Daugybė skirtinga veikla užsiimančių įmonių atrado, kad transporto paslaugos yra viena iš tų sričių, kurioje galima susimažinti savo veiklos CO2 pėdsaką renkantis ekologiškiau veikiančius tiekėjus. Taigi verslininkų žvilgsniai nukrypo į vežėjų parkus. Natūralu, jog šiuose daugėja tvaresnių sunkvežimių, nes bausmės vėzdas gali būti ir paskata – mažesnis CO2 išmetimas vežėjams sukuria konkurencinį pranašumą varžantis dėl pažangesnių klientų užsakymų.
Anglies dvideginio emisija vidaus degimo varikliuose tiesiogiai priklauso nuo degalų sąnaudų – kuo daugiau sudeginama dyzelino ar dujų, tuo daugiau išskiriama CO2. Todėl mažinant degalų naudojimą, išlošiama dukart.
Tačiau šiuolaikinės transporto priemonės jau tiek ištobulintos, kad jų taupumo galimybės bemaž išsemtos. Tad organizacijoms tenka ieškoti kitų priemonių – kokios jos?
Kiekvienas žingsnis konvertuojasi į vertę
Pasak bendrovės „DKV Mobility Baltics“ vadovo Artūro Michejenko, išnaudojus visas technikos galimybes, vežėjams telieka atsigręžti į naudojamų paslaugų ir procesų tobulinimą. Specialisto teigimu, šiuolaikinės mobilumo duomenų apdorojimo technologijos leidžia vežėjams sklandžiai integruotis į savo klientų tiekimo grandines ir nuolat tiksliai skaičiuoti CO2 apyvartą.
„Žinant šiuos skaičius, atsiranda galimybė išnaudoti analitikos įrankius ir priimti iš karto veikiančius sprendimus – rasti daugiau būdų, kaip susimažinti emisiją. Pavyzdžiui, „DKV Mobility“ užsibrėžusi iki 2030 m. padėti savo klientams sumažinti jų transporto parkų keliuose išmetamo anglies dvideginio 30 proc. Kodėl toks skaičius? Todėl, kad turimos priemonės ir duomenų analizė leidžia ganėtinai tiksliai prognozuoti ir laikytis nustatyto plano“, – pažymi A. Michejenko.
Anot eksperto, įvairiomis mobilumo paslaugomis besinaudojantys vežėjai žino galybę būdų sutaupyti. Tokių bendrovių kaip „DKV Mobility“ ar UTA degalų ir paslaugų kortelės leidžia tūkstančiuose degalinių ir techninės priežiūros centrų visoje Europoje rinktis pigesnius degalus ar naudotis reikalingomis paslaugomis. Be to, kortelės turėtojai gali naudotis itin plačiu alternatyviųjų degalų – nuo gamtinių dujų iki biodegalų ar net vandenilio – tinklu.
Kitas žingsnis – paslaugų skaitmenizavimas. Jis apima tiek tiesiogiai su klimato apsauga susijusius produktus, pavyzdžiui, išmesto anglies dvideginio kompensavimą, tiek paprasčiausią galimybę naudotis nuotolinėmis paslaugomis, tarkime, skaitmenine apskaita. Šiuo atveju skaitmeninis duomenų tvarkymas padeda išvengti popierinių sąskaitų bei jų vežiojimo, neminint laiko taupymo.
„Kiekvienas žingsnis, leidžiantis naudoti mažiau resursų, galiausiai konvertuojasi ir į CO2 emisijos mažinimą. Dar daugiau – atlaisvinus žmones nuo darbų, kuriuos už juos gali padaryti programinė įranga, galima nukreipti jų energiją įmonei naudingesne linkme“, – sako A. Michejenko.
Sėkmę lemia tikslumas
Metų pradžioje Vokietijos dirbtinio intelekto tyrimų centro (vok. Deutsches Forschungszentrum für Künstliche Intelligenz, DFKI) Aplinkos ir tvarumo kompetencijos padalinio vadovas Oliveris Zielinskis pareiškė, kad didžiausias dirbtinio intelekto technologijos potencialas – kova su klimato kaita. Eksperto manymu, dirbtinį intelektą pasitelkus, pavyzdžiui, procesams tobulinti, transporto maršrutams trumpinti ir žaliavų naudojimui optimizuoti, įmonių efektyvumas gali padidėti nuo 10 iki 30 proc.
Būtent optimalių maršrutų planavimas yra itin svarbi priemonė vežėjų versle. Kiekvienas netikslingai nuvažiuotas kilometras ar nesutaupytas centas byloja apie neekonomiškumą ir neekologiškumą. Pavyzdžiui, vien „DKV Mobility“ paslaugomis – nuo degalų kortelių iki kelių rinkliavų sprendimų – naudojasi apie 301 tūkst. aktyvių klientų visame pasaulyje. Todėl kiekvienas taupyti padedantis jų žingsnis daro globalų poveikį aplinkai.
O. Zielinskio žodžiais, pagrindinė dirbtinio intelekto funkcija – padėti taupiai naudoti išteklius. Todėl tiek transporto, tiek kitose srityse jis vis dažniau įdarbinamas ten, kur reikia didinti našumą ir automatizuoti procesus.
Paprastai tai būna įvairūs atsikartojantys procesai – pavyzdžiui, šimtus ar net tūkstančius kartų per sekundę pasikartojantys kintančių verčių skaičiavimai, siekiant nustatyti optimalų rezultatą pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Tam sukurti algoritmai veikia žymiai greičiau ir našiau nei bet kuris žmogus. Vežėjų versle – tai ir yra maršrutų planavimo sistemos.
„Šiame versle sėkmė labai priklauso nuo tiksliai planuojamų kaštų, o jų struktūra natūraliai verčia vežėjus pasverti daugybę sprendimų. Kai juos reikia sverti labai greitai ir nuolat kintančiomis aplinkybėmis, į pagalbą ir ateina skaitmeninės sistemos“, – teigia A. Michejenko.
Degalų kainos, jų nuolaidos ir galimi susigrąžinti mokesčiai, galimi keliai ir jų mokesčiai, taip pat įvairūs tiltai ir tuneliai, kurie gali būti ne tik apmokestinami, bet ir pasižymėti svorio apribojimais, poilsio aikštelės, viešbučiai, techninės priežiūros centrai – galybė duomenų, kuriuos reikia sudėlioti į vieną optimalų pasiūlymą. Ir visa tai – nepastoviomis aplinkybėmis.
Vien dyzelino kaina skirtingose degalinėse dėl daugybės priežasčių kartais gali pasikeisti keletą kartų per dieną. Šiandien pasirinktas kelias gali būti puikus, o rytoj – neišvažiuojamas dėl prasidėjusio remonto. Algoritmas per sekundės dalį gali įvertinti pakitusias aplinkybes ir pateikti optimalų variantą, atsižvelgdamas į individualius vežėjo poreikius.
Kompensuojamas CO2
A. Michejenko teigimu, šie skaitmeniniai įrankiai leidžia didinti veiklos efektyvumą tiesiogiai – galima visuomet ieškoti maršruto, kuriuo važiuojant bus sudeginta mažiau degalų. Be to, be tradicinių apskaitos ar transporto parko valdymo paslaugų, mobilumo paslaugų teikėjai siūlo duomenų analizės įrankius, suteikiančius galimybę matyti CO2 emisijos kalkuliacijas.
„Jeigu vežėjo emisija neatitinka lūkesčių, sprendimus galima priimti nedelsiant. Šiuo atveju turėtų praversti dar viena modernaus mobilumo pasaulio skaitmeninė naujovė – anglies dvideginio kompensacija (angl. CO2 offset). Tai yra globaliu mastu pripažintas būdas prisiimti atsakomybę už neišvengiamą anglies junginių emisiją“, – paaiškina pašnekovas.
