Nepaisant kasmet smunkančios tradicinių sedanų paklausos, retas aukštesnės klasės automobilių gamintojas ryžtasi šios rūšies modelių atsisakyti. Skirtingai nei SUV, sedanai iki šiol atlieka ne funkcionalią, bet įvaizdžio formavimo funkciją, kuri, retkarčiais, yra gerokai svarbesnė negu įspūdingi pardavimų rodikliai. „Audi“ kasmet parduoda vos kelis tūkstančius naujų ištaigingų „A8“ sedanų, Jungtinėse Valstijose didesnio dėmesio nesulaukiantis „Lexus IS“ toliau išlieka svarbia japoniškomis markės dalimi, o ką jau kalbėti apie „Jaguar XE“, kurių Europoje per pastaruosius dvejus metus buvo parduota vos 2 668 vnt.
Tad kol mes galime tik spėlioti kaip po kelerių metų atrodys šį kėbulą turinčių modelių gretos, dabar naudotų automobilių rinkoje galima pasirinkti iš eilės skirtingų, įvairaus dydžio sedanų, tačiau vos tik keletas iš jų yra sukurti pajusti tyrą vairavimo malonumą. Ir, be abejonės, vienas iš jų – Italijoje sukurta „Alfa Romeo Giulia“.
DIZAINAS
Vadovaujantis tarp vairuotojų vyraujančiais stereotipais, „Alfa Romeo“ emblema pažymėtos mašinos visuomet pranašumą demonstravo dizaino srityje. Aišku, pasibjaurėtinų darbų „Alfa Romeo“ kataloge netrūksta, tačiau kiekvieną kartą, kai šios markės automobiliai išstatomi lygiagrečiai „Audi“, BMW, „Lexus“ ar „Mercedes-Benz“ alternatyvų, visiems iškart norisi pabrėžti „Alfa Romeo“ grožį.
Žvelgiant į „Alfa Romeo“ sedanų genealoginį medį, šios markės dizaineriams tikrai nėra dėl ko priekaištauti. „Alfa Romeo 155“, „156“ ir „159“ iki šiol laikomi gražiausiais savo klasės automobiliais, tačiau žvelgiant į šių, gerai žinomų pirmtakų įpėdinį, susidaro įspūdis, jog „Giulia“ laukia toks pats likimas.
Laikantis dešimtmečius puoselėtų tradicijų, į naują erą įžengęs „Alfa Romeo“ modelis sugebėjo išlaikyti lygių, nuglūdintų, netgi elegantiškų formų kėbulą, kuriame įsiterpia V formos groteles, su dešinėje pusėje sumontuotu valstybinio numerio laikikliu. Pastarasis, atrodo, buvo suprojektuotas galvojant apie galimybę sumontuoti mažą, itališkų numerių lentelę, o ne griozdišką lietuvišką analogą, kuris gamintojo numatytoje padėtyje nuolatos erzina priekinius atstumo jutiklius. Tačiau tai – smulkmena.
Skirtingai nei kitus „Giulia“ konkurentus, šį „Alfa Romeo“ sedaną gaubia mistiška ir tuo pačiu automobilių entuziastų širdį glostanti atsiradimo istorija. Matote, dar vieną „Alfa Romeo“ atgimimą planavusi bendrovė surinko mažą, bet labai talentingą inžinierių grupę į vieną vietą, juos atskyrė nuo likusių kolegų ir liepė jiems sukurti naujos kartos „Alfa Romeo“, nesivadovaujant jokiais, anksčiau laiko nustatytais parametrais.
Viso to galutinis rezultatas – automobilis, naudojantis ne priekinių, bet galinių varančiųjų ratų pavarą, pasižymintis kone idealiu svorio paskirstymu tarp ašių, bei turintis ne vieną įdomų inžinerinį sprendimą, kurio pavydėtų net ir 3 serijos BMW.
Pavyzdžiui, durys ir sparnai buvo pagaminti iš aliuminio. Varantysis velenas – iš anglies pluošto. Keturlapiu dobilu padabinta versija taip pat turi iš anglies pluošto pagamintą variklio dangtį ir stogą.
Atkreipkite dėmesį:
- „Alfa Romeo“ dizaineriai kaip užsispyrę ožiai valstybinio numerio lentelę montuoja ne per vidurį, bet vairuotojo pusėje. Problema yra ta, jog valstybinio numerio rėmelį reikia sumontuoti truputėlį aukščiau negu yra numatęs gamintojas. Kodėl? Nes priekiniai atstumo jutikliai rėmelį mato kaip kliūtį ir nuolatos apie tai informuoja vairuotoją.
- Neveikiantis galinio lango šildymas, kvailiojantys atstumo jutikliai – šias ir kitas elektronikos prietaisų problemas visuomet iššaukia per žema akumuliatoriaus įkrova. Pirkdami „Giulia“ įsitikinkite, jog jis turi „AGM“ tipo akumuliatorių, kurie yra skirti automobiliams, turintiems „Start/Stop“ sistemas, bei gali atlaikyti daugiau įkrovos ciklų.
- Iki 2020 metų gaminti modeliai turi smulkų, ne visada pastebimą trūkumą. Šalia pavarų perjungimo svirties esantis garso valdiklis gali užstrigti, neatšokti į pradinę padėtį. Dėl to per naktį gali išsikrauti akumuliatorius.
- Atkreipkite dėmesį į priekinių posparnių būklę. Juos laikanti apdaila yra ganėtinai jautri net ir menkiausiems įbrėžimams.
INTERJERAS
„Alfa Romeo Giulia“ kūrę inžinieriai ne vieną kartą yra pabrėžę, jog automobilis buvo projektuojamas tikriems vairuotojams, o ne, švelniai tariant, žioplinėtojams. Ir ši filosofija juntama ir matoma „Giulia“ salone.
Žvelgiant iš stilistinės pusės – „Giulia“ salonas atrodo išskirtinai minimalistinis. Jokių nereikalingų iškilimų ar išlinkimų. Kiekvienas elementas puikiai vienas su kitu dera, o multimedijos ekrano integraciją norėtųsi pavadinti pavyzdine.
Maloniu atradimu galima laikyti klimato kontrolės darbą. Kaip ir kituose automobiliuose vairuotojas ir keleivis gali rinktis jam palankią temperatūrą, tačiau retas modelis šioje klasėje leidžia pagal individualius pageidavimus reguliuoti kuriomis kryptimis yra pučiamas oras. Pavyzdžiui, tokios funkcijos „Jaguar XE“, „Mercedes-Benz“ C klasėje (W205) ir „Volvo S60“ automobiliuose nėra.
Vėlgi, skirtingai nei kituose šios klasės automobiliuose, „Alfa Romeo“ inžinieriai kažkodėl nusprendė, jog ne visi ant vairo esantys mygtukai turi būti apšviesti. Pavyzdžiui, tamsiu paros metu neapšviečiami garso ir automatinės greičio palaikymo kontrolės valdikliai. Tai nėra didelis trūkumas, tačiau tai – tiesiog keista. Kaip ir galimybė rankiniu būdu įjungti LED dienos šviesos žibintus.
Kituose automobiliuose žibintų veikimo režimus galima keisti kaip tik numanai, tačiau tik ne „Giulia“ automobilyje. Gali rinktis tik iš „Auto“, artimųjų šviesų arba, liaudiškai vadinamų, stovėjimo šviesų režimų. Ir šią problemą turi tik Europos rinkai skirti modeliai. JAV rinkai (arba atnaujinti modeliai nuo 2020) skirtos „Giulia“ turi kitokį šviesų valdymo modulį.
Viduje panaudotų apdailos medžiagų kokybė – nei pranokstanti „Audi“, nei nusileidžianti BMW. Modeliuose iki 2020-ųjų labiausiai matomas labiau aukštesnę klasę pabrėžiančių elementų stygius, o ir kai kurie elementai galėtų laikytis tvirčiau, tačiau, vėlgi, panašius priekaištus galima siųsti tiek F30 kartos 3 serijos BMW, tiek „W205“ kartos „Mercedes-Benz“ C.
Dviprasmiškas emocijas gali sukelti ir automobilyje įdiegta multimedijos sistema. Jos valdymas yra labai panašus į BMW „iDrive“ sistemą. Šalia pavarų svirties esantis ratukas leidžia norimas funkcijas pasiekti akimirksniu, o ir multimedijoje įdiegtos programinės įrangos funkcionalumas – džiugina velnišku paprastumu. Priekaištauti jai būtų galima dėl žemos ekrano raiškos, lėtoko sistemos veikimo ir keistoko „Android Auto“ sąsajos suderinamumo. Ši sąsaja galima modeliuose tik nuo 2018 metų, o ir ji rodoma ne per visą ekraną, kaip tai daroma „Apple CarPlay“ atveju. Pastarąjį trūkumą gamintojas pašalino tik atnaujintuose modeliuose.
Skirtingai nei „Audi“ ar BMW modeliuose, „Giulia“ taip pat negali pasigirti pasipuikavimui skirtų priedų kiekiu ar įspūdingai pažangiomis technologinėmis naujovėmis. Iki 2020 m. „Giulia“ neturėjo pažangios eismo juostos palaikymo sistemos ar vairuotojo nuovargio stebėjimo sistemos, tačiau kam jos rūpi? Vietoje to, „Giulia“ turėjo tik tai ko reikėjo – aklosios zonos stebėjimo sistemą, atstumo jutiklius, adaptyvią greičio palaikymo sistemą ir automatinę stabdymo sistemą, kuri, tiesą sakant, savo efektyvumu ir jautrumu sugeba prilygti „Volvo“ analogams. Negana to, kiekvieną iš jų galima visiems laikams išjungti ir užmiršti. Vėlgi – reta savybė moderniuose automobiliuose.
Įvairiapusiškus vertinimus automobiliui galima skirti ir kitose srityse. Štai, vairuotojui skirta vieta – kone ideali. Sėdynė montuojama žemai, vairo kolonėlės reguliavimo galimybės plačios, o ir pedalų dydis ir išdėstymas neprimena senųjų „Alfa Romeo“ modelių, kuomet atrodė, jog italų inžinieriai kaip pavyzdį naudojo beždžionę. Eccellente.
O štai atvėrus galines duris pasitinka tipinė šios klasės automobilių problema – erdvės trūkumu. Nors „Giulia“ atstumas tarp ašių yra vienas ilgiausių klasėje, tačiau dailios kėbulo linijos ir čiut-čiut nuožulnesnis stogas suvalgo naudingą erdvės plotą.
Patogumo, komforto ir erdvės pojūčio parametrais – „Giulia“ įsiterpia per vidurį, kažkur tarp „Lexus IS“ ir 3 serijos BMW, tačiau smarkiai atsilieka nuo visiems gyvenimo atvejams pritaikytų „Audi A4“ ir „Volvo S60“.
Atkreipkite dėmesį:
- „Alfa Romeo Giulia“ ir „Stelvio“ buvo pirmieji automobiliai pasaulyje, kurių kėbulai buvo dažomi vadovaujantis naujausiais aplinkosaugos standartais. Ką tai reiškia galutiniam vartotoju? Dažų sluoksnis nėra toks storas kaip kituose šiose klasės automobiliuose, tad papildomos apsaugos saugant automobilio kėbulą nuo įbrėžimų ir kitų veiksnių bus naudingi ilgalaikėje perspektyvoje.
- Kiekvieną kartą, kai užrakinsite automobilį – šoniniai veidrodėliai automatiškai užsilenks. Šią opciją buvo galima išjungti modeliuose, pagamintuose nuo 2020 m. Kitais atvejais – išlipant iš automobilio tiesiog reikia paspausti durų užrakto mygtuką ir uždaryti duris. Tuomet veidrodėliai neužsilenks.
- Multimedijos sistema – ne pati pažangiausia, bet savo darbą ji atlieka. Nenustebkite, jeigu ji pradės strigti, neįsijungti, navigacija „pames“ signalą. Įprastai šias problemas išsprendžia naujausios programinės įrangos diegimas. Blogiausiu atveju teks keisti visą multimedijos modulį.
DINAMIKA
Mažiau kompleksiškumo – daugiau elementarumo. Taip norėtųsi apibūdinti „Giulia“ variklių gamą, kuri, palyginus su konkurentais iš Vokietijos, atrodo nepaprastai kukli.
Kaip ir anksčiau, benzingalviškų svajonių vietą užima versija su modifikuotu 2,9 litro, 6 cilindrų „Ferrari“ varikliu, o štai žemiškesnės modifikacijos turi arba 2,0 litrų benzininį (200 ir 280 AG) arba 2,2 litro (160, 190, 210 AG) dyzelinį motorus.
Variklio ir pavaros konfigūracijų pasirinkimų gretos – taip pat kuklios. Visi 2,0 litrų benzininiai varikliai turi sklandžiai ir tiksliai veikiančią 8 laipsnių automatinę pavarų dėžę, o štai dyzeliai gali turėti 6 laipsnių mechaninę arba tą patį, 8 pavarų „automatą“.
„Alfa Romeo“ taip pat siūlė rinktis iš dviejų pavaros tipų: galinių arba visų varančiųjų. Pastaroji „Giulia“ modeliuose žymima „Q4“ emblema ir, techniškai, yra labai artima „BMW xDrive“ sistemai.
Didžiąją dalį laiko automobilio ratus suka tik galiniai ratai. Sukimo momentas į priekinius ratus perduodamas tik esant tam tikroms sąlygoms: fiksuojant ratų praslydimą ar prastą sukibimą. Pavyzdžiui, žiemiškomis sąlygomis galinių ratų prasisukimą išprovokuoti nėra labai sudėtinga, tačiau sistema labai greitai į tai sureaguoja ir į pagalbą pasitelkia priekinius ratus.
Pastaroji sistema standartiškai buvo montuojama su 280 arklio galių benzininiu arba 210 arklio galių dyzeliniu varikliais, tačiau iki 2020 m. „Q4“ pavaros sistemą buvo galima užsisakyti papildomai ir su silpnesniais varikliais.
Verta pažymėti, jog Italijos, Ispanijos ir Vokietijos rinkoms skirti modeliai su 280 arklio galių benzininiu motoru taip pat galėjo turėti tik galinių varančiųjų ratų pavarą, tačiau jos sutinkamos labai retai. Didesnė tikimybė, jog naudotų automobilių rinkoje tokią kombinaciją turės JAV subaladotas, bet Lietuvoje stebuklingai prisikėlęs modelis.
2,0 litrų benzininiai varikliai iš kitų šios klasės atstovų išsiskiria keliomis geromis savybėmis. Visų pirma – benzininio variklio eiklumas plačiame sūkių diapazone stebina.
Trumpoki pavarų perdavimo skaičiai variklį nuolatos skatina suktis, it jo viduje būtų energetinio gėrimo paragavęs žiurkėnas, kuris padeda itališkam sedanui iki 100 km/val. įsibėgėti per 5,2 sekundės.
Skirtingai nei kituose šios klasės automobiliuose, „Giulia“ esantis keturių cilindrų motoras turi neįprastai žemą maksimalių variklio sūkių žymę, kuri prasideda nuo 5 500 aps/min. Norisi tikėti, jog inžinieriai galėjo atrasti ir kitų būdų kaip praeiti emisijų homologacija, neaukojant nei dinamikos, nei maksimalios sūkių ribos, bet tai – bandymai kabinėtis, nes kasdieniškose situacijose varikliui niekada netrūksta ūpo ir eiklumo padidinti važiavimo tempą.
Nepaisant šių variklio charakteristikų, benzininio variklio apetitas degalams nėra išskirtinis. Kaip ir bavariškuose analoguose esantys panašaus galingumo motorai, 2,0 litrų motoras „Giulia“ sedane mišriu režimu vidutiniškai vartos 9-10 litrų benzino 100 kilometrų.
Dyzelinis variklis – itališkai triukšmingas. Jam trūksta geresnės garso izoliacijos ir papildomų modifikacijų, kurios sušvelnintų dyzelinio motoro keliamas vibracijas, tačiau tai gali būti vieninteliai priekaištai.
Kaip ir priklauso dyzeliną valgančiam varikliui iš Italijos – jis sugeba puikiai suderinti neblogą dinamiką su mažomis degalų sąnaudos.
Užmiestyje galima labai lengvai pasiekti 5 litrų 100 kilometrų sąnaudas, tačiau tikėtina, jog mišriu režimu įsiterpsite į 6 - 8 litrus ir su pilnu baku įveiksite 800 kilometrų. Jeigu būsite atsargesni pasieksite ir 1000 km.
Atkreipkite dėmesį:
- Benzininiai ir dyzeliniai varikliai – kantrūs ir patikimi, tačiau į tam tikrus dalykus reikėtų atsižvelgti. Pavyzdžiui, benzininiai varikliai yra labai jautrūs alyvos kokybei ir keitimo intervalams. Alyvą rekomenduojama keisti kas metus ir naudoti išskirtinai „Selenia Digitek Pure Energy 0W/30“ alyvą.
- Modeliuose su dyzeliniais varikliais sugenda turbokompresoriaus išmetamųjų dujų temperatūros jutikliai. Jie nėra brangūs, tačiau jie gali sutrikdyti sklandų variklio veikimą.
- Degalų bako dangtelis laikui bėgant gali deformuotis. Dėl to gali kilti dangtelio atidarymo arba uždarymo problemų.
- Esant žemai oro temperatūrai benzininiai varikliai dirbdami laisva eiga gali pradėti trukčioti. Šią problemą dažniausiai iššaukia: netinkama alyva, nusidėvėjusios žvakės, generatoriaus diržas. Taip pat verta patikrinti kada buvo atnaujinta variklio programinė įranga.
- Benzininis variklis turi paskirstymo grandinę, tačiau varikliui dirbant laisva eiga barška ne ji. Pašalinius garsus pradeda skleisti turbinos slėgio atidarymo vožtuvas, o tiksliau – jį atidaranti kojelė.
VALDYMAS
Kiekvienas automobilis šioje klasėje pasižymi bent viena ar dvejomis savybėmis, kurios priverčia jais susižavėti. „Lexus“ garsėja fenomenaliais patikimumo rodikliais, „Audi“ – universalumu kasdienybėje, „Volvo“ džiugina saugumo sistemų veikimu. Ko gero, tai neturėtų jūsų nustebinti, bet „Alfa Romeo“ niekada nesileisdavo į jokius kompromisus, kuomet reikėdavo projektuoti pakabos sistemas, derinti vairo mechanizmo nustatymus ir kitus komponentus, kurie leidžia sukurti nepamirštamus vairavimo potyrius.
Kuomet automobilis pradeda važiuoti, akimirksniu supranti kurioms sritimis „Alfa Romeo“ specialistai skyrė daugiausiai dėmesio. Automobilio pakaba – puikiai subalansuota. Net ir mūvėdama didesnio skersmens ratlankius „Giulia“ keliu važiuoja gerokai sklandžiau ir minkščiau nei jo bavariški varžovai.
Važiuodami nelygiu keliu suprasite kas dedasi, tačiau pakaba sugeba puikiai išfiltruoti į kėbulą perduodamas vibracijas. Be to, taip pat norisi pabrėžti pagirtiną pašalinių garsų slopinimą – važiuojant nelygiais keliais viduje negirdėti kas dedasi priekinėje ar galinėje ašyje.
Automobilis taip pat kiekvieną kilometrą įveikia su nepaprastu lengvumu. Optimalaus svorio paskirstymo ir lengvo konstrukcijos privalumai akivaizdžiai juntami įveikus vos keletą posūkių. Vairo mechanizmas taip pat vertas komplimentų – jis itin jautrus ir tikslus. Tereikia šiek tiek suktelėti vairą ir „Giulia“ iškart važiuos ten, kur nurodys vairuotojas.
Didesnio pripratimo reikalauja stabdžių sistema, kuri, vėlgi, nėra tradicinė. Tai – elektroninės ir hidraulinės sistemos hibridas, kuris padeda užtikrinti efektyvų stabdymą, tačiau pedalo pojūtis ir pačio pedalo eiga reikalauja psichologinio smegenų perkrovimo.
Pirminė pedalo reakcija į paspaudimą yra jautri, tad prie „Alfa Romeo“ automobilių nepratusiems vairuotojams teks iš pradžių jį spaudyti šiek tiek atsargiau. Vis dėlto, kuomet norisi stabdžių efektyvumą išnaudoti labiau, jėga kuria spaudžiate pedalą ir kokiu pajėgumu stabdo automobilis skiriasi ir reikalauja papildomo susitelkimo.
Nors „Giulia“ akcentuoja sportiškumą, tačiau automobilį kūrę inžinieriai puikiai žinojo, jog kasdien su automobiliu nevažinėsite it bandytumėte pagerinti trasos rekordą.
Tam „Alfa Romeo Giulia“ siūlo rinktis iš trijų skirtingų važiavimo režimų: „D“, „N“ ar „A“. Kiekvieną kartą užvedus variklį, automobilis naudoja važiavimo režimą – „N“. Jis – optimaliausias ir labiausiai subalansuotas, tačiau tam tikrose situacijose norėtųsi, jog automatinė pavarų dėžė pavarą perjungtų anksčiau. Kita vertus, jeigu turite užtektinai kantrybės, pavarų dėžę galite išmokyti savo vairavimo algoritmo, tačiau tam prireiks ne mažiau kaip savaitės intensyvesnio pasivažinėjimo.
„A“ režimas („Advanced Efficiency“) yra skirtas norintiems važiuoti ekonomiškai arba esant sudėtingesnėms oro sąlygoms. Jeigu automobilis turi „Q4“ pavaros sistemą, „A“ režimas stengiasi užtikrinti, jog ratai niekada neprasisuktų ir užtikrintų maksimalų sukibimą, tačiau vargu ar dažnas „Alfa Romeo“ vairuotojas jį naudos.
Tikėtina, jog didžiąją dalį laiko „Giulia“ vairuotojai norės naudoti „D“ („Dynamic“) režimą, kuriame variklis, pavarų dėžė, stabdžių sistema veikia maksimalaus našumo režimu, bet iki tam tikros ribos, mat „Giulia“ automobiliuose nėra absoliučiai jokios galimybės išjungti elektroninę stabilumo sistemą.
Atkreipkite dėmesį:
- „Giulia“ buvo atnaujinta du kartus: 2020 ir 2023 metais. Pirmojo atnaujinimo metu vienintelis „Alfa Romeo“ sedanas gavo pažangesnę multimedijos sistemą, tvirčiau suręstą interjerą, storesnius langus bei šūsnį naujų technologijų. 2023 metais atnaujinti modeliai gavo priekinius LED Matricos žibintus.
- Perkantiems „Quadrifoglio“ versiją vertėtų atidžiau patikrinti aptarnavimo istoriją. 2017 - 2018 metais pagaminti modeliai kentėjo nuo degalų siurblio ir galinio diferencialo gedimų.
- Benzininiai varikliai neturi tradicinės alyvos lygio matavimo matuoklės. Vietoje to, alyvos lygis rodomas multimedijos sistemoje. Tačiau ir šioje vietoje „Alfa Romeo“ plaukia prieš srovę. Elektroninė alyvos lygio matuoklė rodo ne visą alyvos kiekį variklyje, o tik viršutinę 1 litro dalį. Pvz, jeigu matuoklė rodo, jog alyvos kiekis sumažėjo per puse, tai reiškia, jog turite į variklį įpilti maždaug 0,5 litro alyvos.
Gamintojo atšaukimai
- Dėl integruotos stabdžių sistemos (IBS) elektronikos defektų gali kilti problemų stabdant. Atšaukiamos transporto priemonės buvo pagamintos nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2016 m. birželio mėn.
- Stabdžių ir sankabos skysčio sudėtyje yra mineralinės alyvos, todėl gali būti pažeisti tam tikri stabdžių sistemos ir sankabos komponentai. Dėl to gali sutrikti stabdžių ir sankabos sistemos veikimas. Atšaukimas susijęs su 2017 m. lapkričio-gruodžio mėn. pagamintomis transporto priemonėmis.
- Greičio palaikymo sistemos programinė įranga gali turėti spragų. Tai gali sukelti nenumatytą greitėjimą ir sukelti avariją. Modeliai, kuriems taikomas šis atšaukimas, buvo pagaminti nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2019 m. kovo 15 d.
- Galinių stabdžių diskai gali būti su defektais. Dėl to gali sumažėti stabdymo efektyvumas ir padidėti avarijos rizika. Modeliai, kuriems taikomas šis atšaukimas, buvo pagaminti nuo 2020 m. kovo 4 d. iki rugpjūčio 20 d.
- Dėl gamybinio defekto integruotas degalų slėgio ir temperatūros jutiklis gali paveikti degalų tiekimo sistemą. Dėl to gali atsirasti degalų nuotėkis, padidinantis gaisro variklio skyriuje pavojų. Automobiliai, kuriems taikomas šis atšaukimas, buvo pagaminti nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d.
DETALIŲ KAINOS
- Aušinimo skysčio siurblys ~ 100 eurų
- Oro kondicionieriaus radiatorius ~ 150 eurų
- Salono filtras ~ 15 eurų
- Kuro purkštukas ~ 130 eurų
- Oro srauto matuoklė ~ 145 eurai
- Oro slėgio padangoje daviklis ~ 50 eurų
- Variklio radiatorius ~ 350 eurų
- Vairo traukės antgalis ~ 50 eurų
- Elektrinis stabdžių suportas ~ 250 eurų
- Stabdžių trinkelių komplektas ~ 70 eurų
- Stabdžių diskas ~ 80 eurų
- Alyvos radiatorius ~ 170 eurų
- Uždegimo ritė ~ 140 eurų
- Amortizatorius ~ 100 eurų
- Stabilizatoriaus traukė ~ 25 eurai
- Alyvos siurblys ~ 250 eurų
- Vožtuvų dangtelio tarpinių komplektas ~ 40 eurų
*detalių kainos yra orientacinės. Tai nėra originalių, markių atstovybėse parduodamų detalių kainos.
