Pasakę keletą užgauliojančių sakinių apie automobilio eksterjerą, kritikai labai greitai tapdavo gerbėjais ir girdavo „4500 GT“ techninė pusę. Ypač 4.5 litro darbinio tūrio, 8 cilindrų, 300 arklio galių ir 390 Nm išvystantį variklį.
Pasak tuometinių „Toyota“ spaudos pranešimų, „4500 GT“ buvo sukurtas tam, jog galėtų patenkinti išpuikusių vokiečių poreikius. Jis turėjo sutalpinti keturis suaugusius žmonės, jis turėjo turėti puikią garso izoliaciją ir jis privalėjo be menkiausio cyptelėjimo Vokietijos greitkeliais lėkti 250 km/val. greičiu.
„Toyota“ inžinieriai atsižvelgdami į šiuos poreikius, sukūrė automobilį, kuris absoliučiai stingdančioje tyloje galėjo skrieti net 300 km/val. greičiu.
Įdomiausia yra tai, jog „4500 GT“ tapo savotiška laboratorija ant ratų ir padėjo labai tvirtus pagrindus vėliau pasirodžiusiems „Toyota Soarer“ ir „Lexus SC“ modeliams. Būtent šie du prabangūs kupė naudojo tą patį, tačiau mažesnio darbinio tūrio 4.0 litrų benzininį variklį, tą pačią mechaninę pavarų dėžę, tuos pačius pakabos komponentus.