Pagrindą sveikatos įstaigų pertvarkai klojančių įstatymo projektų svarstymui atkeliavus į Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį netruko aistrų.
„Mes nebuvome pakviesti daryti reformos, o dabar kviečia tik išgirsti pristatymus. Tai nebuvo atsižvelgta į dirbančius asmenis“, – konstatavo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos (LŠGPS) valdybos narė Rasa Isevičienė.
Gydytojai akcentavo, kad dabartinė sistema veikia gerai ir tereikėtų ištaisyti jos trūkumus.
„Kalbama, kad reikia plėsti pirminio lygio komandą. Kadangi jūs nedirbate to darbo, ką mes dirbame, tai mes jau turime tą komandą, mes galime turėti ir kineziterapeutus, socialinius darbuotojus, vienintelis dalykas, ko mums trūksta – finansavimo.
Tai šioje vietoje reforma kalba apie tai, kad bus pakeista komanda, kuri dabar jau yra veikianti ir galiojanti, tam nereikia dar suskurti vieno papildomo tarpininko kaip sveikatos centro. Mes turime tuos komandos narius, tik iš ko algą mokėsim? Tai jei kalbame, kad šios reformos tikslas – plėsti komandą, tai turime komandos išplėtimą, o sujungti pirminį ir antrinį lygį yra ydinga“, – konstatavo šeimos gydytoja Alma Astafjeva.
Atima prasmę būti gydytoju
Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovė Kristina Grigaliūnaitė pabrėžė, kad dabar veikianti sistema yra pavyzdys, kaip galima mokėti už nesergantį žmogų.
„Sujungus į vieną krepšelį abu lygius turėsime tokį pavyzdį, kaip turime didžiosiose poliklinikose, kai mėnesio ar kito laikotarpio pabaigoje iš administracijų turime labai aiškią žinią – šį mėnesį pas nefrologus turime per mažai konsultacijų, tai, būkite geri, reikia, nereikia vis tiek nusiųskit, nes nuo to priklauso pinigai.
Dėl to kentės ir pati valstybė, nes finansavimas iš ligonių kasų bus „traukiamas“ reikia nereikia, ir kentės mūsų pacientai, nes mūsų tikslas – užkirsti kelią lankytis pas gydytojus kaip įmanoma daugiau. O tokia sistema iš savęs skatina daryti absoliučiai priešingai“, – sakė šeimos gydytoja.
Anot jos, ši reforma iš plačios pusės atima prasmę būti gydytoju. „Ar tai šeimos, kardiologu, bet kam, kas dirba ambulatorinėje grandyje, atima prasmę būti gydytoju, nes nei kardiologai nori gydyti spaudimus, nei loristai plauti ausis, nei oftalmologai gydyti konjunktyvitus“, – sakė K. Grigaliūnaitė.
R. Isevičienė pridūrė, kad tik šeimos gydytojas, geriausiai pažindamas pacientą, turi geriausias galimybes įvertinti, ko pacientui reikia: „O ne kai pats pacientas blaškosi pas specialistus, ne kai skirtingi specialistai, žmogaus nepažinodami, vertina tik skirtingas sistemas. Todėl šitoje sistemoje, kaip jūs sakote, kad sveikatos apsauga pacientams taps labiau prieinama, tačiau kitur jau sakote, kad kompleksiniai sprendimai bus daromi vietoje, o į kitus regionus pacientai vyks tik labai specializuotų paslaugų gauti.
Tai ką mes sakome – su tokia pertvarka pirmiausia jūs nepritrauksite specialistų, nes nei kardiologai, nei šeimos gydytojai tokiomis sąlygomis nenorės dirbti. Ir tai rodo Slovėnija, kur nebenorima būti šeimos gydytojais, nes jie tampa nebe gydytojais, o tik tam tikro siauro paslaugų spektro teikėjais.“
SAM teigia nesulaukianti pasiūlymų
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė priminė, kad šeimos komitetas posėdžiaudavo labai dažnai ir gydytojai patys neturi, ką pasiūlyti.
„Viena labai smarki diskusija buvo rugsėjo, kita – balandžio mėnesį, taip pat rengiame šeimos medicinos plėtros planą ir turiu pasakyti priešingai – mes iš jūsų negauname pasiūlymų“, – teigė ji.
Viceministrei antrino ir SAM Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vedėja Rasa Biekšienė, teigdama, kad stokojama gydytojų paramos priimant sprendimus.
„Mums išties nėra paprasta dirbti, turime subūrę šeimos politikos grupę, kurioje yra labai daug deleguotų atstovų ir iš privataus, valstybinio sektoriaus, visi šeimos medicinos srityje dirbantys specialistai. Tai mums būtų didelė parama ir priimant teisė aktus ir gerinant šeimos medicinos darbo organizavimą, ir apmokėjimą, bet visa bėda ta, kad kai mums reikia pagalbos iš šeimos gydytojų, mes jos nesulaukiame.
Paskutinį kartą gana intensyviai, kibiai prašėme pagalbos vykdant vieną iš Vyriausybės priemonių – šeimos medicinos plėtros planą, numatant pačios šeimos medicinos naujas veiklas ir tas labai liūdina ir trikdo darbą“, – aiškino SAM atstovė.
Laiko nonsensu
Situaciją komentuodamas Seimo narys A. Veryga nusistebėjo, kad ministerijos ir gydytojų asociacijos pozicijos gali taip skirtis.
„Tai, kad ministerija sako, kad šeimos gydytojai nenori bendradarbiauti, yra kažkoks nonsensas. Ir aš, ir Rimantė Šalaševičiūtė dirbome ministerijoje ir šeimos gydytojų niekada nesame išgirdę atsisakymo. Matyt, kad nėra noro bendradarbiauti.
Kai yra sakoma, kad daug diskutuojama, tai jei 6 kartus pakartojate tą patį ir absoliučiai neatsižvelgiate į jų siūlymą, prašymą, klausimą, tai nėra diskusija. Jei jūs norite pasakyti, kad pakartosite ir 100 kartų, kol bus priimtas jūsų sprendimas, tai nėra diskusija“, – konstatavo jis.
D. Jankauskienė atkirto, kad pacientų ir gydytojus vienijančių asociacijų yra tiek daug, kad dabar neturinti galimybių išvardyti, kurios palaiko ministerijos planus, o kurios – ne.
„Bet tai, kas susiję su šeimos medicinos plėtrą, kiek ministerija skiria dėmesio, kiek Vyriausybės programoje tam priemonių skirta, negaliu suprasti šios dienos suorganizuotos akcijos, kodėl jūs taip elgiatės“, – teigė viceministrė.
Ką apims reforma?
Portalas tv3.lt primena, kad, D. Jankauskienės aiškinimu, Seimui pateiktame sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakete, kuris atveria kelius sveikatos reformos pradžiai, užprogramuoti keli svarbūs dalykai.
„Pirmiausia, šeimos gydytojo institucija turės būtų tvirta ir stipri, dar daugiau stiprėti ateityje. Ir tai yra viso ko pagrindas. Kitas dalykas, kad mes norime padaryti kompetencijų centrus ir sveikatos priežiūros įstaigų aktyvaus gydymo stacionare tinklą, kur ligoninės ir stacionarinė pagalba būtų žmonėms teikiama kokybiškai“, – dar antradienį žurnalistams dėstė ji.
Taip pat norima sukurti bendradarbiavimo modelį tarp įstaigų tam, kad žmonėms būtų kaip įmanoma būtų galima lengviau patekti pas gydytoją.
„Kad jie gautų paslaugas greičiau, efektyviau, nereikėtų registruotis, lakstyti iš vienos įstaigos į kitą“, – sakė SAM atstovė.
Be kita ko, greta ruošiama ir ilgalaikės priežiūros pertvarka, kurią planuojama įgyvendinti Seimo rudens sesijoje. Jau pritarta greitosios medicinos pagalbos tinklo pertvarkai, Klaipėdos universitetinės ligoninės steigimui.
„Savaime suprantama, kad pokyčiai žmonėms nepatinka, suprantame, kad garsiau girdimi „prieš“ ir mažiau girdimi „už“. Suprantame, kad kiekvienas žmogus galvoja detalėmis ir galo pritrūkti detalių, bet turime suprasti, kad kalbame apie strateginio lygmens klausimus ir dokumentus, o vėliau kalbėsime apie atskirus projektus, kuriuos vystant bus daugiau detalių“, – aiškino D. Jankauskienė.
Viceministrės teigimu, argumentams, kuriuos pateikia oponentai, trūksta įsigilinimo. „Bet mums užteks kantrybės ir laiko su visais viską išsiaiškinti“, – pridūrė ji.
Plačiau apie ruošiamas permainas sveikatos sistemoje kviečiame skaityti čia.
