Kai Rochelle Ramsey naktį pabudo, ji nusprendė, kad prieš vėl bandydama užmigti nori atsigerti vandens. Todėl ji išlipo iš lovos ir koridoriumi nuėjo link virtuvės. Bet eidama pro tėvų kambarį ji išgirdo keistą garsą, rašo mirror.co.uk
Jos tėtis Chrisas Ramsey (38), sergantis daugybine skleroze, vos gaudė orą. Supratusi, kad kažkas ne taip, mažoji Rochelle pažadino mamą Sheryl Oribine (37), kuri tuomet iškvietė greitąją. Chrisas buvo išvežtas į ligoninę, kur gydytojai paskyrė gydymą nuo plaučių uždegimo ir septinio šoko. Chrisas dėl ligos negali vaikščioti ir turi silpną imuninę sistemą, todėl jei Rochelle nebūtų pažadinusi mamos, viskas galėjo baigtis tragiškai.
Jei ne mūsų mažoji, jis būtų miręs
Chrisu nuolat besirūpinantis Sheryl sako: „Rochelle įbėgo į kambarį ir mes supratome, kad Chrisas kalena dantimis ir labai karščiuoja. Atsimenu, kad greitosios pagalbos gydytoja man pasakė, kad jis turi tuoj pat važiuoti į ligoninę. Ji pridūrė, kad jei ne mūsų mažoji, jis būtų miręs. Rochelle labai apsidžiaugė, kai jai pasakiau, kad ji išgelbėjo tėčio gyvybę. Tos nakties nepamiršiu niekada gyvenime – jei Rochelle nebūtų manęs pažadinusi, ryte pabudusi Chrisą būčiau radusi lovoje negyvą.“
Mama gyrė savo mažąjį „angelą sargą“, kuri ėmėsi iniciatyvos supratusi, kad kažkas ne taip: „Chrisas vis kartoja negalintis patikėti, kad išgyveno, ir Rochelle vadina savo mažąja gelbėtoja – būtent taip ir yra.“
Chrisui daugybinė sklerozė diagnozuota 2018 metais – jo tuometinė sužadėtinė Sheryl matė, kaip jo būklė ėmė blogėti, o dabar jis jau juda tik neįgaliojo vežimėliu. Jo imuninė sistema susilpnėjo, todėl Chrisas dažnai užsikrečia įvairiomis infekcijomis ir dėl to atsiduria ligoninėje. Neseniai jis buvo gydomas dėl krūtinės infekcijos. Išleidus jį iš ligoninės šeimai atrodė, kad jis sveiksta gerai, kol vieną naktį Rochelle neišgirdo, kad jis tikrai prastai jaučiasi. Kai Rochelle įbėgo į kambarį ir pažadino mamą, Sheryl pasakoja patyrusi šoką.
Patirtis buvo siaubinga
Ji sako: „Nebuvau mačiusi taip drebančio žmogaus, jis kaleno dantimis, patirtis buvo siaubinga, jo būklė prastėjo tiesiog mano akyse.“
Kai Chrisas buvo greitąja išvežtas į ligoninę, dėl koronaviruso grėsmės Sheryl su Rochelle kartu važiuoti negalėjo ir naujienų turėjo laukti namie. Vėliau joms buvo leista Chrisą aplankyti, kai jo būklė buvo stabilizuota deguonimi ir vaistais. Kalbėdama su gydytojais Sheryl su žinojo, kad Chrisas serga pneumonija, kuri sukėlė drebulį ir jau buvo perėjusi į septinį šoką.
Medikai pridūrė, kad Chriso deguonies lygis jam atvykus į ligoninę buvo labai žemas, todėl be pagalbos jis netrukus būtų miręs. Jei Rochelle naktį nebūtų pabudusi ir pažadinusi mamos, tėčio ji greičiausiai nebeturėtų.
Sheryl sakė: „Buvo baisu sužinoti, kaip arti mirties jis buvo, bet aš tą akimirką labai didžiavausi mūsų dukra.“
Ligoninėje Chrisas praleido dar tris dienas, o tada buvo išleistas namo, kur gydosi toliau – geria stiprius antibiotikus. Dabar jis jaučiasi daug geriau ir negali nustoti visiems pasakoti apie didvyrę savo dukrą.
Sheryl pasakoja: „Kai jis buvo ligoninėje, Rochelle tik ir klausinėjo, kada grįš tėtis. Aš jai siūliau nupirkti kokį tik nori žaislą, bet ji nenorėjo, ilgėjosi tik Chriso. Grįžęs namo jis negali ja atsidžiaugti, vis apsikabina ir vadina savo mažąja didvyre. Jei ne ji, aš nebūčiau pabudusi ir ryte Chrisą lovoje būčiau radusi negyvą, o Rochelle nebeturėtų tėčio. Nedaugelis aštuonmečių vaikų gali pasigirti, kad išgelbėjo savo tėčio gyvybę – ji mūsų angelas sargas.“
