O tiems, kurių pusiausvyra nebuvo tokia gera, dažniau pasitaiko širdies ligos, aukštas kraujospūdis, aukštas cholesterolio kiekis ar diabetas.
Kiti moksliniai tyrimai sieja pusiausvyros stoką su didesne insulto rizika, o gera pusiausvyra siejama su geru smegenų darbu, rašo mirror.co.uk.
Gali būti, kad prarasite pusiausvyrą, kai pasensite, tačiau tyrimai rodo, kad ji gali pablogėti jau nuo 20-ties. Kūno gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą pagrįstas sąnarių, raumenų, regos ir vidinės ausies informacija.
Gera pusiausvyra ne tik padės išsilaikyti ant dviračio, išvengti kritimo ar sumažinti kulkšnių patempimo tikimybę – tai taip pat teigiamas bendros sveikatos rodiklis.
Bet jei bandydami atlikti „flamingo testą” nusiversite, nenusiminkite. Mirror.co.uk pateikė trumpą vadovą, kuriame paaiškinama, kaip patobulinti savo pusiausvyrą.
Kokie pratimai gali padėti?
Koja aukštyn: stovėkite ant vienos kojos ir pažiūrėkite, kiek laiko galite laikyti pozą, tada pakeiskite koją. Išbandykite tai, kol valotės dantis arba užsimerkę, kad pasunkintumėte užduotį.
Lavinkite lankstumą: remiantis 2013 m. tyrimu, stiprinantys pratimai, pvz., kojų kilnojimas, gali pagerinti pusiausvyrą. Taip pat padės „lentos” pratimai, įtūpstai ir pritūpimai. „YouTube” platformoje yra daug vaizdo įrašų, kurie parodo, kaip reikia atlikti šiuos pratimus.
Laipiokite: užlipkite su dešine koja, tada prisijunkite su kaire koja. Nulipkite žemyn ir pakartokite bent penkis kartus su abiem kojomis. Pratimą darykite lėtai.
Judėkite: NHS pataria lėtai vaikščioti į šonus, kol kryžiuojate kojas viena ant kitos ir einate nuo kulno.
Įsigykite lentą: tyrimas, atliktas naudojant lentą pusiausvyrai treniruoti – ji buvo naudojama du kartus per savaitę 10 minučių per devynių savaičių laikotarpį – buvo veiksmingas. Pusiausvyrai padedantys kamuoliai taip pat gali padėti stiprinti jūsų pusiausvyrą.
Atsistokite: pažiūrėkite, kiek kartų galite atsistoti nuo kėdės, nepasiremdami rankomis. Medicinos tyrimų tarybos tyrimas rado sąsają tarp tokio atsistojimo daugiau kaip 36 kartus per minutę su dvigubai didesne tikimybe būti gyvam po 13 metų.
Išbandykite ir tai
Kovos menai: Honkongo tyrinėtojai surado, kad reguliarios „Tai chi” – kovos meno, apimančio lėtus svorio pokyčius, sesijos gali pagerinti pusiausvyrą ir sumažinti kritimo tikimybę. Joga taip pat padeda stiprinti raumenis, kurie yra svarbiausi pusiausvyrai palaikyti.
Lipkite laiptais: lipkite laiptais aukštyn ir žemyn. Įdomu tai, kad tyrimas parodė, jog lipant laiptais žemyn, o ne aukštyn, pagerėjo pusiausvyra ir kaulų stiprumas.
Pakeiskite: keisdami batus dienos metu, išmokysite kojas ir pėdas išlaikyti pusiausvyrą. Lauke vaikščiokite nelygia žeme, kad jūsų smegenų pusiausvyros sistema galėtų pasidarbuoti.
Pliuškenkitės laisvai: Australijos tyrimas parodė, kad reguliariai besimaudantys žmonės yra 33 proc. mažiau linkę neišlaikyti pusiausvyros.
Mynimo galia: tyrimas parodė, kad važiavimas dviračiu ilgiau nei valandą per savaitę pagerina pusiausvyrą. Kitos veiklos, kurios gali padėti, yra šokiai ir lanko sukimas.
Spaudimas įjungtas: stebėkite savo kraujospūdį, reguliuodami savo druskos kiekį – dėl to gali sukietėti arterijos.
Snaudimo valdymas: naktį miegokite aštuonias valandas. Per mažai miego susiję su prasta koordinacija ir pusiausvyra.
Viduržemio stebuklai: Pasak Sautamptono universiteto tyrinėtojų, valgant Viduržemio jūros regiono maisto produktus, kurie dažniausiai yra vaisiai ir daržovės, galima išlaikyti gerą pusiausvyrą senstant.
