„CVT“ (bepakopė) pavarų dėžė Japonijos gamintojų yra mėgstama dėl kelių priežasčių. Visų pirma – pavarų dėžės konstrukcija yra gerokai paprastesnė. Visų antra – jos gamyba ir pritaikomumas yra gerokai lengvesnis.
Galiausiai, kaip trečią privalumą galima įvardinti tolygų pavarų dėžės darbą, mat paspaudę akceleratoriaus pedalą nereikia laukti kada ji perjungs į žemesnę pavarą ir privers automobilį judėti greičiau. Automobilio akceleracija būna momentali, it vairuotumėte elektromobilį.
Vis dėlto, dažnas vairuotojas patvirtins, jog „CVT“ pavarų dėžė nėra skirta tiems, kas mėgsta dinamišką vairavimo manierą. Net ir akivaizdus progresas nesugebėjo panaikinti pagrindinės ir labiausiai erzinančios „CVT“ pavarų dėžės savybės – sugebėjimo priversti variklį klykti it jį kas nors bandytų paskersti, tačiau tai nėra labai didelis trūkumas, jeigu pirmenybę teikiate sklandumui ir efektyvumui.
Tad jeigu šiandien vairuojate arba planuojate įsigyti automobilį su „CVT“ pavarų dėže, laikas atsakyti į labai paprastą klausimą – Kaip tinkamai eksploatuoti automobilį su „CVT“ pavarų dėže?
Ne visos „CVT“ patvarios
„CVT“ pavarų dėžės – ganėtinai patvarios. „Toyota“ pavyzdys rodo, jog skirtinguose automobiliuose naudojami agregatai sugeba be didesnių trūkumų išgyventi 300 000, 400 000 ar net 500 000 kilometrų, tačiau patikimumo privalumo negalime taikyti visoms „CVT“ pavarų dėžėms.
Puikus to pavyzdys – „Audi“ (Multitronic) ir „Nissan“ (Xtronic). Štai, į „Nissan“ montuojamas komponentas daugelį metų buvo gaminamas su nepakankamo efektyvumo aušinimo sistema, dėl kurios pavarų dėžė pradėdavo kaisti, vibruoti ir galiausiai priversdavo įjungti avarinį režimą.
Problemų mastas buvo toks didelis, jog „Nissan“ turėjo keletą kartų paskelbti automobilių, turinčių „CVT“ pavarų dėžę atšaukimą. Jungtinėse Valstijose „Nissan“ taip pat buvo paduota į teismą, mat ieškovai piktinosi, jog gamintojas į „Nissan Pathfinder“ ir „Infinti QX60“ modelius montavo netinkamos kokybės komponentus.
„Audi“ (Multitronic) analogas tokių rimtų problemų išvengė, tačiau apskritai – ji nėra patikima. Šiose pavarų dėžėse dažniausiai genda už jos valdymą atsakingas modulis. Šiuo metu rinkoje esančių naudotų automobilių amžius gali iššaukti pavarų dėžėje esančios grandinės, skriemulių gedimus.
Venkite vyraujančių stereotipų
Apie kiekvieną automobilį ir jame esantį komponentą galima išgirsti istorijų, kuriomis dažnai tiki daugelis vairuotojų. Ir „CVT“ nėra išimtis.
Vairuodami automobilį su „CVT“ pavarų dėže, pamirškite mitą, jog sustojus prie sankryžos turėtumėte įjungti neutralią pavarą. Neutralią pavarą reikalaujama įjungti tik tuomet, jeigu automobilis turi robotizuotą dėžę.
Stovėdami įkalnėje, nebandykite automobilio išlaikyti švelniai spausdami akceleratoriaus pedalą. Jeigu stovite - spauskite stabdį. Jeigu važiuojate - spauskite akceleratorių. Aukso viduriuko automobiliuose su „CVT“ pavarų dėže nėra.
Riedėdami niekados nejunkite į neutralų bėgį. Tai galite padaryti tik automobiliui visiškai sustojus.
Specialiai nespauskite akceleratoriaus pedalo iki dugno, kai esate įjungęs „P“ arba „N“ režimą.
Prieš įjungiant atbulinę pavarą ar „P“ režimą - pilnai sustokite. Jeigu atbulinę arba priekinę pavarą įjungiate automobiliui riedant nuolatos, būsite patys kalti dėl sumažėjusio pavarų dėžės resurso.
Laiku keiskite alyvą
Pagrindinis ir svarbiausias veiksnys „CVT“ pavarų dėžės ilgaamžiškumui – laiku keičiama alyva.
Daugelis gamintojų rekomenduoja „CVT“ alyvą keisti kas 70 000 - 150 000 kilometrų, tačiau šia rekomendacija aklai pasitikėti nevertėtų.
Pirmiausiai, atsižvelkite kokiomis sąlygomis eksploatuojate savo automobilį. Jeigu didžiąją dalį laiko važinėjate užmiestyje, kur greitis ir variklio sūkiai yra tolygūs, alyvos keitimo intervalus galite ištempti iki 70 000 kilometrų.
Vis dėlto, visais kitais atvejais, automobilių priežiūros specialistai rekomenduoja tai daryti kas 30 000 - 50 000 kilometrų.
Tokį dažną alyvos keitimą reikėtų atlikti dėl siekio norint užtikrinti tinkamas tepimo savybes, kurios sumažina pačių svarbiausių komponentų dilimą.
