Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prieš dešimtmetį Kanados Ontarijo provincijoje pradėtas masinis greičio matuoklių diegimo projektas virto tikru karu. Vis daugiau gyventojų, matančių radaruose ne saugumo priemonę, o valdžios pasipelnymo įrankį, ėmėsi radikalių veiksmų – sistemingo ir masinio jų naikinimo. Šis judėjimas ne tik supriešino visuomenę, bet ir įžiebė aštrų politinį konfliktą tarp provincijos ir miestų valdžios.

Prieš dešimtmetį Kanados Ontarijo provincijoje pradėtas masinis greičio matuoklių diegimo projektas virto tikru karu. Vis daugiau gyventojų, matančių radaruose ne saugumo priemonę, o valdžios pasipelnymo įrankį, ėmėsi radikalių veiksmų – sistemingo ir masinio jų naikinimo. Šis judėjimas ne tik supriešino visuomenę, bet ir įžiebė aštrų politinį konfliktą tarp provincijos ir miestų valdžios.

REKLAMA

Vandalizmo mastas stebina. Vien Toronte nuo 2024-ųjų lapkričio buvo apgadinta arba visiškai sunaikinta daugiau nei 25 greičio matuokliai. Kai kurie iš jų tapo nuolatiniais taikiniais – pavyzdžiui, viena kamera „Parkside Drive“ gatvėje per mažiau nei metus buvo sunaikinta net šešis kartus.

REKLAMA
REKLAMA

Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

REKLAMA

Šį visuomenės pyktį kursto ir aukščiausi politikai. Ontarijo provincijos premjeras Dougas Fordas ne kartą pavadino greičio matuoklius „paslėptais mokesčių rinkėjais“ ir pareiškė, kad jie turėtų būti pašalinti.

„Jei norite sulėtinti eismą prie mokyklų, pastatykite didelius mirksinčius švyturėlius ir perėjas. Žmonės sulėtins. Čia viskas tik dėl pinigų“, – teigė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Visiškai priešingos nuomonės laikosi Toronto merė Olivia Chow. Ji gina kameras kaip gyvybiškai svarbią saugumo priemonę.

„Greitis žudo. Man teko guosti motinas, našles, dalyvauti atminimo ceremonijose. Mes žinome, kad greitis tikrai žudo“, – emocingai kalbėjo ji, primindama, kad už tokius vandalizmo aktus gresia baudos iki 5000 dolerių arba laisvės atėmimas iki dešimties metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jos žodžius patvirtina ir statistika: tyrimai parodė, kad įdiegus matuoklius, greičio viršijimo atvejų sumažėjo 45 proc.

Tačiau didžiausia problema ir visuomenės pykčio priežastis slypi ne pačiose baudose, o tame, kur nukeliauja pinigai.

Pasirodo, didžioji dalis pajamų iš baudų patenka ne į miesto, o į provincijos biudžetą. Pavyzdžiui, 2024 metais Toronte surinkta apie 40 milijonų dolerių, tačiau beveik visa suma iškeliavo į provincijos iždą.

REKLAMA

Būtent šis jausmas, kad miestiečių pinigai naudojami ne jų pačių saugumui gerinti, o provincijos biudžeto skylėms lopyti, ir tapo pagrindiniu šio tylaus, bet destruktyvaus protesto varikliu.

Masinis kamerų naikinimas rodo, kad valdžios bandymas didinti saugumą virto savo antireklama ir išprovokavo ne atsakingesnį elgesį, o atvirą nepasitenkinimą ir pyktį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų