Naudotas „Volkswagen Passat“ B8: Gerokai patvaresnis už savo pirmtakus

Nuo 1973 metų, kai pasaulį išvydo pirmoji „Passat“ interpretacija, pagrindinė šio modelio formulė pasikeitė minimaliai. „Volkswagen Passat“ visuomet buvo vidutinės klasės automobilis, skirtas racionalioms šeimoms, norinčioms tiesiog patogaus, ekonomiško automobilio, kuris per porą lietuviškų žiemų nesurūdytų.

Žinoma, pastarasis teiginys turėtų prajuokinti „B6“ kartos „Volkswagen Passat“ vairuotojus, tačiau šiuo metu (2021 m. ) dar gamyboje esanti, bet jau užtektinai atpigusi „B8“ „Volkswagen Passat“ modelio karta tampa išskirtinai patraukliu pasiūlymu tiems, kas sumanė į metalo laužą išmesti „B6“, praleisti nuviliantį „B7“ ir iškart peršokti į „B8“.

DIZAINAS

Grožio konkursai tikrai nėra ta vieta, kur „Volkswagen Passat“ galėtų iškovoti nugalėtojo taurę ar bent jau užlipti ant pakylos ir džiaugtis antrąja ar trečiąja vieta. Taip, jau tiesiog yra.

Visos „Volkswagen Passat“ modelio kartos buvo projektuojamos galvojant ne apie pirmalaikę emociją, bet apie solidumą, gebėjimą patenkinti statistinio europiečio poreikius pranykti minioje.

Jeigu „Peugeot“ ar „Renault“ visuomet pranokdavo „Volkswagen Passat“ dizaino, išskirtinumo ir grožio konkursuose, tai vokiškas modelis ilgalaikėje perspektyvoje vis tiek nepasensta taip greitai kaip kai kurie analogai.

Subtilumas ir sugebėjimas kiekvieną dizaino elementą paversti funkcionalu ir puikiai derančiu su kitu yra ir buvo „Volkswagen“ dizainerių stiprybė. Ir tai puikiai matyti „B8“ kartos modelyje.

Palyginus su savo pirmtakais – jis kaip reikiant išstypo, tačiau tai ne gamintojo užmačių, bet visuotinių tendencijų padarinys. Jeigu ankstesnės „Volkswagen Passat“ kartos dydžiu galėtų lygiuotis su 8-os kartos „Volkswagen Golf“, tai „B8“ yra maždaug panašaus dydžio kaip „E34“ kartos 5 serijos BMW. Skirtumas tik tas, jog „Passat“ yra gerokai platesnis ir aukštesnis už minėtąjį BMW modelį.

Atkreipkite dėmesį:

• Stringantis elektroninis rankinis stabdis. Kaip ir „B6“, taip ir „B8“ turi tą pačią problemą, ypač jeigu dažnai norėsite naudoti „Auto-Hold“ funkciją.


• Degalų bako atidarymo dangtelis – jis gali užstrigti ir neatsidaryti. Nors tai nėra labai didelė problema, tačiau kaip žinote patys – tokie smulkūs gedimai išlenda pačiu netinkamiausiu metu.

INTERJERAS

„Volkswagen“ daugelį metų svajojo įsiterpti tarp tų gamintojų, iš kurių šaipomasi ir apie kurios svajojama. „Volkswagen“ iki šiol siekia tapti niša, kurioje užimtų tarpinę poziciją tarp masėms skirtų ir aukštesnės klasės mašinų.

Jeigu anksčiau šie „Volkswagen“ siekiai atrodė juokingi, praėjusio dešimtmečio pradžioje pasirodžiusi naujoji „Volkswagen Passat“ modelio karta pademonstravo ganėtinai reikšmingą šuolį į priekį.

Estetiniu požiūriu – tai klasikinio „Volkswagen“ dizaino departamento kūrinys. Aprūpintas šūsniu horizontaliu linijų, bet sugebantis sukurti solidumo pojūtį. Ypač, jeigu tai aukštesnį įrangos lygį turinti modifikacija.

Naujame (tuomet) interjero dizaino „Volkswagen“ taip pat pademonstravo ergonominį meistriškumą. Visos rankenėlės, jungikliai ir kiti įrenginiai buvo suprojektuoti taip, jog jais būtų be galo lengva naudotis. Kiekvienas veiksmas atliekamas intuityviai ir nereikalauja papildomo žvilgsnio ar rimtesnio susikoncentravimo, pavyzdžiui, keičiant oro kondicionavimo sistemos nustatymus.

Vieną ar du vaikus turinčios šeimos turėtų palankiai įvertinti kaip reikiant išaugusią interjero erdvę. Vien keleiviams skirta erdvė ir bagažinės tūris išaugo kelis kartus. Pavyzdžiui, sedano bagažinės tūris siekia milžiniškus 586 litrus, tad jeigu joje pametėte kokį nors mažą daiktą – turėsite kaip reikiant paprakaituoti norint jį surasti.

Palyginus „B8“ su savo pirmtaku – „B7“, naujesnis modelis pasiūlys daugiau erdvės keleiviams ant galinių sėdynių. Jeigu padidėjusią erdvę išmatuotume liniuote, ši išraiška siektų 4 centimetrus. Vien šis parametras ant balto popieriaus lapo priverčia pasakyti, jog „Passat“ yra vienas erdviausių savo klasės automobilių. Na, tik su sąlyga, jeigu užmiršite „Škoda Superb“.

Atkreipkite dėmesį:

• Netolygus padangų nusidėvėjimas – ne dažnai, bet ir ne retai sutinkama problema, kurią išspręsti yra labai lengva. Reikės tiesiog atlikti ratų suvedimą.


• Automobilio planinius aptarnavimus reikėtų atlikti kas 15 000 kilometrų arba kas vienerius metus.


• Visi varikliai turi paskirstymo diržą, nes „Volkswgen“ flirtas su grandinėmis baigėsi tikru fiasko.

DINAMIKA

Dyzeliniai varikliai – idealiausias kompanionas šiam automobiliui. Atsižvelgiant į mašinos paskirtį ir sugebėjimą stabiliai laikytis ant kelio 130 ar 150 km/val. greičiu. 2 litrų dyzelinis motoras puikiai pasitarnauja norint įveikti ilgus atstumus greitai.

Versijų įvairovė – milžiniška, tačiau pati idealiausia 2 litrų darbinio tūrio, keturių cilindrų dyzelinio variklio versija, turinti 150 arklio galių ir 340 Nm. Ji – neįtikėtinai taupi ir leidžia su vienu degalų baku įveikti 1000 kilometrų ar daugiau. Juk šeimos automobilis toks ir turi būti – taupus, patogus ir nepretenzingas.

Jeigu 150 arklio galių versija – ekonomiškiausia, tai dvi turbinas turinti modifikacija – dinamiškiausia. Ji iki 100 km/val. padės automobiliui įsibėgėti per 6,4 sekundės, bet jos įsigijimas – tiesiog nelogiškas. Dinamikos skirtumai nėra tokie dideli ir įspūdingi, jog ją vertėtų įsigyti, o eksploatacijos kaštai bus gerokai didesni.

Nereikėtų užmiršti ir pačio prasčiausio pasirinkimo. Naudotų automobilių rinkoje rasite labai daug egzempliorių, turinčių silpnutį 1,6 litro darbinio tūrio dyzelinį agregatą. Šiuos variklius, bent jau Vakarų Europoje, dažniausiai rinkdavosi įmonės, turinčios ir valdančios nemažą mašinų parką. Šis variklis taip pat buvo populiarus tose šalyse, kuriose automobilio ir taršos mokesčiai priklausydavo nuo CO2 emisijų. Pavyzdžiui, Nyderlanduose arba Prancūzijoje „Volkswagen Passat“ su šiuo varikliu buvo populiarūs vien dėl mažesnės mokestinės naštos, o ne dėl to, jog žmonės šios versijos trokšdavo.

Visko matę ir tūkstančius kilometrų kas mėnesį turėję įveikti automobiliai su 1,6 litro dyzeliniu varikliu, dažniausiai, reikalaus daugiau pradinių investicijų, dažniausiai iš gamyklos išriedėdavo turėdami prasčiausią įrangos lygį ir apskritai – šis variklis tiesiog netinka tokio dydžio mašinai.

Tūkstančių kilometrų kiekvieną mėnesį nenuvažiuojantys vairuotojai turi ganėtinai gerą alternatyvą dyzelinu varomam varikliui. Priklausomai nuo poreikių, „Passat“ gali turėti įvairaus pajėgumo ir efektyvumo benzininius variklius. Be abejonės, daugiausiai aštrių pojūčių trokštantys individai dairysis į 280 arklio galių generuojančią modifikaciją su keturių varančiųjų ratų pavara, tačiau optimaliausias pasirinkimas, mūsų nuomone, yra 150 arklio galių išvystanti versija. Ji – pakankamai žvitri ir esant poreikiui – ekonomiška. Be to, versijos su šiuo varikliu išlaikymo kaštai – mažiausi.

Nenustebtume, jeigu dairytumėtės į hibridinę pavarą turinčią „Passat GTE“ versiją. Pastaroji atrodo kaip ganėtinai šauni alternatyva ne tik tradicinėms jėgainėms, bet ir „Toyota“ markės skalbimo mašinoms, kurios šiam modeliui nusileidžia visose įmanomose srityse.

Kita vertus, hibridinę pavarą turintį „Passat“ vertėtų pirkti tik su sąlyga, jeigu gyvenate nuosavame name ir turite galimybę sugrįžus namo įkrauti įsikrovusias baterijas. Kitu atveju hibridinis „Passat“ neatrodo kaip logiškas pasirinkimas. Vien dėl ilgo baterijų įkrovimo naudojant viešą įkrovimo stotelę arba naudojant degalų bake esantį kurą.

Atkreipkite dėmesį:

• Natūraliai nusidėvintis smagratis – jį reikės keisti, anksčiau ar vėliau. Norite to ar ne. Tiesiog įsiminkite – jo keitimas yra ganėtinai brangus.


• Elektrinė dalis. Kaip ir daugelis modernių mašinų, galimų problemų gali būti daugybė. Pradedant nuo neveikiančių atstumo jutiklių, stringančios multimedijos iki neveikiančios automatinės stabdymo sistemos. Įprastai daugelį problemų sutvarko programinės įrangos atnaujinimas arba kelionė pas profesionalų elektriką.


• Vandens siurblys – visų dyzelinių variklių silpnoji vieta. Šį komponentą rekomenduojama keisti kartu su pagrindiniu paskirstymo diržu.

VALDYMAS

Ar artimų žmonių rate turite bičiulį, kuris į viską žiūri pernelyg rimtai? Galbūt netgi – filosofiškai? Būtent toks yra ir „Passat“ – rimtas, neįdomus, blankus, keliantis žiovulį, bet tuo pačiu siūlantis užtikrintumą ir savo užduotis atliekantis gerai, bet neypatingai. Taip ir „Passat“ rieda keliu: stabiliai, bet neįsimintinai. Patogiai, bet ne sportiškai.

Didžioji dauguma „Passat“ pirkėjų šį automobilį naudoja pagal paskirtį: kursuoja tarp skirtingų miestų, gyvenviečių ir didmiesčių gatvėse praleidžia ypatingai retai, todėl nenuostabu, jog nuovargis šiame automobilyje atsiranda tik po labai, labai, labai ilgo vairavimo. 1000 kilometrų vienu ypu šiame automobilyje nekelia absoliučiai jokio diskomforto.

Apskritai, automobilio pakaba visai neblogai tvarkosi su netolygia kelio danga ar grubiais sujungimais. Žinoma, labai stipriai įtempę ausis išgirstumėte kaip galinė pakaba bando viduje sėdinčius keleivius apsaugoti nuo nereikalingo kratymosi, bet tai – smulkmena, palyginus su tuo kokius žygdarbius bando atlikti pakaba.

Jeigu „Passat“ naudosite pagal jo tikrąją paskirtį, tuomet jus turėtų pradžiuginti „Audi“ automobiliuose naudojama greičio ir atstumo palaikymo sistema, kuri veikia kartu su ženklų nuskaitymo ir navigacijos sistemomis. Leiskite paaiškinti.

Jeigu įjungsite visas pagalbines sistemas, tuomet greičio ir atstumo palaikymo sistema automatiškai prisitaikys prie greičio ribojimo ženklų. Pavyzdžiui, grįžtate iš pajūrio su šeima ir nusistatote 130 km/val. greitį. Automobiliui supratus, jog artėjate link miesto ribos, jis automatiškai pradės mažinti greitį, jog pervažiavę miesto ribą, ties kuria stovi greičio ribojimo ženklas važiuotumėte neviršydami greičio.

Nesistengiant labai stipriai išskirti „Volkswagen“ inžinierių sugebėjimų, „Passat“ sugeba puikiai išlaikyti tą optimalų balansą, kurio kiekvienas iš mūsų ieško kasdienybėje. Jeigu „Peugeot 508“ su analogiško skersmens ratlankiais yra pernelyg standus, o „Renault Talisman“ – pernelyg minkštas. „Škoda Superb“ siūlo kažką panašaus ir jeigu galėsite nekreipti dėmesio į prekinio ženklo siūlomą „prestižą“ – „Opel Insignia“ yra kone realiausia „Volkswagen Passat“ alternatyva.

Atkreipkite dėmesį:

• 7 pavarų „DSG“ dėžė. Ji – gerokai patikimesnė už savo pirmtakus, tačiau intensyvi eksploatacija į paviršių gali iššaukti sankabos, sinchronizatorių ar „mechatroniko“ gedimus. Vis dėlto – tai kraštutinumai. Laiku keiskite alyvą ir tuomet neturėsite rimtesnių bėdų. Nesivadovaukite gamintojo siūlomu alyvos keitimo intervalu (60 000 km) ir vietoje to alyvą atnaujinkite bent jau kas 40 000 km.

• 1,6 litro dyzelinių variklių silpnoji vieta – turbina. Mažyčio tūrio variklis turi patempti ganėtinai sunkią mašiną, tad tik galite įsivaizduoti kokius krūvius ji turi atlaikyti. Be to, ganėtinai didelis privalomųjų aptarnavimų intervalas turi didžiulę įtaką turbinos ilgaamžiškumui.

Gamintojo atšaukimai

• 2016 metų vasaris: Automobiliai buvo atšaukti dėl galimai brokuoto modulio, dėl kurio gali nebeveikti vairo stiprintuvas.


• 2017 metų balandis: Automobiliai buvo atšaukti dėl rizikos, jog vairuotojo ir keleivio oro pagalvės gali nesuveikti įvykus avarijai.


• 2018 metų kovas: Automobiliai buvo atšaukti dėl rizikos, jog staigaus stabdymo metu gali suskilti priekiniai stabdžių diskai.


• 2021 metų liepa: „GTE“ modeliai pagaminti nuo 2020 metų kovo 10 iki 2021 kovo 19 dienos buvo atšaukti tam, jog dirbtuvėse būtų patikrinta 12 V akumuliatoriaus teigiamo poliaus jungtis. Buvo manoma, jog šie automobiliai turėjo netinkamai apsaugotą 12 V akumuliatoriaus jungtis ir trumpo jungimo atveju, pavyzdžiui, po avarijos, gali sukelti gaisrą.

DETALIŲ KAINOS

• „DSG“ pavarų dėžės sankabos komplektas su išminamuoju guoliu – ~ 400 eurų


• Smagratis – ~ 350 eurų


• Starteris – ~ 150 eurų


• Kondicionieriaus kompresorius – ~ 280 eurų


• Mechaninės pavarų dėžės sankabos komplektas – ~ 250 eurų


• Alyvos siurblys – ~ 150 eurų

KODĖL VERTA ĮSIGYTI?

• Įvairiapusiškumas


• Universalo bagažinės tūris


• Komforto lygis


• Surinkimo kokybė lenkia daugumą analogų


• Technologijų gausa


• Plati variklių gama

KODĖL NE?

• GTE versijų bagažinės tūris


• Važiavimo savybėms trūksta ugnelės


• Ypatingai niūrus interjeras


• Prastai kelią apšviečiantys halogeniniai žibintai


• Mechaninė pavarų dėžė – retenybė

Mūsų pasirinkimas: Jeigu tai sedanas – 1.4 TSI 150 AG „Comfortline“. Jeigu tai universalas – 2.0 TDI 150 AG.

Atsižvelgiant į dabartinę padėtį, šiuo metu pati geriausia „Passat“ versija – „GTE“. Hibridinę pavarą turintis modelis padės išvengti ateityje planuojamų mokesčių, leis pasinaudoti tam tikromis lengvatomis, tačiau ji – ganėtinai brangi. Tad jeigu jūsų biudžetas yra ganėtinai ribotas, tuomet geriausias pasirinkimas yra 1,4 litro benzininis variklis su cilindrų išjungimo technologija. Be to, nuo 2013 metų šie benzininiai varikliai nebeturi problemų, kuriomis pasižymėjo jo pirmtakai, tad vienintelis dalykas ką turėsite padaryti – laiku keisti variklio alyvą. Ne kas 30 000, ne kas 20 000, o kas 10 000 - 15 000 kilometrų.

Ieškantiems dyzelinio variklio – „Volkswagen“ siūlo rinktis iš kelių skirtingų modifikacijų. 190 arba 240 arklio galių generuojančios versijos nėra tokios greitos, jog būtų vertos prašomų pinigų, nes su kasdieniniais iššūkiais kone idealiai susidoroja 150 arklio galių versija, leidžianti su pilnu degalų baku įveikti 1000 kilometrų ar daugiau. Juk automobilis su dyzeliniu varikliu tam ir perkamas – įveikti norimą atstumą su kuo mažesnėmis sąnaudomis.