. O dabar palikti ekstremalią situaciją nebėra prasmės.
Apie tai, ar patenkintas tuo, kaip Lietuvoje suvaldyta pandemija ir kaip su koronavirusu gyvensime toliau, sveikatos apsaugos ministras kalbėjo „Žinių radijo“ eteryje.
Paklaustas, ar po gegužės 1 d., kai nebeliks privalomos izoliacijos, pats susirgęs koronavirusu eitų į darbą, ministras primygtinai ragino nepamiršti pandemijos pamokų.
„Man atrodo, kad viena didžiausių šios pandemijos pamokų turėtų būti tai, kad mes turėtume kai kurių įpročių nebeturėti. Ir jei jaučiame kažkokius ligos požymius, neduokdie, susirgome, tai reikia laikytis gydytojo rekomendacijų. Nereikėtų nei vaikų leisti į darželius, nei patiems kažkur lankytis kolektyvuose, komandose. Pandemija su savo izoliacijos burtažodžių turėtų būti viena didžiausių pamokų ne tik šito viruso, bet visų infekcinių ligų atžvilgiu“, – pabrėžė A. Dulkys.
Sergamumas COVID-19 dabar panašus į gripo
Pasiteiravus, kas iš esmės pasikeitė, kad net ir tūkstantis naujų koronaviruso atvejų dabar neatrodo tokie reikšmingi, kad reikėtų kažkokių suvaržymų, ministras pasiūlė prisiminti, kad toks sergamumas yra panašus į gripo.
„Gal mes mažai pagalvodavome apie tai, kad dabar jau kai kurių dienų vidutinis atvejų skaičius yra labai panašus tokį, koks gripo atvejų skaičius būdavo. Ir esminė Vyriausybės žinutė pandemijos valdymo, užtat visus ir kvietėme sekti pacientų reanimacijoje skaičių, čia buvo pagrindinis indikatorius. Tada turime žiūrėti, kiek yra sunkių būklių.
„Gal mes mažai pagalvodavome apie tai, kad dabar jau kai kurių dienų vidutinis atvejų skaičius yra labai panašus tokį, koks gripo atvejų skaičius būdavo.“
Taip, tų žmonių miršta, bet jei pasižiūrėsime, kokie tai žmonės – tai dažniausiai yra senyvo amžiaus, turintys gretutinių ligų, 75 proc. jų nepasiskiepijusių ar negalėjusių skiepytis. Tai žiūrint sistemiškai, valstybės mastu visą valstybę laikyti įkaitais ir ekstremalios situacijos statuso nėra pagrindo. Lygiai taip pat ir kitose šalyse vyksta tas išėjimo procese. Mes čia nieko ypatingo nedarome“, – komentavo sveikatos apsaugos ministras.
Jis kartu juokaudamas pridūrė, kad kitus gal koks ir liūdesys dėl to aplanko. „Aš irgi net kartais girdžiu, kad net nostalgija, liūdesys kažkoks, nesaugumo, nerimo jausmas, kaip čia dabar viskas bus“, – sakė A. Dulkys.
Ministras tikino, kad situacija toliau bus akylai stebima, sekami hospitalizacijos rodikliai, kas yra labai tikslus indikatorius, kokia yra situacija visoje sveikatos apsaugos sistemoje.
Ar vakcinos gali tapti mokamomis?
Sezoninės gripo, erkinio encefalito vakcinos daugeliui žmonių yra mokamos. Ar taip gali ateityje nutikti ir su skiepais nuo koronaviruso?
„Kol kas tikrai ne, nes pandemija nesibaigė, valstybė rūpinosi vakcinomis. Visose Europos Sąjungos šalyse turime vakcinų perteklių, visos šalys rūpinasi, kaip donuoti tas vakcinas trečiosioms šalims, kurios, deja buvo laikotarpis, kai norėjo, bet negalėjo gauti vakcinų. Kas galėtų būti dar tolimesnėje ateityje, neburčiau. Bet dabar vakcinos bus nemokamos“, – tvirtino A. Dulkys.
Nors omikrono banga pasirodė ne tokia „pikta“ kaip praėjusios, ministras ragino neapsigauti dėl viruso lengvumo.
„Omikronas buvo išskirtinai labai greitai plintantis, labai energingas ir klastingas. Bet jau jis susidūrė su didžiule pasiskiepijusių žmonių siena, susidūrė su žmonėmis, kurie jau buvo persirgę. Ir mes jau esame pasiekę labai aukštą imunizacijos laipsnį – 90 proc. dirbančių žmonų vien oficialiai, o kiek yra persirgę ir apie tai net nežino“, – atkreipė dėmesį jis.
Pripažįsta, kad klaidų neišvengė
Paklaustas, ar yra patenkintas tuo, kaip sekėsi suvaldyti pandemiją, A. Dulkys neslėpė, kad klaidų buvo.
„Ne, nesu patenkintas, tikrai visąlaik norisi daryti geriau. Bet man atrodo, visi iš to patyrėme visokių pamokų, dabar atrodo svarbiausia nekartoti klaidų ir išeiti iš šio etapo sustiprėjusiems. Nes visada iš krizės išeina sustiprėjus, tik tam įvertinti reikia laiko“, – kalbėjo jis.
Anot jo, ne tai kad didžiausia klaida, bet pamoka buvo institucinės pertvarkos.
„Kur labai aiškiai pamačiau ir ryžtingai ėmėmės priemonių, ko nedarė ankstesnė Vyriausybė, tai pertvarkų sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžių įstaigų darbo organizavime ir ėmėmės jų reorganizavimo ir pertvarkos.
Nes, manau, iki pandemijos daug žmonių net nebuvo girdėję apie tokių įstaigų pavadinimą, kuriuos sužinojo per pandemiją – NVSC, ULAC. Bet šių organizacijų pasirodymas pandemijos valdyme buvo, matyt, ne toks, kokio visi tikėjosi. Tose organizacijose tikrai dirba daug gerų žmonių, bet jų vertinimas susijęs kaip su organizacijomis“, – sakė jis.
Portalas tv3.lt primena, kad nuo gegužės 1 d. Lietuvoje atšaukiama ekstremali situacija dėl COVID-19. Tai reiškia, kad tokios priemonės kaip kaukės, privaloma izoliacija nebegalioja. Visus sprendimus dėl infekcijos diagnostikos, gydymo priims gydytojas.
