atmintis

Dvi moterys, abi sirgusios tuo pačiu bendru virusu, atskleidė, kaip šis virusas ištrynė visus jų prisiminimus ir jos net nebeatpažino savo šeimų. Nicole Caird iš Brisbano ir Claire Robertson iš Londono papasakojo, kaip jų atmintis kas kelias minutes išsitrina dėl pasekmių, atsiradusių po užsikrėtimo paprastu opaligės virusu, skelbia portalas „Daily Mail“. Kalbėdamos laidai „60 Minutes Australia“, kuri pirmą kartą buvo parodyta 2011 m., bet neseniai vėl pasirodė socialiniuose tinkluose, moterys ...

Šiuolaikinėje technologijų eroje mes esame apsupti programų ir įrenginių, kurie buvo sukurti vienam pagrindiniam tikslui – padėti mums atsiminti. Nuo išmaniųjų telefonų iki socialinių tinklų, nuo „Google“ paieškos iki išmaniųjų namų įrenginių – viskas yra suprojektuota, kad palengvintų mūsų atminties naštą. Mes gyvename amžiuje, kuriame bet kokia informacija yra pasiekiama paieškos mygtuko paspaudimu, ir, kur nuolat esame skatinami įrašyti, išsaugoti bei archyvuoti mūsų gyvenimo akimirkas.

Atmintis ir jos klaidos – tai mūsų gyvenimo siužetų rašytoja, kuri kartais mums primena seną gerą filmą, o kartais – prastai surežisuotą spektaklį, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka dėmesio trūkumas. Kas gi mes būtume be tų nuostabių akimirkų, kai ieškome raktų, kurie visą laiką buvo mūsų rankoje, ar kai pamirštame vardą, kurį žinome, nuo pat vaikystės? Atrodo, kad kartais mūsų smegenys turi savo nuomonę apie tai, ką verta išsaugoti, o ką – „perjungti“ kaip nuobodų televizijos kanalą.

Alzheimerio liga yra dažniausi demencijos priežastis. Tai progresuojanti liga – simptomai vystosi palaipsniui daugelį metų ir galiausiai tampa vis sunkesni. Todėl labai svarbu laiku pastebėti pirmuosius šios ligos simptomus – nenumokite į juos ranka. Alzheimerio liga paveikia daugelį smegenų funkcijų ir, pasak NHS gydytojo dr. Jameso O‘Donovano, vienas pirmųjų simptomų yra atminties sutrikimai, rašo express.co.uk. Įvardino Alzheimerio ligos ženklus Dr.

Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis. Daugelis karų, nesutarimų, ginčų kildavo ir tebekyla būtent dėl noro apriboti ar visiškai panaikinti laisvę. Viena didžiausių bausmių žmogui – laisvės atėmimas, nes, prarasdamas laisvę, asmuo tarsi netenka ir savo galių, savo balso, savojo „aš“. Netekti laisvės – netekti galimybės augti ir tobulėti. Vergija ne tik žemina tautos vardą, bet menkina jos valią ir dvasią.

Jei per 11 sekundžių galite pastebėti mažą skruzdėlę, pasislėpusią ant dramblio kūno, tuomet turite aukštą IQ ir idealų regėjimą. Pasiruoškite iššūkiui ir pabandykite surasti mažą padarėlį vos per 11 sekundžių. Ir šio iššūkio nereikėtų priimti lengvabūdiškai, nes net labiausiai patyrę galvosūkių sprendėjai jį sunkiai išsprendžia. Jei sugebėsite pastebėti akivaizdžiai pasislėpusią skruzdėlę, būsite vienas iš nedaugelio išrinktųjų, kuriems tai pavyks, rašo thesun.co.uk.

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą.

„Alzheimerio pabaigos pradžia“, – tokie skambūs šūkiai pasigirdo po naujausių klinikinių tyrimų. Juose išbandomas eksperimentinis vaistas net 60 procentų sumažina ligos progresavimą. Ir nors tai suteikia viltį milijonams, dalis medikų preparatą kritikuoja. Amerikiečių farmacijos milžinė „Eli Lilly“ – dar vienu žingsniu arčiau lūžio taško, kuriant vaistą nuo nepagydomos ligos Alzheimerio.

Du puodeliai arbatos per dieną padeda apsaugoti gyvybiškai svarbų organą – smegenis. Ir visai nesvarbu, kada ją gersite ar kuo paskaninsite. Po trejus metus trukusio tyrimo mokslininkai išsiaiškino, kad per dieną išgeriant du puodelius juodos arba pienu paskanintos arbatos galima apsaugoti atmintį, vykstant senėjimo procesams. Taip yra todėl, kad arbatoje esančios natūralios cheminės medžiagos, vadinamos flavonoliais, stiprina smegenų galią, o tai savo ruožtu padeda atminčiai.

Nors Donatas Čižauskas ir mirė, vis dėlto jo kolegos, grupės „2 Donatai“ nariai rūpinasi, kad jo atminimas liktų gyvas gerbėjų atmintyje. Socialiniame tinkle skelbiama, kad nuo gegužės 5-osios pradedama prekiausi grupės „2 Donatai“ dviguba viniline plokštele „Esu žmogus“, kuri yra skirta Donato Čižausko atminimui. Taip pat skelbiama, kad pirmieji, kurie įsigys šią plokštelę, ją gaus su naujųjų grupės narių autografais.

Jeigu dažnai pamirštate, ką buvote suplanavę ar kur ėjote, jums sunku susikaupti, susikoncentruoti ir prisiminti prieš kelias dienas įvykusius reikšmingus įvykius – tai organizmo siunčiamas signalas apie suprastėjusią atmintį. „Camelia“ vaistininkas Mintautas Kamandulis aiškina, dėl kokių priežasčių kamuoja šis negalavimas ir įspėja, kad jis gali būti tam tikrų ligų pranašas.

Senstant tampa vis svarbiau skatinti smegenų ląsteles, o galvosūkiai tebėra tokie pat populiarūs kaip ir anksčiau. Nors jaunesni nekantriai laukdavome laikraščių su kryžiažodžiais ar sudoku, šiais laikais daugelis iš mūsų labiau linkę į rankas paimti planšetinį kompiuterį ar telefoną. Ryškios spalvos ir paprastos prielaidos leidžia nesunkiai įžvelgti šių modernių skaitmeninių galvosūkių patrauklumą.

Alzheimerio liga gali užklupti netikėtai net ir tuos, kurių šeimos istorijoje nėra sirgusiųjų šia liga. Rugsėjį minit Alzheimerio dieną, farmacininkė Jelena Deksnienė pasakoja, kad neretu atveju suprastėjusios atminties priežastimis gali tapti ne genai, o fizinio aktyvumo trūkumas, išsibalansavusi mityba bei ilgalaikis nustojimas kuo nors domėtis ar mokytis.

Mokslininkai teigia, kad pirmieji mirštančio žmogaus smegenų tyrimai rodo, jog mirštant jis galėjo „paskutinį kartą prisiminti savo gyvenimą“. Neurologai, tarp jų Tartu universiteto (Estija) neurologas Raulis Vicente, iš pradžių elektroencefalografijos (EEG) prietaisu tyrė 87 metų paciento, sergančio epilepsija, smegenų bangas, tačiau tyrimo viduryje pacientą ištiko širdies smūgis ir jis mirė.

Persirgusius COVID-19 gali varginti įvairūs liekamieji reiškiniai, tarp jų – ir suprastėjusi atmintis. Vaistininkė Ieva Sauserytė sako, kad dažnai į vaistinę užsuka ieškantys pagalbos ir patarimo, kaip kovoti su šiuo negalavimu. Paprašyti apibūdinti, kaip jis pasireiškia, pacientai įvardija požymius, kuriuos vaistininkė priskiria pažintinių funkcijų sutrikimams. „Pacientų nusiskundimai leidžia daryti išvadą, kad COVID-19 neigiamai paveikia ne tik atmintį, bet ir pažintines funkcijas.

Naujasis veiksmo trilerio „Šešėlių žaidimas“ (angl. „Blacklight“) anonsas įrodo, kad vis dar yra blogų vaikinų, kurie dar nesusidūrė su aktoriaus Liam Neeson pykčiu. Netrukus kinuose pasirodysiančio Liam Neeson filmo anonse yra eilutė, kurioje aktorius sako: „Jei galite tai pavadinti, aš tikriausiai tai padariau“. Visiems, kurie žino, kaip L. Neeson kovoja su tūkstančiais blogiukų ankstesniuose savo filmuose, šis pasakymas skamba įtikinančiai.

Nepakankamai išsimiegoję ne tik jaučiamės labai blogai – pasirodo, tai gali sukelti visą seriją sutrikimų smegenų srityse, atsakingose už kalbą, planavimą, laiko pojūtį ir atmintį. Ekspertai iš čiužinių gamintojų kompanijos „Tempur“ neseniai atliko tyrimą, kuris atskleidė sąryšį tarp miego trūkumo ir atminties. Paaiškėjo, kad 54% procentai apklaustųjų mano, kad dėl miego trūkumo jų atmintis veikia prasčiau – o mokslas tai patvirtinta, rašo mirror.co.

Lietuvai minint 80-ąsias Holokausto metines, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad istorijos žiaurumų nepakeisime, tačiau būtina tai prisiminti, kad jie nepasikarotų. Skaudžiai sukakčiai skirtame renginyje – pirmosiose šiemet „Atminties kelio“ eitynėse Gargžduose I. Šimonytė žurnalistams pažymėjo, kad Lietuvai birželis yra sunkus mėnuo, kadangi jis ženklina labai daug tragiškų mūsų istorijos įvykių.

Vokietijoje dingusi paauglė rasta Prancūzijoje – ji visiškai neatsimena, kas ir iš kur yra. Šešiolikmetė Isabella O. dingo Celle mieste – ją žmonės surado vaikštinėjančią Prancūzijos gatvelėmis, už 800 km nuo namų. Paauglės ieškojo Vokietijos policija – paaiškėjo, kad jai buvo dingusi atmintis. Kaltina karantiną Mergaitės tėtis dėl to kaltina karantiną – jis sako, kad situacija labai pakenkė dukros mokslams, todėl ji daugiau nebeištvėrusi tiesiog prarado atmintį.

Nauji tyrimai parodė, kad Šerloko Holmso metodas, skirtas prisiminti smulkias detales, žinomas kaip „loci“ metodas, tikrai gali padėti pagerinti žmonių atminties įgūdžius. Naujajame tyrime taip pat buvo naudojamas smegenų skenavimas, kuris padėjo paaiškinti, kodėl šis senas atminties triukas yra veiksmingas.

Tikriausia kada nors esate tai patyrę: įėjote į kambarį ir pamiršote, dėl kokios priežasties į jį ėjote. Tai vadinamasis „tarpdurio efektas“. Naujame tyrime mokslininkai teigia, kad „tarpdurio efektas“ (dar vadinamas vietos atnaujinimo efektu) atrodo realus, tačiau tik tada, kai mūsų smegenys yra užimtos. Be to, jis gali būti ne toks ryškus ar paprastas, kaip teigiama ankstesniuose tyrimuose.

Dažnai sakoma, kad vaizdas pasako daugiau nei tūkstančiai žodžių. Ir panašu, kad šis senas frazeologizmas gali būti ir geras patarimas ruošiantis egzaminui arba mokantis naują kalbą. Žurnale „Current Directions in Psychological Science“ pasirodęs tyrimas įrodė, kad piešimas gali turėti neįtikėtinai stiprų poveikį, kuomet yra naudojamas kaip priemonė geriau įsiminti informaciją.

Užmaršumas, pasirodo, gali būti visai ne atminties sutrikimų simptomas, o geros smegenų veiklos požymis. Tai, kad neatsimenate smulkių detalių, gali rodyti, jog jūsų smegenys geriau atskiria svarbus dalykus nuo nereikšmingų. Nors ši hipotezė anksčiau sukėlė nemažai ginčų, naujas tyrimas, atliktas Kanados Toronto universitete ir publikuotas žurnale „Neuron“, pagrindžia šį teiginį.

Infekcija COVID-19 persirgę žmonės gali būti atsparūs pakartotiniam užsikrėtimui koronavirusu mažiausiai šešis mėnesius – tai užtikrina ląstelės, galinčios „atsiminti“ virusą, rodo pirmadienį paskelbtos tyrimo išvados.

Mokslininkai atrado naujų sąsajų, rodančių, kaip muzika veikia žmonių kūnus, mintis ir elgesį. Tyrimo metu buvo sujungti dr. Davido Lewiso iš „Mindlab International“ darbai ir 3 000 respondentų iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Vengrijos apklausa. Buvo tiriamos 10 skirtingų reakcijų į muziką – atminties funkcijos pagerėjimas, laimės pojūtis bei žmogaus širdies pulso sulėtinimas bei pagreitinimas.

Į siaubingą avariją patekusi moteris pabudusi iš komos sužinojo, kad yra nėščia. Gemma Holmes (33) važiuodama į darbą pateko į automobilio avariją – tuomet ji buvo tik keturias savaites nėščia. Po avarijos jai buvo dirbtinai sukelta koma. Gydytojai nerimaujantiems jos tėvams sakė, kad tikimybė, kad dukra išgyvens – nedidelė, o tada taip pat pranešė, kad ji laukiasi.

Unikali paroda, kurioje eksponuojami žymiausios Lietuvoje archeologės aptikti akmens amžiaus radiniai. Vienas įspūdingiausių eksponatų – 5 tūkst. metų senumo ritualinė Briedžių Briedės lazda. Taip pat pamatysite ir pirmąjį Lietuvoje dailės kūrinį – save ant puodynės įamžinusį akmens amžiaus žmogų. Nedidelis luotelis, skaičiuojantis maždaug 5 tūkst. metų, unikalus akmens amžiaus radinys, aptiktas Šventojoje.

Macikuose, Šilutės rajone, perlaidoti daugiau tūkstantis ten stovėjusiame lageryje žuvusių kalinių. Lagerį įkūrė naciai ir ten laikė numuštų sąjungininkų lėktuvų išgyvenusias įgulas. Tad Macikuose kalėjo ir amerikiečiai, ir britai, ir dar ne vienos tautybės kariai. Kraštą užėmę sovietai lagerį panaudojo tuo pačiu tikslu, tik už spygliuotos vielos jau atsidūrė patys vokiečiai ir lietuviai.

Vienuolikmetė mergaitė pamiršo savo mėgstamų dainų iš Disnėjaus filmukų žodžius – jai buvo diagnozuota demencija. Molly Ingham buvo visai sveikas vaikas, kol sulaukus šešerių jai prasidėjo priepuoliai, pradėjo silpti regėjimas, atmintis ir judrumas. Dabar jai diagnozuota ir Batteno liga – reta vaikams pasitaikančios demencijos forma. Mergaitė, anksčiau mintinai mokėjusi visas dainas iš Disnėjaus filmukų, dabar nebegali padainuoti nė vienos.

Merginą reikėjo iš naujo supažindinti su tėvais ir vaikinu – ji visiškai pamiršo pirmuosius 26 savo gyvenimo metus po to, kai smegenys buvo atsijungusios nuo nervinės sistemos. Moteris pamiršo visą savo gyvenimą, kai kraujavimas iš nosies sukėlė retą sutrikimą. Sophie Clayton visiškai neatsiminė vyro, su kuriuo draugavo jau dvejus metus. Merginai reikėjo įsimylėti iš naujo, kai 2019 metų lapkričio mėnesį ji ėmė kraujuoti iš nosies ir dėl to smegenys atsijungė nuo nervų sistemos.

Maistas, kurį pasirenkame valgyti, daro daug įtakos mūsų sveikatai ir savijautai. Rūpindamiesi dailiomis kūno linijomis, dažnai pamirštame pamaitinti smegenis, kurių funkcionavimui reikalingos specialios medžiagos. Tinkamai parinkti produktai gali padėti ne tik ilgiau išsaugoti gerą atmintį, bet ir sustiprinti dėmesio koncentraciją, motorinius įgūdžius. goodhousekeeping.

Priklausomybė nuo kofeino yra tikra. Kofeino dozės negavę kavos ar energinių gėrimų mėgėjai patiria netikėtą nuovargį, galvos skausmą ir nervingumą. Tačiau kofeinas padeda žmonėms pabusti ir pagerina darbinę atmintį. Dabar mokslininkai atskleidė ir dar vieną būdą pasiekti tą patį rezultatą negriebiant dar vieno kavos puodelio. Tai – 20 minučių spėraus pasivaikščiojimo. Ankstesni tyrimai įrodė, kad ir kofeinas, ir intensyvi mankšta žmogui suteikia energijos.

Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad užmaršumas iš tiesų gali būti ženklu, kad jūsų smegenys veikia „teisingai“. Tai, kad neprisimename nereikšmingų detalių, gali reikšti, kad mūsų smegenys sugeba puikiai atskirti „pelus nuo grūdų“.  Idėja nėra nauja, tačiau neseniai atliktas Toronto universiteto tyrimas tik patvirtina šį įsitikinimą.

Mokslininkai įspėja mėgstančius aštrų maistą – jis gali paskatinti atminties praradimą, rašoma dailymail.co.uk. Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 4 500 žmonių parodė, kad 50 g čili pipirų per dieną suvalgantys žmonės dažniau skundžiasi atminties sutrikimais. Taip pat atskleista, kad gausus čili pipirų vartojimas siejamas su 56 procentų atminties suprastėjimu per 15 metų.

Turkijos krepšinio sezonas pasiekė finišo tiesiąją – dviems Stambulo klubams beliko išsiaiškinti, kuris jų šiemet kels išsvajotą trofėjų į viršų. Tiesa, įsibėgėjusi finalo serija jau pažymėta ir nemaloniais incidentais. Penktoji finalo serijos dvikova tarp „Fenerbahče“ ir „Anadolu Efes“ žiūrovams padovanojo įsimintinų epizodų, tačiau vienas jų arenoje susirinkusius gerbėjus privertė kaip reikiant aiktelėti.

Iš dvidešimties Vasario šešIoliktosios Akto signatarų šeši dėl gresiančių represijų turėjo palikti Lietuvą ir tapo politiniais emigrantais. Ieškodami jų pėdsakų, trijų signatarų anūkus aptikome Jungtinėse Valstijose, Los Andžele. Nustebsite, kaip jų šeimos saugo lietuvybę, vis dar kalba lietuviškai, deklamuoja eiles ir net dainuoja dainas, kurias išmoko iš Lietuvai brangių tėvų ir senelių.

Česnaką naudojame pagardinti įvairius patiekalus, tai ne tik puikus prieskonis, bet ir vaistas nuo peršalimų. Šią daržovę patartina vartoti kone kasdien, nes ji turi daugybę sveikatą gerinančių savybių. Pateikiame jums faktus, kurie paaiškina, kodėl česnakas yra puikus pagalbininkas. Vyrai tampa patrauklesni Nors visada buvo manoma, kad česnako kvapas atgraso, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad tai vyrai turėtų suvalgyti 2 skilteles česnako prieš sutinkant moterį.

Nematoma gija skiria išsiblaškymą nuo ankstyvųjų atminties sutrikimų. Jei žmogui vis sunkiau prisiminti, susiorientuoti laike ir erdvėje, būtina stiprinti galvos smegenų kraujotaką. Gydytojas neurologas Jokūbas FIŠAS tikino, kad be geros kraujotakos nėra geros atminties ir to, kas žmogų daro žmogumi. Galvos smegenys – tai centras, kurio struktūra ir veikla yra unikali.

Nematoma gija skiria išsiblaškymą nuo ankstyvųjų atminties sutrikimų. Jei žmogui vis sunkiau prisiminti, susiorientuoti laike ir erdvėje, būtina stiprinti galvos smegenų kraujotaką. Gydytojas neurologas Jokūbas Fišas tikino, kad be geros kraujotakos nėra geros atminties ir to, kas žmogų daro žmogumi. Galvos smegenys – tai centras, kurio struktūra ir veikla yra unikali.

Intelektas yra tarsi raumenys – treniruojamas jis auga ir stiprėja, o primirštas – silpsta ir nyksta. Savo protu būtina naudotis kasdien, kad jis išliktų aštrus. Itin protingi žmonės būna labai įvairūs, tačiau dažnai turi ir bendrų įpročių. Štai keletas iš jų. Aišku, šiais įpročiais pasižymi ne visi protingi žmonės. Ir ne visi, kurie atitinka šį aprašymą, būtinai yra labai protingi. Principas panašus, kaip kalbant apie 5 itin kvailų žmonių įpročius.

Savo vaikystę atsimename labai fragmentiškai. Atmintyje gali likti kokia nors ypatinga diena, praleista su seneliu ir močiute, ar mylimo žaisliuko padovanojimas, ar nežinia kodėl atmintin įstrigęs niekuo neypatingas pasivaikščiojimas. Kur dingsta vaikystės prisiminimai ir kodėl neišlieka taip pat, kaip vėlesni? Šis žmogaus nesugebėjimo prisiminti savo ankstyvos vaikystės fenomenas netgi turi specialų pavadinimą: vaikystės amnezija.

JAV Misūrio valstijos mieste gyvena sveikas 4-metis berniukas, kuris iš savo bendraamžių būrio išsiskiria tuo, kad teigia atsimenąs savo praėjusį gyvenimą ir mirtį. Berniukas tikina, kad praėjusiame gyvenime jis buvo afroamerikietis vyras ir gyvenano Džefersono Sityje (Misūrio valstijos sostinė) kol jo nenužudė, o kūno neužkasė po tiltu. Viskas tikriausiai taip ir liktų kalbų lygmenyje, tačiau JAV pareigūnai atkasė nužudyto žmogaus kūną būtent toje vietoje apie kurią ir pasakojo keturmetis.

Nuolatinis sėdėjimas darbe ar namie prie televizoriaus mažina jūsų intelektą, nustatė mokslininkai. Tyrėjai pastebėjo, kad žmonėms, kurie propaguoja sėslų gyvenimo būdą, formuojasi mažesnis smegenų regionai, atsakingi už atminties formavimą, rašo portalas dailymail.com. Kalifornijos universiteto Los Andžele (JAV) mokslininkų tyrimas papildė sąrašą blogybių, kurios gresia ilgai sėdintiems. Iki šiol šiame sąraše atsidūrė – širdies ligos, diabetas, įvairios vėžio rūšys ir ankstyva mirtis.

Pasitikrinti savo atmintį esame priversti kiekvieną dieną. Dažnas yra įsitikinęs, kad kasdien matomus populiarius ženklus atpažįsta bet kurioje vietoje. Tačiau, jei paklaustume, kuris iš šių galerijoje esančių logotipų yra tikrasis, egzistuojantis – atsakytumėt teisingai? Pasirodo, ne visi turi fotografuojančią atmintį, o svarbiausia pamatyti detalę, kuri ir sukuria netikrumo įspūdį.

Nuolat pamirštate svarbius susitikimus, vaikų šventes, o raktelių pasigendate tik pasiekę automobilį? Tuomet įdarbinkite savo išmanųjį, kuris ne tik gali atsiminti už jus, bet ir veikti ne prasčiau nei vaistai nuo užmaršumo. Jūsų dėmesiui – keturi Arnoldo Lukošiaus, „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto, patarimai, kaip efektyviai išnaudoti savo išmanųjį ir pamiršti, ką reiškia užmiršti.

Kai kalbame apie meilę – kai kurie žmonės ją priima labai rimtai ir neketina pasiduoti.  Kai Hisashi Nishizawa pirmą kartą susitiko su Mai Nakahara, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Pora susitikinėjo dvejus metus, kartu jie išgyveno daugybę pakilimų ir nuosmukių. Jų ateitis kartu atrodė graži. Po dvejų metų kartu nusprendė susituokti. Tada įvyko tragedija. Vieną dieną Mai tapo nesava. Ji pradėjo šaukti be jokios priežasties. Dar blogiau, ji nustojo atpažinti draugus ir šeimos narius.

Žmogaus atmintis nėra tobula. Kartais skaitome knygas, mokomės, o vėliau nieko neatsimename. Tai gali baigtis prastu pokalbiu dėl darbo ar neišlaikytu egzaminu. Tačiau ką reikia daryti, kad būtume tikri, jog išmoktą informaciją atsiminsime? Vaterlo Universiteto mokslininkai išbandė keturis būdus, kurie yra dažnai rekomenduojami besimokantiems. Tai buvo skaitymas tyloje, skaitymas balsu, klausymasis kaip kas nors kitas skaito balsu ar savo paties įrašyto balso perklausa.

Atėjus rudeniui, dažną užklumpa ne tik slogi nuotaika dėl niūraus oro, bet ir prasta savijauta. Grįžus į darbą, pasinėrus į greitą gyvenimo ritmą, neretam reikia ilgesnio laiko atgauti buvusiems įgūdžiams. Vieni suskumba ieškoti galimybių pasitobulinti, atgauti jėgoms, kiti – ir toliau kaltina aplinką bei blogą orą. Vargu, ar pastarasis suteikia nors kiek naudos ir pagerina situaciją, jeigu, pavyzdžiui, jaučiate suprastėjusią atmintį.