Ligoninės ruošiasi naujam sunkmečiui: drakoniškai išaugusios kainos gali atsiliepti ir paslaugų kokybei

Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu pristačiusi turimus šių metų įstaigų finansinius rodiklius Valstybinė ligonių kasa (VLK) teigė, kad situacija gerėja – įstaigų, turėjusių neigiamą rezultatą, sumažėjo perpus. Tuo metu komunalinių ir maitinimo paslaugų sąnaudos nors ir augo, jos esą sudaro nedidelę bendro pyrago dalį.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kainų šokas neaplenkė ir gydymo įstaigų: neatmeta ir apokaliptinio scenarijaus – nurėžtų medikams algas

Sukritikavo gydytojus, kad dėl naujo skundo pacientą siunčia ateiti kitą kartą: „Jie net negirdi, ką sakai“

Šiuos tyrimus veržiasi atlikti vis daugiau lietuvių: gydytojas atskleidė, ar visi jie yra vienodai saugūs

Vis tik patys gydymo įstaigų atstovai tvirtina, kad šie skaičiai neatspindi tikrovės. Kartu jie nuogąstauja, kad augančios komunalinių ir maitinimo paslaugų išlaidos – dar ne pabaiga. Ligoninių vadovai sako su siaubu laukiantys šildymo sezono ir teigia, kad nieko skubiai nesiimant kentės pacientai.

VLK: išlaidos sudaro nedidelę dalį

Apžvelgusi finansinius rodiklius VLK Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė apibendrino, kad komunalinės paslaugos per pirmąjį pusmetį brango 55 proc., tai papildomai per pusmetį įstaigoms atsiėjo 10 mln. eurų. Maitinimo paslaugos tuo metu augusios 22 proc., tai papildomai pareikalavo 2 mln. eurų. 

Vis tik konstatuojama, kad apskritai gydymo įstaigų sąnaudos didėjo lėčiau nei pajamos – 4 proc. VLK specialistė tvirtino, kad išlaidos už paslaugas neviršija Seimo patvirtintos eilutės, su gydymo įstaigomis atsiskaitoma laiku ir net anksčiau, nei numatyta.

„Komunalinėms paslaugoms įstaigos išleidžia apie 3 proc. visų savo sąnaudų, jos padidėjo 55 proc., lyginant su praeitų metų pirmu pusmečiu. Didėjimas matomas visose gydymo įstaigų grupėse. Jis yra ženklus, viršija ir 2019 m., kai COVID-19 dar nebuvo. Su maitinimu yra šiek tiek kitaip – jis yra glaudžiau susijęs su paslaugų skaičiumi. 

Įstaigos maitinimui išleidžia 1 proc. visų savo sąnaudų, augimas yra ryškus, lyginant su pirmu pusmečiu – 22 proc. Tačiau kadangi paslaugų skaičius dar nėra grįžęs į ikikovidinį lygį, vertinant bendrą šalies vaizdą, matome, kad įstaigos neišleidžia daugiau, nei išleisdavo 2019 m., kai buvo kitokia paslaugų apimtis“, – nurodė VLK specialistė. 

Kalbėdamas apie gydymo įstaigų finansavimo didinimo galimybes ir perspektyvas, VLK vadovas Gintaras Kacevičius teigė, kad pinigų jau buvo skirta, bet jų bus ir daugiau.

„Problemos dėl tam tikrų segmentų brangimo buvo prognozuotos ir paskirta lėšų iš anksto. Bet niekas neprognozavo, kad viskas pradės tiek ir taip greitai blogėti. Matome galimybę išaugusias maitinimo ir komunalinių paslaugų sąnaudas papildomai kompensuoti per bazinių kainų didinimą, kad jos sudaro ir nedidelę dalį bendroje sąnaudų struktūroje. Bet galimybės iš PSDF biudžeto yra ir ja panaudosime“, – teigė jis. 

Kaip tikslino S. Adamkevičiūtė, šių metų patvirtintame biudžete buvo numatyta 111 mln. eurų papildomų lėšų, kurios gydymo įstaigoms ir paskirstytos. Ji pabrėžė, kad bet kuriuo atveju 2022 m. sprendimai turi būti suderinti ir su kitų metų biudžeto galimybėmis: „Kalbame apie bazinių kainų didinimą, kuris negrįžtamas, bus patvirtintas ir galios kitus metus. Sprendimas didinti lėšas turi būti tvarus, kad jį būtų galima užtikrinti 2023 m. augančiomis biudžeto lėšomis.“

Pasigenda konkretumo

Mažeikių ligoninės vadovas Sigitas Kaktys savo ruožtu teigė, kad nors girdimi pažadai gelbėti situaciją, labai stokojama konkretumo.

„Bijome tam tikro mechaninio požiūrio į stacionarines gydymo įstaigas, jų darbą. Kaip ir reaguojama, gal PSDF rezervo lėšas skirs, bet nėra konkrečių skaičių, kurie ką sakytų apie kitų metų biudžeto dydį, kokie bus įkainiai, kokia išliks balo vertė.

Mes susirūpinę, kad šiandienos pranešime buvo pasakyta tik apie infliaciją, nėra vartojimo kainų indeksavimo, nepakalbėta apie elektrą, kurios kaina mums padidėjo net 6 kartus, lyginant su pernai metų rugpjūčiu. Tarsi yra užuojauta, bet jūs dirbkite, nesvarbu, ties neigiamo ar teigiamo balanso riba esate“, – sakė jis. 

Anot S. Kakčio, viskas taip pasikeitė į neigiamą pusę, kad darosi sunku užtikrinti paslaugų kokybę.

„Ir ateityje neinvestuojant, neatnaujinant įrangos, šie dalykai dar labiau blogės. Ir matome, kad tas balas, koks dabar yra, neatitinka realybės tokioje srityje kaip skubios medicinos paslaugos, jos nuo 2019 m. nesikeitė.

Esame rentabilūs šiuo metu, bet padidinti įkainiai nekompensuoja šiuo metu patiriamų išlaidų ir mes turime siaurinti sveikatos priežiūros paslaugų asortimentą. Ypač jei toliau taip viskas bus, jaučiame didelį susirūpinimą“, – konstatavo Mažeikių ligoninės vadovas. 

Už elektrą – ir milijonas eurų

Jam antrino ir Ligoninių asociacijos vadovas Dalis Vaiginas, tvirtindamas, kad pateikti duomenys neatspindi realybės.

„Įstaigų elektros sąnaudos didėja kartais – iki 4,7 karto, lyginant su praėjusių metų 8 mėnesiu laikotarpiu, o ne 50 proc., kaip čia teko išgirsti. Šilumos kaštų padidėjimo dar taip nepajutome, bet grasina, kad irgi iki 3 kartų gali būti didesnės sąnaudos, jei ne dar daugiau. Lyginant su pernai degalų kainos padidėjusios 56 proc. 

Maitinimo išlaidos taip pat dar neatsispindi ataskaitose, kuriomis disponuoja VLK. Įstaigos, teikiančios produktų ar maitinimo paslaugas, nutraukinėja sutartis buvusiomis kainomis ir kelis kartus didina įkainius. Taigi iššūkiai didžiuliai. Žinia, kad galbūt nuo spalio didės įkainiai, nežinome tik kiek didės, ar bus kompensuotos iki šiol patirtos sąnaudos“, – aiškino Anykščių rajono ligoninės vadovas.

Kauno klinikų vadovas prof. Renaldas Jurkevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad neblogi pirmo pusmečio finansiniai ligoninių rezultatai gali klaidinti, mat tikra velniava užvirė jau vasarai įsibėgėjus.

„Viskas keičiasi, kai pasižiūri duomenis, kiek mokėjome už elektrą liepos mėnesį ir rugpjūtį, kurie yra visiškai kitokie nei buvęs pusmetis. Jei 2021 m. už rugpjūtį sumokėjome 267 tūkst. eurų už elektrą, tai šiais metais 918 tūkst. eurų.

Pasižiūrėjome, koks tas elektros sunaudojimas, tikrai taupome, bet per 8 šių metų mėnesius sunaudojome net keliais procentais mažiau elektros nei pernai. Bet tie procentai nieko nesprendžia, kai turime keliais kartais brangesnę elektrą“, – konstatavo jis. 

Iššūkis – ir didinti medikams algas

Pasak Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos pirmininko Vyganto Sudario, elektros kainų brangimas prasidėjęs dar tik trumpuoju laikotarpiu, o tikrieji skaičiai pasimatys tik kitais metais. Negana to, be augsiančių maitinimo kainų, didelis iššūkis – ir įsipareigojimas darbuotojams kelti darbo užmokestį.

„Rajono ligoninėse darbo užmokesčio fondas sudaro 80 proc., o tai – ženklios sumos ir mes negalime to niekaip pakeisti. Ką mes siūlome? Manau, turėtume suskirstyti priemones į trumpalaikes ir ilgalaikes, nes išteklių pigimo artimiausiu metu nematome. Biudžetą turime tokį, kokį turime, tikėtis, kad bus ženklūs asignavimai į biudžetą, nedrįsčiau, bet turime patvirtintas sutartis ir precedentą dėl vienos dvyliktosios mokėjimo“, – kalbėjo Pakruojo ligoninės vadovas.

Jis svarstė ir apie PVM lengvatas, didesnę pagalbą sveikatos sektoriui investuojant į saulės energiją. Poreikį prašyti pagalbos dėl saulės ir vėjo elektros elektrinių statybos pažymėjo ir Kauno klinikų generalinis direktorius.

Reabilitacijos įstaigoms kirto dar skaudžiau

Anot Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidento Arūno Saldos, VLK pateikti duomenys – tai lyg žiūrėjimas atgal per veidrodėlį į seniai nuvažiavusias mašinas: „Liepą ir rugpjūtį situacija drastiškai pasikeitė lyginant su kitais mėnesiais. Elektros kaina 60 proc. išaugo vien rugpjūtį, lyginant su liepa.“

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad komunalinių ir maitinimo išlaidų augimas reabilitacijoms įstaigoms buvo dar skaudesnis.

„Jei gydymo įstaigose komunalinės paslaugo sudaro apie 3 proc. išlaidų, tai stacionarinės reabilitacijos įstaigose – reabilitacijos ligoninėse ir sanatorijose – anksčiau sudarydavo 7–8 proc. Bet šiemet 8 mėnesių rezultatas toks, kad sudaro nuo 15 iki 20 proc. visų sąnaudų būtent dėl to, kad yra toks išaugimas. 

Kai kalbame apie stacionarinę reabilitaciją, čia maitinimas sudaro  apie penktadalį visų išlaidų. Ir kai kalbame, kad maisto produktai pabrangę 30 proc., tie įkainiai, apmokami už reabilitaciją, yra visiškai neadekvatūs. To iliustracija – nenuostabu, kad didžiausios reabilitacijos įstaigos – Palangos ir Abromiškių reabilitacijos ligoninės – dirba nuostolingai“, – pastebėjo A. Salda.

Pandemija leido „užsiauginti lašinius“

Išklausęs ligoninių vadovus VLK vadovas neslėpė, kad iššūkių laukia ne vienas, tačiau įstaigos per pandemija galėjusios ir „užsiauginti lašinius“. 

„Žinoma, kad šie duomenys yra pirmo pusmečio ir jie parodė, kad vienos dvyliktosios mokėjimas ir nepakankamas paslaugų prieinamumas, nes pacientų srautai ligoninėse sumažėję ir dar kai kur ligi šiol negrįžę į normą, tai leido ir gydymo įstaigoms užsiauginti tam tikrų lašinių. Tikėkimės, kad tai jiems padės amortizuoti pradinį laikotarpį. 

Kalbant apie paskutinis mėnesius, puikiai suprantame, kad gydymo įstaigoms tai yra ne lengviausias metas ir kad situacija dramatiškai pasikeitė. Ir kai kurių pasisakymų gali apimti griūties nuotaika, bet labai norisi tikėtis, kad ji neįvyks“, – kalbėjo G. Kacevičius.

Jis teigė, kad vis tik sąnaudose komunalinės ir maitinimo išlaidos nesudaro kritinio procento, išskyrus reabilitacijos įstaigas, kurios galėtų būti išimtis. 

„Bet kai gausime jau trijų ketvirčių duomenis ir matysime, kaip pakito išlaidos, tada galėsime priimti sprendimus. Šaltinis, kaip minėta, yra – PSDF rezervas, todėl skubių sprendimų įstatymų lygiu priimti nereikia“, – tikino VLK vadovas.

Kartu jis pridūrė, kad ir ruošiamas kitų metų PSDF biudžetas gali nebūti toks dosnus, kaip norėtųsi. „Šiuo metu vyksta pokalbiai ir Sveikatos apsaugos ministerijoje, ir su Finansų ministerija. Tai galiu pasakyti, kad išties pokalbiai labai sunkūs, augimas kitų metų PSDF kažkoks labai ribotas bus, tačiau tikrai teks atsisakyti ir kai kurių naujų dalykų, kurių norėtume. 

Situacija dramatiškai pasikeitė. Kas kelia didžiausią nerimą, kadangi medikų atlyginimus didinti reikia, o jų atlyginimas susietas su MMA, o tai nekoresponduoja su PSDF, kuris yra vienintelis medikų atlyginimo šaltinis, ir jo augimu, čia, panašu, turėsime pačią didžiausią įtampą“, – konstatavo G. Kacevičius.  

Ragina pasitelkti valstybės biudžetą

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga savo ruožtu nuogąstavo, kad nepasikartotų 2009 metų istorija.

„Visi puikiai atsimenate, dabar kalbama apie balų indeksavimus, bet, panašu, kad gali ir PSDF rezervas nepatempti. Man įdomu, kodėl yra visiškai nekalbama apie mechanizmą, kuris buvo naudotas COVID-19 situacijos metu, nes situacija tikrai neeilinė. O išaugusias energetikos kainų išlaidas dengti sveikatos paslaugų išteklių sąskaita galbūt net atsisakant įtraukti naujus vaistus, yra nedovanotina“, – kalbėjo politikas. 

Anot jo, dar mažiau suvokiama ir visai nejuokinga, kodėl dėl šios situacijos ministras neturėjo nė vieno susitikimo su gydymo įstaigų vadovais. „Manau, privalu Vyriausybei siūlyti bent dalį tų išlaidų dengti iš valstybės biudžeto, nes jei viskas bus dengiamas iš PSDF, dalis to bus padaryta vaistų, atlyginimų ir panašių dalykų sąskaita“, – pridūrė A. Veryga.

SRK pirmininkas Antanas Matulas sutiko, kad be įsikišimo iš išorės ligonių kasai ir ministerijai vieniems situaciją suvaldyti bus pakankamai sunku. Vis tik jis paragino ir kai kurias įstaigas pasitempti pačioms. 

„Žinau įstaigą, kurioje užsidarė tam tikri skyriai, išplėstos administracijos patalpos, viena buhalterė sėdi vienoje didžiulėje palatoje, kita – antroje palatoje, personalo vedėja – trečioje didelėje palatoje. Darbuotojai stebisi, kaip taip čia yra, jei visi taupom, o administracijos darbuotojai leidžia sau taip dirbti. 

Ne taip seniai buvau vienoje didelėje poliklinikoje 14 val. Šviesos visur dega, žmonių beveik nėra, ant darbuotojų durų nurodytos darbo valandos baigiasi 16, 17 val. Aš antrą valandą nieko neradau, kabinetai užrakinti. Mes ieškosime galimybių, kaip padėti įstaigoms išgyventi šį sunkmetį, bet labai prašau pasitempti, peržiūrėti rezervus ir ar visur yra efektyviai taupoma“, – sakė A. Matulas.