Apie vėlyvą amžių akušerinėje ginekologijoje jau galima kalbėti, kai moteris pastoja būdama 35 metų ir vyresnė. Lengviausia pastoti ir mažiausiai rizikų yra moterims iki 35 metų.
Akušerė Agnė Škudienė pasakoja, kad biologiškai lengviausia pastoti kuo jaunesniame amžiuje, kai praeina metai ar keleri po pirmųjų menstruacijų, tačiau, socialiniu ir psichologiniu požiūriu, geriausias metas pastoti yra tarp 20 ir 35 metų.
Po 50 metų pastoti beveik neįmanoma
Gydytojas ginekologas Tomas Lūža teigia, kad 50 metų ir daugiau sulaukusiai moteriai jau beveik neįmanoma natūraliai pastoti.
„Stebuklas, jei pavyksta natūraliai pastoti, tačiau šiais laikais yra ištobulintos pagalbinio vaisinimo galimybės ir turbūt moterys, kurios laukiasi vėlesniame amžiuje, yra pasinaudojusios tomis pagalbinio vaisinimo priemonėmis: prieš tai jaunesniame amžiuje užsišaldžiusios kiaušialąsčių ar embrionų arba pastojusios su donorinėmis kiaušialąstėmis arba embrionais“, – pasakoja ginekologas.
T. Lūžai antrina ir akušerė A. Škudienė, teigdama, kad natūralus pastojimas virš 40-ties yra gana retas atvejis ir taip pat priduria, kad pagrindinis nerimas pastojus vėlesniame amžiuje yra dėl statistiškai dažnesnių apsigimimų, kurie gali komplikuoti nėštumą, gali įvykti persileidimas.
„Pagrindinė problema vėlesniame amžiuje yra ta, kad pastoti yra daug sunkiau. Nuo 35 iki 40 metų jau išsenka kiaušidžių rezervas ir pastojimo tikimybė yra labai maža. Kitos problemos yra, kad padaugėja genetinių ligų ir apsigimimų.
Vyresniame amžiuje taip pat moteris turi daugiau gretutinių ligų: padidėjusį kraujospūdį, ginekologines ligos, tokias kaip: miomos, cistos, polipai, kurie pasunkina tiek pastojimą, tiek patį nėštumą“, – apie tai, su kokiais sunkumais gali susidurti moterys vėlyvame nėštume pasakoja ginekologas T. Lūža.
Vėlyvas neštumas turi ir pliusų
Tačiau vėlyvas nėštumas turi ne tik minusų, bet ir pliusų. „Yra mokslininkai, kurie vertina ir aprašo, kad vėlyvas nėštumas turi ir nemažai pliusų. Jei sėkmingai pavyksta pastoti ir išnešioti.
Tie vaikai turi geresnes sąlygas ir galimybes, nes jų mamos jau dažniausiai būna pasiekusios karjeros aukštumų, turi geresnius darbus. Taip pat geresnės sąlygos eiti į geresnę mokyklą ar universitetą. Tėvai turi daugiau kantrybės“, – pliusus vardina T. Lūža.
A. Škudienė prideda, kad dėl įvairių procesų vykstančių nėštumo metu gali pagerėti nėščiosios sveikata, nes kiekvienas nėštumas tarsi stabdo senėjimo procesus, dėl to, kad vaikelis su mama keičiasi kamieninėmis ląstelėmis: „Taip pat kaip ir kiekvienas pakartotinas nėštumas paprastai būna ramesnis, nes nėščioji jau žino, ko tikėtis, geriau pažįsta savo kūną.“
„Kaip ir bet kuriame kitame amžiaus tarpsnyje nešiojamas nėštumas gali būti visoks – ramus, rizikingas, lauktas, nelauktas ir su daug palaikymo, ir su nepasitikėjimu. Visos nėščiosios tampa jautresnės aplinkybėms nei buvo iki pastojant, todėl labai svarbu įvertinti savo santykį su nėščiąja ir pakelti sau etiško bendravimo standartus“, – primena akušerė.
Ginekologas T. Lūža, paklaustas apie tai, ar nėštumui vėlyvame amžiuje turi reikšmės tai, kad moteris praeityje jau yra gimdžiusi, atsako, kad prieš tai buvęs nėštumų skaičius nelabai turi reikšmės, nes svarbiausias kriterijus yra koks tuo metu yra moters amžius.
„Ji gali būti iki 35 metų kad ir 5 kartus gimdžiusi, bet 50 metų gali būti labai sudėtinga pastoti, tos pačios genetinės problemos, kitos ligos daugiau problemų sukels negu jaunesniame amžiuje“, – į klausimą atsako pašnekovas.