Vieniems automobiliai yra sunkus darbas, kitiems - gyvenimo būdas, na, o vėjuotoje Klaipėdoje gyvenantis Edvardas teigia, jog jam automobiliai yra hobis. Atlikęs savo pareigą ir išsėdėjęs aštuonias valandas darbo vietoje, vaikinas nepraleidžia užsukti į garažą, susitikti su bendraminčiais ir svarbiausia - kiekvieną savaitgalį iš savo garažo išvaryti automobilį, kurį jums šiandien ir parodysime.
Teko paragauti perekūpo duonos
Ar atsimenate dieną, kai pirmą kartą įkritote į automaniškumo liūną? Ar į šią balą jus kas nors įstūmė ar iš smalsumo į ją įšokote patys? Edvardas greičiausiai pasakytų, jog iš pradžių į automanišką sūkurį jį įtraukė tėtis ir jam priklaususios automobilių dirbtuvės. Nemažai laiko ten praleidęs Edvardas iki šiol atsimena varžtų, atsuktuvų skambesį ir automaniškus išsireiškimus, kai iš rankų išslysta tam tikra detalė ar kai neatsisuka tam tikras varžtas.
Vis dėlto, Edvardo žaidimų aikštelė buvo uždaryta po to, kai vaikino tėtis nusprendė parduoti automobilių dirbtuves ir visą savo energiją nukreipti į kitą veiklą.
„Nuo tos dienos kontakto su automobiliais kaip ir nebeliko, tačiau užmegztas stiprus ryšys išliko. Mane nuolatos prie jų traukė“, - priduria Edvardas.
Automobilių čiupinėjimas perėjo į automanišką literatūros skaitymą, įvairių automobilių parodų lankymą. Po truputėlį, vaikino draugų rate atsirado tokių pačių entuziastų, kurie galėtų visą dieną šnekėti apie ratų pasvyrimo kampą ir kodėl „Fiat Multipla“ apskritai atsirado šiame pasaulyje.
„Esu užsiėmęs įvairiausia veikla, kuri buvo susijusi su automobiliais. Teko ir padangas pasvilinti, ir garaže ilgesnius vakarus praleisti, ir automobilių pardavėjo duonos paragauti. Taip jau gavosi, jog nuo pilnametystės su automobiliais išsiskirti nebegalėjau“, - su šypsena veide pasakoja Edvardas.
Edvardas ir BMW
Ne vieną kartą įsitikinome, jog pirmasis automobilis kiekvieno automano širdyje palieka labai gilų antspaudą. Nors daugeliui atrodo, jog pirmasis automobilis būna tinkamas tik tvorų vartymui ir kelio atitvarų kietumo bandymams, tačiau daugeliui automanų pirmasis automobilis būna svajonių automobilis. Kalbame ne apie konkretų modelį ar markę. Tai - automobilis, žmogaus rankomis sukurtas kūrinys, kuris kiekvienam automanui suteikia didžiulį malonumą.
Pirmuoju Edvardo automobiliu tapo „BMW“, o tiksliau - 3 serijos „BMW“. Populiarioji kregždė padėjo perprasti automobilių konstrukciją, pakabos ir kitų agregatų darbą. O apie valdymo subtilybes net nereikėtų kalbėti, nes galine ašimi varomas automobilis turi visiems puikiai suprantamų privalumų ir su jais susijusių nuotykių.
Pirmajam automobiliui iškeliavus, vaikino auto-parke nuolatos atsirasdavo įvairiausių markių modelių, tačiau klaipėdiečio galvoje nuolatos sukdavosi mintys ne apie „Audi“, ne apie „Toyota“, ne apie „Honda“, o apie „BMW“ markės automobilius.
„Išbandžiau prancūziškus, japoniškus automobilius, tačiau vėliau vistiek sugrįžau prie laiko patikrinto BMW“, - priduria Edvardas.
ZZZ
Galbūt tai tik sutapimas, galbūt ne, tačiau kiekvieną kartą, kai automanų paklausiame - „Kodėl pasirinkai būtent šiuo metu vairuojamą automobilį?“ - jų atsakymas dažniausiai būna - „Iš tikro, šis modelis pas mane atsidūrė netikėtai.“
Tokį patį atsakymą iš pradžių pateikė ir Edvardas. Bandydamas surasti sau tinkamą automobilį, tuomet vaikinas vairavo „Lexus IS“ - klasikinės komponuotės sedaną, kuriam priekaištų daug Edvardas neturėjo. Tačiau didžiausias japoniško sedano trūkumas - buvo galios trūkumas.
Galvoje pradėjo suktis įvairiausios mintys apie pardavimą bet įvykiams už akių užbėgo vaikino draugas, kuris naudotų automobilių skelbimų portalą žinojo kaip savo penkis pirštus. Būtent Edvardo draugas jam parodė automobilio skelbimą, kuriame buvo galima išvysti „BMW Z3“ kabrioletą. Automobilis buvo parduodamas už patrauklią kainą, o ir šeimininką domino keitimas, tad tik perskaitęs skelbime esančią informaciją, Edvardas paskambino „Z3“ savininkui.
„Viskas vyko pakankamai paprastai. Susitikome, apžiūrėjome vienas kito automobilius, pakalbėjome ir apsikeitėme automobiliais.“
„Daug važiuoti su Z3 man nereikėjo. Pravažiavus porą kilometrų - supratau, kad šis automobilis privalo važiuoti su manimi namo. Tiesą sakant - tai meilė iš pirmo žvilgsnio.“
Bėdų netrūko
Automobilis, kuris kartu su Edvardu grįžo namo - nebuvo tobulas. Priekyje buvo sumontuotas 1.9 litro darbinio tūrio benzininis variklis, kuris pasak Edvardo - „Ne variklis. Lavonas - švelniai sakant“. Kad ir kaip tuo metu norėjosi 1.9 litro motorą išmesti ir jį pakeisti galingesniu - tokios galimybės jis neturėjo.
Įpusėjus antrajam automobilio eksploatacijos sezonui, Edvardas susirado šešių cilindrų - „M50B25“ motorą. Variklis nebuvo idealios būklės, tačiau žinodamas šio motoro potencialą, vaikinas puikiai žinojo ko buvo galima iš jo tikėtis.
Naujoji širdis seksualiame kabrioleto kėbule atsidūrė pakankamai greitai. Kartu su draugo, Edmundo, pagalba pavyko labai greitai susitvarkyti su elektros instaliacijos ypatumais. Vis dėlto, pirmasis variklio užvedimas baigėsi triukšmingai ir su didžiuliu dūmų kamuoliu.
„Pirmasis užvedimas - pirmasis bandymas. Be išmetimo, be liambda zondo ir kitų komponentų išvažiavom trumpam pasivažinėjimui.“
Po pirmojo bandomojo važiavimo - vaikino veide šypsena nedingo keletą valandų. Šypsena pradingo po to, kai pradėjus dėlioti kitas detales, pradėjo išlįsti įvairiausi trūkumai. Pirmasis trūkumas - neveikianti oro srauto matuoklė. Skambutis į „BMW“ markės atstovybę - „Ačiū, už tokią kainą nereikia.“ Vietoj to Edvardas pasirinko programuojamą kompiuterį, dėl kurio buvo paaukotos vasaros atostogos.
Sekantis žingsnis - pakaba. Edvardo teigimu, sunkiausia užduotis buvo sužeminti galinę automobilio dalį. Milžiniškas išbandytų spyruoklių kiekis nedavė norimų rezultatų, tad galutinis sprendimas buvo toks. Šiuo metu Edvardas yra trijų vijų klubo narys.
Dar vienas iššūkis - pakisti ratus po arkom. Galiniai ratai natūraliai nusėdę išsiskečia, o priekinius ratus, be camberplate'ų, teko modifikuoti.
Einame toliau - stabdžių sistema. Standartinis modelis turi keturis diskinius stabdžius, tačiau kai priekyje stovi 6 cilindrų motoras, priekiniai stabdžių diskai labai greitai pradėdavo kaisti. Taigi, senieji stabdžių diskai buvo išimti, o juos pakeitė didesni, aušinami stabdžių diskai iš 2.8 litro variklį turinčios kregždės.
Pro Edvardo akį neprasprūdo ir išmetimo sistema. Vaikinas kreipėsi į savo auksarankį draugą Mindaugą, kuris specialiai šiam modeliui pagamino išmetimo sistemos vamzdyną.
Ir paskutinis potėpis - „AC Schnitzer Type 3“ ratlankiai, kurie iš pradžių buvo nudažyti šaldytuvams būdinga balta spalva, tačiau į bendro naudojimo kelius Edvardui priklausantis „Z3“ išvažiavo su ratlankiais, kurie buvo nudažyti labai dailiai violetine spalva.
Ateities planai
Ar tai nesibaigiantis projektas? Šiuo metu į šį klausimą būtų galima atsakyti teigiamai. Artimiausioje ateityje Edvardas tikisi savo automobilį papuošti nauju priekiniu buferiu, naujomis galinės spyruoklėmis, pabaigti žemų dažnių kolonėlės dėžę, sumontuoti dailų galinį spoilerį, perdažyti kėbulą, sumontuoti šviežiau atrodančias sėdynes.
Vaikinas taip pat ieško kas galėtų išlankstyti rollbar'ą už galinių sėdynių, tad jeigu turite kompetencijos - rašykite!
GALERIJA
Nuotraukų autorius - Egidijus Kirslys
