„Lietuva ruošiasi, Sveikatos apsaugos ministerija mato, stebi situaciją šalyse, vertina ir šios ligos paplitimą“, – žurnalistams trečiadienį sakė Aurimas Pečkauskas.
Anot jo, tolesni sprendimai tiek Europos lygiu, tiek Lietuvoje priklausys nuo ligos plitimo.
„Bet viskas priklauso nuo ligos eigos. Šiuo metu matome tikrai nedidelius kiekius ligos, kuri yra labai neblogai pažįstama pasaulio epidemiologams ir neatrodo, kad keltų tokią grėsmę, kaip kėlė mus buvusioji mus sukausčiusi pandemija“, – tvirtino viceministras.
Gimę iki 1980-ųjų skiepyti nuo raupų
Pasak jo, šiuo metu aktyvuotas Europos Komisijos mechanizmas HERA, veikęs ir COVID-19 pandemijos metu, specialistai kasdien dalijasi naujienomis, vertina, kokie vaistai būtų reikalingi, kokios jų atsargos.
„Lygiai taip pat jie žiūri į vakcinaciją, kokie šalyse yra imunizacijos procentai, kokios yra galimybės įsigyti vakciną. Turbūt galvojama ir apie skaičius, kokie tai galėtų būti, jei būtų priimtas sprendimas tas vakcinas įsigyti“, – sakė A. Pečkauskas.
Viceminstro teigimu, iki 1980-ųjų gimę žmonės pagal tuometes vakcinacijos schemas turėjo būti paskiepyti nuo raupų, tad šie žmonės turėtų turėti imunitetą ir beždžionių raupams.
Pastarosiomis dienomis virtinėje Europos ir Šiaurės Amerikos šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Jungtines Valstijas, paskelbta apie nustatytus užsikrėtimo beždžionių raupais, kurie yra endeminiai kai kuriose Afrikos dalyse, atvejus. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje nustatyta jau daugiau kaip 250 ligos atvejų 16-oje valstybių.
Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai apsaugo maždaug 85 procentais.
Didelis protrūkis mažai tikėtinas
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) teigimu, tikimybė, kad beždžionių raupų protrūkis paveiks didelę visuomenės dalį, yra labai maža.
ECDC teigia, kad šiuo metu mažai žinoma apie Europos naminių (žinduolių) gyvūnų rūšių tinkamumą būti beždžionių raupų viruso šeimininkais, tačiau manoma, kad jį pernešti gali graužikai ir voverės.
Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas teigia, jog jei dabartinis protrūkis nebūtų suvaldytas ir virusas vėl išplistų į imlių gyvūnų rūšis, „egzistuoja pavojus, kad beždžionių raupai gali tapti endeminiais Europoje“.
