Ryškios spalvos ir paprastos prielaidos leidžia nesunkiai įžvelgti šių modernių skaitmeninių galvosūkių patrauklumą. Tačiau kuklus, skausmingai paprastas kryžiažodis vis dar neprarado vietos mūsų širdyse, o dar svarbiau – ir mūsų mintyse.
Moksliniai tyrimai teigia, kad kryžiažodis yra fantastiška smegenų mankšta, bet kaip jis veikia lyginant jį su kitais, labiau skaitmeniniais žaidimais?
Būtent tai norėjo išsiaiškinti Niujorko Kolumbijos universiteto ir Šiaurės Karolinos Duke universiteto mokslininkai. Taigi jie bendradarbiavo atliekant tyrimą, neseniai paskelbtą žurnale „NEJM Evidence“, rašo mirror.co.uk.
Tyrimo išvados, švelniai tariant, nustebino.
Kuklus kryžiažodis prieš kitus žaidimus
Plačiai žinoma, kad lengvas pažinimo sutrikimas (MCI) padidina demencijos riziką. Tyrime dalyvavo 107 asmenys, turintys MCI (45 vyrai, 62 moterys, nuo 55 iki 95 metų), kurių vidutinis amžius buvo 71 metai. Visi dalyvaujantys privalėjo mokėti anglų kalbą.
Dalyviai atsitiktinai buvo suskirstyti į dvi grupes ‒ 56 iš jų sprendė kryžiažodžius, o 51 dalyvavo kituose pažintiniuose žaidimuose.
Kiekviena grupė po trijų mėnesių mokymo savo užduotis atliko elektroniniu būdu, o po 18 mėnesių buvo surengti papildomi mokymai.
Tada buvo įvertintas dalyvių pažinimo sutrikimas ir funkciniai gebėjimai. Taip pat buvo atliktas funkcinis MRT skenavimas, siekiant išmatuoti jų „hipokampo tūrį“ – smegenų dalį, kurioje saugoma ilgalaikė atmintis.
Kai tyrimas buvo baigtas, mokslininkai pastebėjo, kad žaidėjai, kurie sprendė kryžiažodžius, nepatyrė didesnio pažinimo nuosmukio nei tie, kurie žaidė kitus žaidimus. Be to, MRT tyrimai parodė mažesnį smegenų susitraukimą grupei, kuri sprendė kryžiažodžius.
Kodėl kryžiažodžių meistrams sekėsi geriau?
Tai tikrai labai įdomus atradimas, bet ar tai reiškia, kad kryžiažodžiai tikrai geriau už kitus žaidimus ir užkerta kelią pažinimo nuosmukiui? Stella Panos, neuropsichologė ir Ramiojo vandenyno neurologijos instituto neuropsichologijos direktorė, sakė: „Nors tai buvo nuostabus atradimas, tačiau tam gali būti ir kitų priežasčių“.
Ji pažymėjo, kad kryžiažodžiai buvo naudojami nuo senų laikų, kaip daugelis iš mūsų prisimena, daug ilgiau nei dauguma kitų specialiai sukurtų pažintinių žaidimų. Turint tai omenyje, teisinga sakyti, kad dalyviai, galbūt paprasčiausiai, buvo geriau su jais susipažinę.
„Kompiuteriniai žaidimai taip pat galėjo paskatinti platesnį kognityvinių funkcijų spektrą, kuris, galbūt, nebuvo taip gerai užfiksuotas naudojant pirminius rezultatus“, ‒ sakė ponia Panos.
Dr Emer MacSweeney, „Re:Cognition Health“ generalinis direktorius ir konsultantas neuroradiologas, sakė: „Kuo daugiau smegenys bus mankštinamos, tuo geriau jos galės veikti. Ir kuo geresnė smegenų mankštos kokybė, tuo efektyvesnis bus rezultatas“.
„Būtent naujos informacijos mokymosi procesas yra svarbiausias smegenims. Apskritai įtariu, kad kryžiažodžius rašantys žmonės nuolat mokėsi naujos informacijos, lyginant su tais, kurie žaidžia žaidimus ir kartojo tuos pačius ar panašius procesus“, – pridūrė MacSweeney.
Kryžiažodžiai puikiai lavina protą, skatina dalyvius ieškoti naujų žodžių ir apibrėžimų. Gali būti, kad kiti žaidimai nesugebėjo taip įkvėpti mokytis ir tobulėti.
