Antradienį Seime surengtoje konferencijoje grupė socialdemokratų nuogąstavo, kad įgyvendinus sveikatos pertvarką paslaugos nuo gyventojų rajonuose tik tols. Tuo metu dalies paslaugų, kaip antai akušerijos, nelieka jau dabar.
„Vis sakoma, kad paslaugos priartės, kad jos pagaliau grįš į regionus. Tuo pačiu metu pradedama sakyti, [kad tai įvyks] tuo metu, kai bus sukurtas pavėžėjimo modelis. Akivaizdu, kad tokios sveikatos paslaugos, kokios dabar yra regionuose, bus nutolinamos, <...> ir ką iki šiol dar galima gauti regionuose, bus koncentruojama didžiuosiuose miestuose ir ten bus žmonės vežiojami“, – kalbėjo Seimo narys Eugenijus Sabutis.
Jis teigė, kad nors pavėžėjimo modelio pilotinis projektas ministerijos dar tik planuojamas 2024 m., tačiau jau dabar intensyviai dirbama tam, kad būtų uždarinėjami įvairių ligoninių skyriai.
„Teko dalyvauti viename posėdyje su viceministre, lygiai taip pat buvo kalbama apie įvairius rodiklius, bet dabar dažnai pabrėžiame įvairius miestus, kur šiemet pradėti nebefinansuoti Akušerijos skyriai.
Viceministrė vis pabrėždavo 300 gimdymų ir vėl buvau šokiruotas, kad siūlė neišgyventi dėl 300 gimdymų, kad ministras tuoj įves 600 gimdymų [kartelę]. Tai reiškia, kad iš esmės gimdymų skyriai liks tik didžiuosiuose miestuose. Tai ministerija turėtų nustoti kalbėti apie paslaugų priartinimą“, – aiškino parlamentaras.
Portalas tv3.lt primena rašę apie tai, kaip galėtų veikti pavėžėjimo modelis.
Neneigė, kad rodikliai paslaugoms didės
Paklausta, ar tokie ketinimai yra tiesa ir gimdymų kartelę, kad galėtų egzistuoti skyrius, dar planuojama pakelti, viceministrė neatmetė, kad taip nebus. Tačiau kartu ji priminė, kad tai patys socialdemokratai prieš 8 metus palaikė sprendimą dėl šių skyrių uždarymo.
„Reikia nepamiršti, kad vyksta politinis procesas, bet patys socialdemokratai 2014 m. priėmė Vyriausybės nutarimą, kuriame ir numatyta 300 gimdymų. Ir atėjo laikas, kai reikia įgyvendinti šiuos rezultatus.
Ten buvo kriterijai – dveji metai iš eilės 300 gimdymų, dalyvavimas Šveicarijos programoje, 50 kilometrų atstumas vienos įstaigos nuo kitos. Dėl visų tų įstaigų, kurios neatitinka šių kriterijų, balandžio mėnesį pasibaigus Šveicarijos programai, turėjome priimti šiuos sprendimus“, – žurnalistams kalbėjo D. Jankauskienė.
Ji pridūrė, kad šie sprendimai tikrai nėra blogi, mat užsienio valstybės turi ir 1500 gimdymų užtikrinti kaip vieną iš minimalių reikalavimų. To, kaip pažymėjo viceministrė, reikia, kad kokybė būtų gera, medikai turėtų praktiką, kokybinius reikalavimus ir nesėdėtų be darbo.
„Kad tie rodikliai kokybei aukštės, neneigiu, tikrai taip bus – ir ne tik akušerijos, bet ir chirurgijos, reanimacijos [paslaugų], ir nieko nepadarysi. Visame pasaulyje medicinos technologijos labai sparčiai tobulėja ir mūsų gyventojai nusipelno gauti tokios pačios kokybės paslaugas, kokias gauna Skandinavijos šalių gyventojai“, – kalbėjo ji.
Ramino, kad šeimos gydytojų komanda tik stiprės
D. Jankauskienė taip pat ramino įsigąsdinusius šeimos gydytojus, kurie po reformos baiminasi liksiantys tik slogų gydytojais.
„Tai bereikalinga baimė. Mes kalbėjomės ne vieną sykį šeimos medicinos politikos komitete, kur šeimos gydytojai gana aktyviai dalyvauja, atstovauja. Ir aiškinomės, kad gydytojo instituciją tik stiprinsime, bus suformuota komanda, kurios nariams – slaugytojams, socialiniams darbuotojams, kineziterapeutui, administratoriams, atvejo vadybininkams – bus perduota daug funkcijų“, – vardijo viceministrė.
Ji pabrėžė, kad šeimos gydytojus ketinama atlaisvinti nuo biurokratijos, ketinama investuoti į informacinių technologijų priemones, dėl kurių strigimo gydytojai nuolat susiduria su problemomis.
Anot D Jankauskienės, baimė dėl antrinės grandies sujungimo su pirmine priežiūra visiškai nepagrįsta. „Klausimas yra ne apie tai, ką sujungti ar atskirti, o kaip pagerinti kokybę ir padaryti lengvesnį paciento kelią per sistemą. Nematau šeimos gydytojams jokios grėsmės, tik didelę naudą tiek pacientams, tiek šeimos gydytojams“, – aiškino SAM atstovė.
Pavažiuoti toliau reikės tik mažai daliai
Opozicijai vis kartojant, kad po reformos paslaugos nuo žmonių tik nutols, viceministrė tikino, kad tolėliau pavažiuoti tam tikrų paslaugų tereikės keliems procentams gyventojų.
„Suprantu, kodėl ši nuomonė kyla, ne praeityje vyko keturi reformos etapai, penktas neįvyko ir visąlaik tarsi stacionarinės pagalbos optimizavimas, mažinimas buvo daromas be alternatyvos išvystyti ambulatorinę priežiūrą.
Nes žmonės dėl to, kad uždarai stacionarą, mažiau sirgti nepradeda, jiems reikia duoti alternatyvą gauti ambulatoriškai tas paslaugas. Jei kažkas galvoja, kad žmonėms didelis džiaugsmas gulėti ligoninėje ir nakvoti ne savo lovoje, tai taip nėra. Žmonės siekia kuo greičiau būti ištirti, kuo kokybiškiau gauti paslaugą, išoperuoti būti „čia ir dabar“, nesiregistruoti eilėje ir nevaikščioti ratais“, – aiškino viceministrė.
Ji pridūrė, kad stacionarinės pagalbos apimčių planuojama sumažinti labai nedaug.
„Tik 3,4 proc. Lietuvos gyventojų teks pavažiuoti truputį toliau tam, kad gautų paslaugą kompetencijos centruose. Bet užtat 80 proc. visų paslaugų dėl paprastų kasdienių sveikatos problemų turime gauti arti, savo savivaldybėje“, – pažymėjo D. Jankauskienė.
Anot jos, normalu, kad reformos oponentai turi klausimų, tačiau jų kritiką įvardijo kaip trumparegišką.
„Žmonės kol kas nelabai skiria strateginių planų, kokios yra strategijos numatytos, ką dabar pristatome, ir taktinių, operatyvinių planų, kuriuos reikės padaryti pačioms savivaldybės, pačioms įstaigoms ir bus finansuojami projektai“, – nurodė viceministrė.
Plačiau apie ruošiamas permainas sveikatos sistemoje kviečiame skaityti čia.
