Dažnas, užsikrėtęs omikron atmaina, perserga lengvai ar net beveik gali nepajausti išreikštų simptomų. Tad galėtų atrodyti, kad COVID-19 infekcija vos ne tapo panaši į eilinį peršalimą, dėl kurio tereikia kelias dienas pabūti namuose. Vis tik statistika liūdina – kas 10–11 ūmine COVID-19 liga susirgęs pacientas susiduria su ilgalaikėmis jos pasekmėmis.
LSMU Reabilitacijos klinika antrus metus renka pacientų, persirgusių COVID-19 infekcija, ir tų, kurių būklė komplikavosi pokovidiniu sindromu, duomenis. Mokslininkai vertina, kas yra būdinga lietuviams, kuriai daliai pacientų išsivysčiusi ūminė liga pereina į lėtinę formą sukeldama pokovidinį sindromą.
„Mūsų tyrimų duomenys rodo, kad bemaž kas 11 pacientas, susirgęs ūmine COVID-19 infekcija, susiduria su lėtinės ligos eiga. Be abejo, mes stebime įvairių požymių įtaką, kiek pokovidinio sindromo išsivystymą sąlygoja vakcinacija, pakartotiniai užsikrėtimai COVID-19. Taip pat vertiname vyraujančios vienokios ar kitokios atmainos reikšmę tiek simptomų, tiek pokovidinio sindromo išsivystymui“, – pasakojo LSMU Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius.
Kam išsivysto dažniau?
Nors dar nėra galutinių tyrimo duomenų, pašnekovas pabrėžė, kad nuo pačių pradžių pastebėta tendencija, kad pokovidinis sindromas dažniau išsivysto tiems pacientams, kurie susirgo lengva ar vidutinio sunkumo COVID-19 infekcijos eiga ir gydėsi namuose. Paprastai tai yra darbingo amžiaus asmenys, moterys.
„Lyginant su vyrais, nustatėme, kad dažnesnė prognozė išsivystyti pokovidiniam sindromui buvo toms moterims, kurias jau anksčiau vargino skausminis sindromas, jos turėjo diagnozuotą skydliaukės patologiją, polinkį įvairioms alergijoms“, – pastebėjo gydytojas.
Ilgąjį kovidą mokslininkai skirsto ir pagal dažniausius nusiskundimus bando grupuoti įvairiai, tačiau tai nėra taip paprasta, nes šiems pacientams gali pasireikšti galybė skirtingų simptomų.
„Kalbant apie apibendrintus 3 tūkst. lietuvių duomenis, esame fiksavę 62 unikalius nusiskundimus sergant pokovidiniu sindromu. Tai reiškia, kad gali būti pažeistos įvairios organizmo sistemos ir mokslininkai neretai tą gausybę simptomų bando sugrupuoti pagal pažeistas arba nukentėjusias funkcijas.
Ir neretai jie pastebi, kad kokią sistemą bepaimtume – ar kraujotakos, raumenų, nervų, atminties, odos, ar virškinimo, lytinę, imuninę sistemas, iš esmės visos jos yra pažeidžiamos ilgojo kovido metu“, – aiškino R. Kubilius.
Populiariausia simptomų trijulė
Komentuodamas apie lietuvių populiacijai pastebėtus būdingus požymius, profesorius įvardijo dažniausiai pasitaikančią simptomų trijulę, kuri vargina bemaž kas antrą tiek vyrą, tiek moterį.
„Tokius žmones vargina ilgai besitęsiantis sumažėjęs fizinis aktyvumas, didžiulis bendras nuovargis. Trečioje vietoje būtų įvairios kognityvinės, pažintinės funkcijos, trumpalaikės atminties susilpnėjimas – kai, pavyzdžiui, studentas nebesupranta, kokią užduotį gavo, ar jis nebegeba dalyvauti paskaitoje, žmogui tampa sudėtinga skaityti knygą, nes pamiršta, ką ką tik perskaitė“, – pastebėjo R. Kubilius.
Kitos persirgtos COVID-19 infekcijos pasekmės – negebėjimas koncentruotis, taip pat kone kas trečią pacientą vargina išlikęs uoslės receptorių sutrikimas.
„Pastaruoju metu klinikoje turėjome keliasdešimt pacientų, kaip įprasta, jauno amžiaus, kurie kreipėsi dėl šio vienintelio simptomo – praėjus 6 ar net 12 mėnesių po susirgimo pacientui vis dar neatsistato uoslės receptorius. Vienas pacientas sakė, kad jaučia supuvusio kiaušinio kvapą. Ir čia susidaro tokia apgaulinga situacija – pacientas viliasi, kad būklė praeis, simptomai susilpnės, todėl delsia kreiptis, nors tai labai vargina ir apsunkina gyvenimo kokybę“, – pastebėjo kardiologas.
Kiti galimi dažni simptomai – galvos svaigimas, išliekantis persistuojantis (pasikartojantis) galvos skausmas, širdies permušimai (vienu atveju jų skaičiavome iki 8 000 per parą), plaukų slinkimas, nemiga, miego sutrikimai, nerimas, baimė.
„Mokslininkai net atkreipia dėmesį, kad padažnėja košmariški sapnai. Taigi tų požymių yra gausybė, bet, lyginant su tais trimis pagrindiniais, jie sutinkami nuo 20 iki 30 procentų. Be to, mokslininkai pastebi, kad tam tikrų simptomų sąveika ar visuma gali signalizuoti, jog liga linkusi atsikartoti. Tad neatsitiktinai ir ilgasis kovidas vadinamas sindromu, nes turime labai daug galimų simptomų“, – pastebėjo jis.
Paklaustas, kokia ilgalaike simptomatika pasižymi persirgimas būtent omikron atmaina, anot kardiologo, paskutinių tyrimų duomenys rodo, kad įsivyravusi omikron atmaina labiau paveikia trumpalaikės atminties, įsiminimo funkciją.
„Esame pastebėję, kad dažnai yra ryšys su pažintinių funkcijų pasilpnėjimu“, – sakė jis.
Pradeda vartoti maisto papildus ar vaistus
R. Kubilius nurodė, kad taip pat tyrimas atskleidęs, jog kas ketvirtas pacientas papildomai pradeda vartoti vitaminus, maisto papildus, įvairius nereceptinius ir net receptinius vaistus tam, kad nuslopintų vienokius ar kitokius požymius arba naujai pasireiškusius simptomus.
„Dažnai yra stebimas skausminis sindromas, pavyzdžiui, pacientą ir anksčiau vargino kažkoks lėtinis skausmas, kuris buvo suvaldytas ir pacientui didelių problemų nekėlė. Tačiau persirgus COVID-19 dėl paūmėjusio skausmo pacientui prireikia vartoti vaistus. Jis pradeda ieškoti priežasties ir neretu atveju konstatuojame, o ir pats pacientas mato sąsajas, kad lėtinis skausmas jam atsinaujino po persirgto COVID-19“, – aiškino R. Kubilius.
Jis pasakojo, kad kitą kartą pacientams ne taip paprasta įvardyti konkrečius nusiskundimus.
„Turėjome keletą registruotų atvejų, kreipėsi ir patys jaunesni pacientai, kurie persirgo lengva forma, skųsdamiesi, kad praėjus mėnesiui ėmė varginti lengvas silpnumas, nuovargis, pastebėjo, kad nebeturi jėgų žaisti krepšinį. Kartais pacientams net sunku įvardyti konkrečius negalavimus. Laimei, šiuo atveju pacientas kreipėsi į gydytoją reabilitologą. Šie specialistai per pastaruosius metus tikrai yra sukaupę įvairios patirties ir geba parinkti tam tikras reabilitacinio poveikio priemones, kad paciento būklė žymiai pagerėtų.
Taip pat turėjome keletą pacientų, kurie save laikė sveikais, bet pastebėjo, kad praėjus 3–4 savaitėms pradėjo varginti dažni širdies permušimai, kurių jie negalėjo toleruoti. Jie kreipėsi į kardiologą, bet neatradus organinės priežasties apsistota ties ta mintimi, kad permušimus sukėlė kovidas, tad pacientas vėlgi buvo nukreiptas gydytojui reabilitologui“, – pasakojo pašnekovas.
Būtina oficiali COVID-19 diagnozė
Vis tik medikas atkreipė dėmesį, kad tolimesnį tokių pacientų stebėjimą apsunkina būtent tai, jog jie dėl varginančių simptomų neskuba kreiptis pagalbos.
„Tyrimas rodo, kad tiek sergant ūmine COVID-19 infekcija, o ypač persirgus ja, kai lieka liekamieji reiškiniai, arba tie reiškiniai pereina į pokovidinį sindromą, pacientai neskuba kreiptis į gydytojus.
Duomenys rodo, kad bemaž apie 50 proc. pacientų manytų, kad būtų tikslinga, jog jie būtų nukreipti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui, bet vos 6 procentai pas tą specialistą atvyksta. Galimai to priežastys yra tai, kad nors tie simptomai galbūt ir yra varginantys, patys pacientai pabrėžia, kad jų būklė nėra tokia, kokia buvo iki susirgimo, tačiau, panašu, jie tiesiog yra toleruojami, pacientas neskuba ieškoti reabilitologo pagalbos“, – pastebėjo R. Kubilius.
Tačiau vien ilgajam kovidui būdingų simptomų gali nepakakti tam, kad sulauktumėte atitinkamos pagalbos. Pašnekovas akcentavo, kad labai svarbu nusiskundimus susieti su oficialia COVID-19 ligos diagnoze.
„Tai svarbu tam, kad būtų galimybė kreiptis į reabilitologą ir patvirtinti pokovidinio sindromo diagnozę. Nes jei nebus persirgimo fakto, nebus galima patvirtinti ir šios būklės“, – pabrėžė R. Kubilius.
Jis pridūrė, kad laiku kreiptis į gydytoją svarbu ir dėl to, kad neretai persirgus COVID-19 apie save linkusios priminti jau, atrodytų, primirštos lėtinės ligos.
„Mes pastebime, kad lėtinės ligos, kurios iki tol buvo puikiai kontroliuojamos ir apie jas pacientas buvo pamiršęs, neretai persirgus COVID-19 vėl ima priminti apie save. Kovidas jas lyg „pažadina“, – sakė kardiologas.
Simptomai užsitęsia ir 6–9 mėnesius
Nors šiuo metu paaugusius užsikrėtimų skaičius specialistai vertina santūriai, rodydami į itin mažus hospitalizacijų rodiklius, sutinkama, kad užsikrėtusiųjų gali būti gerokai daugiau, nei kad skelbiama oficialioje statistikoje.
Vis tik būtent dėl to ir dėl dar iki galo nežinomo pokovidinio sindromo mechanizmo specialistai ragina neprarasti budrumo ir saugotis viruso.
„Mes savo ruožtu norime pabrėžti, kad kol kas pokovidinio sindromo pilnai negalime įvertinti, kiek jis yra paplitęs visuomenėje. Turbūt tai dar laukia savo eilės. Bet tiek mūsų, tiek pasaulinių tyrimų duomenys rodo, kad bemaž kas dešimtam pacientui yra diagnozuojamas pokovidinis sindromas. Ir vis tik norėtųsi akcentuoti, kad turėtume saugotis COVID-19, neprarasti budrumo, nes, kaip minėjau, kas 10–11 pacientui liga pereina į ilgojo kovido formą.
Ir matome, kad daliai pacientų pokovidinis sindromas išties yra labiau komplikuotas, varginantis, sukeliantis didesnius nepatogumus tiek darbinėje, tiek laisvalaikio aplinkoje. Didžiausia bėda, kad tie simptomai gali užsitęsti iki 6 ar net 9 mėnesių. Tai rodo, kad turime išvengti ūmios ligos formos, dėti pastangų, kad nesusirgtume infekcija, kad liga nepereitų į lėtinės ligos formą. Kadangi turbūt nuo to sunku apsisaugoti, turėtume saugoti organizmo vartus, kad neužsikrėstume ūmia ligos forma“, – pastebėjo R. Kubilius.
LSMU Reabilitacijos klinika sudalyvauti tyrime kviečia visus persirgusius COVID-19.
