Išgirdusi onkologinės ligos diagnozę, Gerda neužsidarė savyje ir neslepia, kad tokia jauna susidūrė su vėžiu – savo istorija ji atvirai dalijasi socialiniuose tinkluose. Juk liga nesirenka nei lyties, nei amžiaus, o mergina įsitikinusi, kad palaikymas ir tinkamas nusiteikimas yra viena iš sėkmingo sveikimo paslapčių.
Važiuodama automobiliu užčiuopė gumbą
Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo G. Andreikėnaitė, šių metų liepos 7-oji buvo kelionės į diagnozę pradžia – tądien, važiuodama automobiliu, ji apčiuopė gumbą. Kilus nerimui ji staigiai sustojo ir, padariusi vaizdo įrašą, nusiuntė medicinos srityje dirbančiai mamai. Tuo metu kilo vienintelis klausimas: kas tai gali būti?
Mamai parodžius vaizdo įrašą ir kolegoms, atsakymas buvo tikslus ir aiškus: nėra ko laukti, būtina kuo greičiau pasitikrinti. Viskas rutuliojosi greitai: buvo padaryta echoskopija, kurioje matėsi didelis darinys – kaip sako Gerda, jis buvo net kiaušinio dydžio. Toliau laukė vizitas pas hematologą, kad šis paskirtų tolesnius tyrimus.
„Pirmasis hematologas pagalvojo, jog tai yra limfmazgio uždegimas, ir išrašė antibiotikus, tačiau, kadangi aš nejaučiau jokių visiškai simptomų, nusprendžiau tuo metu negerti antibiotikų, o pasikonsultuoti dar ir su kitu gydytoju ir išsitirti, kas tai gali būti“, – pasakojo pašnekovė.
Išgirdusi gydytojo klausimą suprato, kad gero nelauktų
Antrasis gydytojas patikino, kad tikslesniam vaizdui susidaryti reikia atlikti biopsiją – taip skubos tvarka Gerda atsidūrė Santaros klinikose. Pašnekovė atvirauja, kad net atvykus biopsijai niekas nė žodžiu neužsiminė, kad vėžys – galima gumbo atsiradimo priežastis.
„Įžengus į biopsiją manęs paklausė, ar aš iš „vėžio klinikos“ – tada supratau, kad galiu tikėtis ne vien geriausių žinių“, – pridūrė ji.
Atlikus biopsiją, buvo pasakyta, kad gydytojas susisieks ir pakomentuos rezultatus, tačiau skambučio Gerda taip ir nesulaukė. Liepos 22-ąją, paraginta mamos, pati atsidarė e. sveikatą, kur jau nuo maždaug liepos 18-osios laukė atsakymai.
Mergina šypteli ir sako nepykusi, kad gydytojas nepaskambino – tai leido turėti dar vieną savaitgalį, kai galvoje neturėjo nė minties, kad jai – Hodžkino limfoma.
Gavus biopsijos rezultatus sekė vizitas pas trečiojo lygio hematologą, iš čia – siuntimas atlikti PET tyrimą. Jis Lietuvoje daromas tik dvejose vietose: Vilniuje ir Kaune, tad eilėje, kaip manė, teks laukti apie mėnesį.
Kol laukė šio tyrimo, kuris turėjo būti atliktas rugpjūčio 27-ąją, teko vėl apsilankyti gydymo įstaigoje ir pasidaryti kraujo tyrimus – čia ji, kaip pati sako, plepėdama su slaugytojomis sužinojo, kad Hodžkino limfoma yra kraujo vėžys.
Vis tik PET tyrimo laukimas užsitęsė ir kainavo nemažai nervų: kol Gerda atostogavo svetur, jos mamai rugpjūčio viduryje paskambinę specialistai pasakė, kad tyrimas atidedamas nežinia kuriam laikui, nes nėra reikiamo vaisto.
Sulauktas tyrimas – geriausia gimtadienio dovana
Ieškant sprendimų, kaip greičiau pasidaryti tyrimą, šeima jau ketino vykti į kaimyninę šalį, kai netikėtai sulaukė džiugios žinios – šiandien mergina tai vadina geriausia gimtadienio dovana:
„Praėjus kuriam laikui pradėjome jaudintis, kadangi liga plinta greitai. Bandėme domėtis, kokių vaistų neturi, gal yra galimybė ar bet kokia proga jų iš kažkur atvežti, surasti, nupirkti ar bet kaip gauti, tačiau bergždžiai.
Vėliau, kolegos patarimu, susisiekėme su Ryga, planavome važiuoti tirtis į Latviją. Ir kuomet jau paprašėme dokumentų, kuriuos galėtume išversti ir nusiųsti į Latviją, kad gaučiau vietą, gydytojas atsakė, kad jau startuoja ir Vilniaus PET. Ši žinia pasiekė mus 29 dieną, per mano gimtadienį. Tai buvo geriausia dovana.“
Gavus tyrimo rezultatus, skambučio metu Gerdai buvo pasakyta, kad liga yra tarpinėje stadijoje, t. y. nei pradinė, nei pažengusi, tačiau daugybiniai augliai aptikti kaklo srityje ir tarpuplautyje. Gydymui buvo paskirtos keturios lašinamos chemoterapijos, po jų vėl seks PET tyrimas, kuris ir parodys, kas vyksta jos organizme.
Prieš gydymą ėmė reikštis stiprūs ligos simptomai
Be to, ji priduria, kad stiprūs ligos simptomai ėmė reikštis tik likus kelioms savaitėms iki gydymo pradžios. Nors viskas prasidėjo nuo neįprasto didelio apčiuopto guzo, vėliau atsirado ir dusulys intensyvios fizinės veiklos metu.
Taip pat, nors tiksliai nežino, ar tai – vėžio simptomai, tačiau buvo prasidėję ir stiprūs šonkaulių skausmai, tapo sunku kvėpuoti, be aiškios priežasties buvo sukilusi temperatūra.
Paklausta, kaip priėmė žinią apie diagnozuotą onkologinę ligą, mergina atvirauja – kad jai gali būti vėžys, suprato jau po biopsijos, tad pradėjo daug domėtis, skaityti informaciją, ieškodama žinių anglų kalba, rado daug identiškų nuotraukų savo atvejui. Nors ir nenorėjo tikėti, bet jau ruošėsi ir tam, kad visko gali nutikti.
„Bet, na, pasakyti galiu tik tiek, kad pasiruošti tokiai žiniai neįmanoma. Aš visada, kai man buvo sunku, išsiverkdavau, išsiliūdėdavau ir tada tik eidavau į pokalbį su savimi. Jau nemažai metų domiuosi meditacijomis, manifestacijomis, tad ir sunkiausiu metu, bandant sutvarkyti savo mintis, pasitelkdavau tam tikras meditacijas.
Taip pat man visada padeda gerosios patirtys kitų žmonių – aš pasineriu į knygas ar internetinius pasakojimus, ką kiti patyrė, išgyveno, bandau įsikvėpti stiprybės, motyvacijos ir kitų gerų emocijų, priverčiančių nepasiduoti“, – sako G. Andreikėnaitė.
„Tikiuosi, kad po mėnesio su puse su vėžiu išsiskirsim savais keliais“
Kol kas gydymas dar tik prasidėjęs – sulašinta viena chemoterapija. Sako, po jos buvo taip blogai, kad meldėsi visiems dievams, jog užtektų tik paskirtųjų keturių. Šalutiniai poveikiai buvo stiprūs: ji neteko daug skysčių, vėmė, kūnas atsisakė net vandens, skausmas surakino visą kūną, neapleido silpnumas, todėl buvo statomos lašelinės, tačiau supranta – viskas tik tam, kad įveiktų ligą.
Ir praėjus savaitei po chemoterapijos ji pasakoja jautusi, kad dreba raumenys, sudirgo skrandis, ėmė skaudėti sąnarius, bet neleidžia neigiamoms emocijoms ar liūdesiui užvaldyti mintis – ieško džiaugsmų net mažiausiuose dalykuose.
„Tai man netrukdo džiaugtis galimybe judėti, daryti kasdienius dalykus, stovėti ant kojų ir mėgautis rudenišku oru“, – šypteli pašnekovė.
Nuspėti ar tiksliai žinoti, kas laukia toliau, sudėtinga. Pusantro mėnesio vis dar laukia chemoterapinis gydymas, o vėliau, atlikus tyrimus ir paaiškėjus, ar jis veikia ir liga traukiasi, dėliosis tolimesnis gydymo planas.
„Aš tikiuosi, kad po mėnesio su puse su vėžiu išsiskirsim savais keliais“, – gero nusiteikimo nepraranda Gerda.
Liga nemaloni, bet daug ko išmokanti
Dar daug dalykų priešakyje – pirmiausia reikia užbaigti paskirtą pirminį gydymą, vėliau, jeigu reikės, jį tęsti ar išbandyti kitus gydymo metodus. Bet mergina nepraranda optimizmo ir nuolat vadovaujasi mamos dažnai kartojama fraze: „Jei negali pakeisti situacijos, keisk požiūrį į ją.“ Ji priduria, kad ir esant sveikam, ir sergant, požiūris daug ką nulemia:
„Ši liga, kad ir kokia yra nemaloni, mane daug ko moko. Moko mylėti save, moko tikėti savimi, džiaugtis aplinka ir panašiai. O ir šiaip visada padeda humoras, tad turbūt svarbiausia – nenustoti juoktis.“
Gerda puikiai supranta, ką išgyvena žmonės, išgirdę vėžio diagnozę – dabar per šias patirtis ir išgyvenimus keliauja pati. Vis tik turi vertingą patarimą visiems, kurio laikosi ir pati:
„Manau, labai svarbu yra apsupti save tinkamais žmonėmis, kurie tiki gerumu. O svarbiausia – ir pačiam nepamesti tikėjimo, kad viskas bus gerai, nes gyvenimas yra neapsakomai gražus!“ – linkėjo 24-erių G. Andreikėnaitė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
