Nors Rimantas ir nėra biologinis Gintarės sūnus, jau 14 metų ji vadina jį sūnumi, o Rimantas ją – mama, visi kartu dalinasi gyvenimo džiaugsmais ir rūpesčiais.
Ramybės šeimai vis neduoda prastėjanti sūnaus sveikata – dėl reto genetinio Proteus sindromo jo galūnės vis auga ir deformuojasi. Prieš dvejus metus jam teko amputuoti koją, po kurio laiko pritaikytas protezas.
Mama išliejo širdį
Atrodė, kad čia bėdos bent trumpam nukris nuo šeimos pečių, tačiau mama anksčiau naujienų portalui tv3.lt atvirai sakė, kad jau dabar aiškiai mato – kitos kojos laukia toks pats likimas, tik nežinia, kada ateis diena, kai ją reikės amputuoti.
Lyg gyvenime neužtektų iššūkių, vis išlenda ir kitos sveikatos bėdos, keliančios nerimą. Rimanto mama pasidalino jautriu įrašu apie nuolat lydintį nerimą dėl jo sveikatos ir viena ant kitos besidedančias baimes.
„Atrodo, kiek gali rašyti tą patį per tą patį, kaip atrasti naujus žodžius tam pačiam. Tiesiog mano vaiko liga vis progresuoja ir nežinau, kuo viskas baigsis, atrodo, dar to nebūtų gana 0 apgamai ant kūno tapo juodi juodi, tai laukiam vizito pas gydytojus.
Eilės nežmoniškos, tenka eiti privačiai. Gal ir nieko baisaus nebus, tačiau apėmusi baimė, kad ko nerastų. Gyvenam tarsi ant adatų, žinau, kad laukia nemažai operacijų – jų nebeišvengsim, dabar sunkus, labai sunkus laikotarpis emociškai, šiuo metu dar su viskuo nesusitaikiau, galvoje vien klausimai kodėl? Kam? Už ką? O gerklėje gumulas, kuris atrodo užsmaugti baigia...
Atrodo per tiek metų jau turėjau įprasti ir klausimų sau nebekelti, bet kai matai, kad vaiko kūnas deformuojasi ir vis kažkas lenda, patikėkit, ištverti be proto sunku... Kiekvieną vakarą eini šlapiom akim miegoti, kad ir kaip save ramini, emocijos paima viršų“, – širdį išliejo mama.
Pastaruoju metu tenka dažnai varstyti gydytojų kabinetų duris – Rimantas susirgo, nerimą kelia ir apgamai, būtina juos išsitirti. Gintarė sako nežinanti, kokios žinios laukia – tikisi, kad geros, o kol kas prašo palaikymo ir maldos, kurias, tikisi, kažkas išgirs ir viskas bus gerai.
32-ejų Gintarę pakirto insultas
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė ir apie pačią Gintarę užklupusias bėdas – vieną dieną staiga 32-ejų moterį ištiko insultas. Moteris pasakojo niekada nesureikšmindavusi, kad jai kažką skauda ar prastai jaučiasi, visada buvo didesnių rūpesčių, kol sveikata ėmė ir akimirksniu subyrėjo.
„Visus tuos metus simptomus, kuriuos, kaip sako, prieš insultą žmogus pradeda jausti, aš ignoravau, sakydama, kad tai – nieko blogo, jeigu šiandien blogai, rytoj bus geriau“, – sakė ji.
Dabar ji sako aiškiai supratusi – galvos skausmas ar svaigimas, dusulys, kuris apimdavo, buvo kūno siunčiami signalai pasirūpinti savimi, kitu atveju pateks į tokią situaciją, kai nebebus laiko galvoti, ką daryti. Ir šis scenarijus išsipildė:
„Labai keista, nes gruodžio 8 diena buvo niekuo nuo kitų nesiskirianti diena. Mūsų mažoji, kuriai dabar septyneri, lanko muzikos mokyklą. Tą dieną buvo penktadienis, ji grįžo iš mokyklos ir vežiau ją į muzikos mokyklą, o po to turėjome vykti į mokyklą, į Advento vakarą.
Nuvežusi ją į muzikos mokyklą važiavau į miestą, apsipirkau, nes reikėjo palaukti dvi pamokas, atvažiavau jos pasiimti likus gal pusvalandžiui iki pamokos pabaigos. Kalbėjau su savo drauge ir ji pastebėjo, kad kažkas negerai – aš nebeaiškiai kalbu, negaliu ištarti žodžių, jie dingsta, pradėjau strigti.“
Draugė sureagavo žaibiškai ir paskambino Gintarės vyrui, kuris nieko nelaukdamas atvyko jos pasiimti ir nuvežė į ligoninės priimamąjį. Moteris pasakojo mažai ką prisimenanti, atrodo, kad tą laiką kažkas tarsi iškirpo iš gyvenimo.
Joniškio ligoninės priimamajame gydytojai iškart pasakė – iš visų požymių matyti, kad tai – insultas, todėl greitosios pagalbos automobiliu buvo skubiai nugabenta į Šiaulius. „Toks jausmas, kad gerklė užtirpusi, liežuvis užtirpęs, kaip ir ranka, koja – viskas stipriai aptirpę“, – lydėjusius pojūčius nupasakojo moteris.
Ligoninėje Gintarei skubiai atlikti tyrimai, suleisti ir sulašinti vaistai. Šiandien ji džiaugiasi, kad iš visų galimų scenarijų, jai kažkas aukščiau nupiešė patį sėkmingiausią – insultas nepaliko ryškių liekamųjų reiškinių, tačiau sveikatą vis dar tenka pasaugoti.
Svajoja sūnui namuose įrengti specialų kambarį
Moteris pasakojo pradėjusi labiau rūpintis sveikata, tačiau ramybės kasdienybėje maža – sūnaus sveikata prastėja. Nors Rimantui po kojos amputacijos pritaikytas protezas, jis ne visada gali vaikščioti dėl žaizdų ir nutrynimų, todėl tenka sėstis į vežimėlį arba gulėti lovoje.
Ir sveika koja jau ima kelti bėdų. Gintarė sako, kad tikisi geriausio, bet žino, kas laukia – kartą taip jau buvo. Tad tenka džiaugtis tuo, kad šiandieną blogiausias scenarijus dar neištiko, o Rimantas piešia gražią ateitį – jau planuoja, kad mokysis mokykloje, skirtoje žmonėms su negalia, ten įgaus specialybę, vėliau susiras darbą, o tada jau kurs šeimą.
„Mūsų planai realūs, kaip ir pas visus, niekuo nesiskiria. Kai jis pasakoja savo vizijas ir svajones, kaip eis į darbą, gaus atlyginimą, turės šeimą, vaikų – palaikai, bet viduje taip norisi verkti, jūs neįsivaizduojate. Jo svajonės visiškai realios ir paprastos, bet kai supranti, kad tai svajonė, kuri kartu ir nepasiekiama, tai sustabdo ir vėl ima nervai. Atrodo, lūpos juokiasi, o širdis verkia“, – kalbėdama graudinosi G. Baranauskienė.
Dabar šeima svajoja namuose Rimantui įrengti kambarį reabilitacijoms ir mankštoms, kurių taip reikia. Reikalingas bėgimo takelis, stacionarus dviratis, gumos, praverstų ir masažo stalas, kad procedūros galėtų būti atliekamos namuose.
Prie Rimanto gydymo galima prisidėti žemiau nurodytais rekvizitais:
Gavėjas: Gintarė Baranauskienė, Sąskaitos nr. LT087300010173180317; Paskirtis: parama Rimantui. Paypal: [email protected]
