Lietuvos verslas

Siekdama, kad smulkūs įvairių kopūstų augintojai galėtų geriau apsisaugoti nuo kenkėjų, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) plečia mažais plotais auginamų augalų sąrašą į jį įtraukdama beveik 20 augalų.   Kaip BNS aiškino ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėja Regina Voverytė-Šimkienė, apsaugos produktų, naudojamų mažuose plotuose, yra daugiau, nes jų registracija ir reikalavimai dėl bandymų yra paprastesni.

Dauguma lietuvių bent kartą per gyvenimą įsigyja būstą, jį remontuoja ar net pasistato savo. Tačiau tokiais atvejais neretai susiduriama su nekokybiškai atliktais darbais, nekilnojamojo turto (NT) trūkumų slėpimu ir kitomis apgavystėmis. „Šiuo metu turime tokį labai nemalonų atvejį, kai gruntas po namu nebuvo tinkamai paruoštas, nebuvo nukirstos durpės, todėl grindys dabar smenga.

Kaip reaguotumėte, jei sėdėdami keleivio vietoje būtumėte per klaidą nubausti kaip vairuotojai, tad turėtumėte išklausyti papildomus nusižengusių vairuotojų mokymus, kitaip negalėtumėte vairuoti? Taip nutiko vilniečiui Deimantui, kuris 2022 m. išsilaikė B kategoriją, o šių metų rugpjūtį išsilaikė naują – A2 – kategoriją, tačiau jam neleido užsisakyti vairuotojo pažymėjimo, nes jis neva turi kažkokį apribojimą.

Gyvename tokiais laikais, kai be mobiliojo ryšio ir interneto jaučiamės kaip be rankų – negalime nieko rasti, su niekuo susisiekti, paskambinti ar parašyti. Tad dažnai kyla klausimas – ko reikėtų imtis dingus ryšiui ekstremalių situacijų metu? Ryšys ar internetas gali dingti dėl įvairių priežasčių: gamtos stichijų, kibernetinių atakų, avarijų ar karo.

Druskininkuose, Birštone, Vilniuje, Kaune ir Biržuose veikianti bendrovė „Eglės sanatorija“ įsigijo įmonės „Aurum“ kliniką, valdančią reabilitacijos ir sveikatinimo centrus Tauragėje ir Šilalėje, penktadienį pranešė „Eglės sanatorija“. Po šio sandorio „Eglės“ reabilitacijos centrų tinklas Lietuvoje išaugo iki dešimties padalinių.

Lenkijos energetikos koncernui „Orlen“ priklausanti bendrovė „Orlen Lietuva“ baigia statyti pirmąją atsinaujinančios energijos jėgainę, tiesiogiai prijungtą prie Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos. Bendrovės teigimu, jėgainės įrengtoji galia sieks 42,2 megavato (MW), o planuojama metinė elektros gamyba – apie 45 gigavatvalandžių (GWh). Skelbiama, kad saulės parkas užima 60 hektarų plotą, jame įrengta apie 68 tūkst. dvipusių modulių, galinčių generuoti iki 30 proc.

Vyriausybė mėnesiu pratęsė terminą potencialiems antrojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko vystytojams apsispręsti dalyvauti aukcione. Kaip penktadienį nusprendė Ministrų kabinetas, aukciono procedūros laikinai sustabdytos, o atnaujintos bus po mėnesio – spalio 6 d. Pasiūlymų pateikimo terminas įmonėms pratęstas iki spalio 7 d., kai iki šiol dokumentus teikti galima buvo ateinančio pirmadienio, rugsėjo 8 d. Pasak ministerijos, vasaros laikotarpiu dėl kasmetinių atostogų rinkos dalyvių aktyvu...

Vyriausybė mėnesiu pratęsė terminą potencialiems antrojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko vystytojams apsispręsti dalyvauti aukcione. Kaip penktadienį pritarė Ministrų kabinetas, aukciono procedūros laikinai sustabdytos, o atnaujintos bus po mėnesio – spalio 6 d. Pasiūlymų pateikimo terminas įmonėms pratęstas iki spalio 7 d., kai iki šiol dokumentus teikti galima buvo ateinančio pirmadienio, rugsėjo 8 d. Pasak ministerijos, vasaros laikotarpiu dėl kasmetinių atostogų rinkos dalyvių aktyvuma...

Stiklo gaminių, butelių bendrovė „Kauno stiklas“ dėl gamybos reorganizacijos atleidžia 46 darbuotojus, praneša Užimtumo tarnyba. Pasak tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, daugiausiai atleidžiama stiklo duženų rūšiuotojų – 11, taip pat atleidžiami 8 gamybos cecho kontrolieriai, 6 šaltkalviai-remontininkai ir 4 stiklo duženų rūšiavimo linijos operatoriai.  „Kauno stiklas“ iki šiol turi 180 darbuotojų.

Beveik trečdalis tėvų Baltijos šalyse vaikams neskiria reguliarių kišenpinigių, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. Kišenpinigių neduoda 27 proc. apklaustų šeimų Lietuvoje, 32 proc. – Latvijoje ir 33 proc. – Estijoje. Tyrimo duomenimis, dažniausiai lietuviai tėvai vaikams skiria 10–19 eurų per savaitę – taip nurodė 14 proc. respondentų. Dar po 10 proc. teigė duodantys mažesnes – 5–9 eurų sumas, arba didesnes – 20–29 eurų.

Bendrovei „Paysera LT“ buvo skirta bauda už kitos įmonės „Finansinės paslaugos „Contis“ įsigijimą negavus leidimo ir atskaitomybės reikalavimų pažeidimus, praneša Lietuvos bankas. Konstatuota, kad „Paysera LT“ ignoruodama teisės aktų reikalavimus, įsigijo 100 proc. „Finansinės paslaugos „Contis“ akcijų nepasibaigus teisės aktuose nustatytam įsigijimo vertinimo terminui ir negavusi Lietuvos banko sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui.

Daug turto ar pajamų neturintiems gyventojams Lietuvoje skiriama piniginė parama. Ji gali būti mokama pinigais kaip socialinė pašalpa arba kaip būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma keisti dabar galiojančią tvarką. Jei pataisos bus priimtos, pinigų galės gauti daugiau žmonių ir ilgesnį laiką. Piniginė parama gali siekti ir 802 eurus per mėnesį.

Technologijų įmonių vadovai ketvirtadienį per vakarienę, kuriai Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose priėmė kai kuriuos ryškiausius žaidėjus dirbtinio intelekto (DI) srityje, apipylė JAV prezidentą pagyrimais. „Susirinko solidi žmonių grupė“, – sakė įmonės „Meta“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Markas Zuckerbergas, sėdėjęs D. Trumpui iš dešinės.

Teismas iškėlė bankroto bylą restruktūrizuojamos SBA grupės tekstilės gamybos grupės „Utenos trikotažas“ antrinei siuvimo įmonei „Šatrija“, kurios veikla sustabdyta šių metų liepą.  Šiaulių apygardos teismas rugsėjo 4 dienos sprendimu jos nemokumo administratoriumi paskyrė Juozą Valaitį, pranešė  „Utenos trikotažas“.  Pasak pranešimo, iki nutarties įsiteisėjimo skubiai areštuojamas bendrovės ilgalaikis turtas, nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės.

„LTG Link“ rugsėjo mėnesį organizuos papildomus traukinių reisus, kad gyventojai ir miesto svečiai po kultūros bei sporto renginių patogiai ir saugiai galėtų grįžti namo, pranešė bendrovė. Papildomi reisai suplanuoti ne tik tarp Vilniaus ir Kauno, bet iš Jonavos, Kazlų Rūdos bei Varėnos. Šį šeštadienį, rugsėjo 6 d., Jonavoje ir Kazlų Rūdoje įvykus miesto šventėms, po vidurnakčio bus vykdomi traukinių reisai. Kaip skelbia „LTG Link“, iš Jonavos 00.03 val.

Energetikos ministerija siūlo Vyriausybei laikinai – mėnesiui – sustabdyti antrojo jūros vėjo parko vystytojo konkursą ir jo procedūras atnaujinti spalio 6 dieną. Sprendimą Vyriausybė turėtų priimti penktadienį nuotoliniame posėdyje.   Pasiūlymų pateikimas būtų pratęstas iki spalio 7 dienos (imtinai), rašoma nutarimo projekto aiškinamajame rašte.  Dabar numatyta jų pateikimo data – rugsėjo 8-oji.

Rugpjūtį vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su liepa, išaugo 73 proc. – nuo 46 iki 80 eurų už megavatvalandę, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo Pauliaus Kozlovo, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo visame regione sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba, šiluminių elektrinių remontai Latvijoje ir Estijoje, taip pat „Estlink 1“ elektros jungties remontas.

Pastarąjį mėnesį Lietuvoje įregistravus 11,6 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių, Registrų centro analitikai sako, kad rinka stabiliai auga. „Rugpjūtis ir apskritai visa šių metų vasara NT sandorių rinkoje buvo aktyvi. Rinkos augimas yra pakankamai stabilus, be didelių svyravimų. Bendras šių metų rezultatas jau ne pirmą mėnesį yra maždaug penktadaliu didesnis nei praėjusiais metais“, – pranešime cituojamas Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Rugpjūčio mėnesį, palyginti su liepa, vidutinė didmeninė elektros kaina išaugo visose Baltijos šalyse, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje praėjusį mėnesį elektra pabrango 70 proc. – atitinkamai iki 80,06 ir 80,25 euro už megavatvalandę, o Estijoje kaina išaugo 111 proc. – iki 77,31 euro.

Vidutinė natūralaus žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje šių metų rugpjūtį siekė 48,3 cento už kilogramą – 23,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, rodo Europos Sąjungos (ES) pieno rinkos observatorijos (MMO) išankstiniai duomenys. Anot MMO, pieno kaina šiais metais Lietuvoje augo du kartus sparčiau nei vidutiniškai ES šalyse.  Panašios tendencijos fiksuotos ir kitose Baltijos šalyse. Latvijoje rugpjūtį vidutinė pieno supirkimo kaina siekė 48,1 cento – 24,7 proc.

Klaipėdos valdžia mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkų kontroliuojamai bendrovei „Rivona“ neturi sumokėti 3,5 mln. eurų už papildomus sankryžos darbus Klaipėdoje, šalia naujo „Norfos“ prekybos centro.

Smulkieji „Ignitis grupės“ akcininkai mano, kad jeigu valdžia nuspręstų išpirkti įmonės akcijas, kaina turėtų būti didesnė nei rinkos. Kaip teigia vienas smukiųjų akcininkų Giedrius Rumšys, jeigu būtų nustatyta žemesnė kaina nei akcijų platinimo metu, valstybė sulauktų daug ieškinių. „Jeigu būtų 30 eurų, tai ta kaina, sakyčiau, ganėtinai sąžininga. Bet jeigu būtų kaip dabartinė kaina, manau, kad nelabai sąžininga.

„Milsos“ grupė liepos pabaigoje užbaigė sandorį dėl Latvijos gręžimo ir sprogdinimo bendrovės „Spradziens“ įsigijimo – latvių įmonės veiklos profilis yra toks pat kaip kitų dviejų „Milsai“ priklausančių įmonių – Lietuvoje veikiančios „Eksplosita“ ir Estijos „Voglers Eesti“, kurią „Milsa“ įsigijo 2024 metų balandį, penktadienį rašo „Verslo žinios“. Remiantis Latvijos registrų duomenimis, 100 proc.

Sukčiai toliau švarina gyventojų bankų sąskaitas. Tačiau rudenį bankai griebsis papildomų saugumo priemonių, kurias pajus ir klientai, vykdydami įprastus mokėjimus. Vis dėlto, panašu, tai ne vienintelė naujovė – bankų klientai gali tikėtis ir kompensacijų, jei pateko į sukčių pinkles. Gudravimo būdų, kuriuos pasitelkia sukčiai, norėdami išvilioti pinigus iš gyventojų sąskaitų, yra ne vienas. Pervedus pinigus sukčiams, dažniausiai išsaugoti gyventojų santaupų nepavyksta.

Kandidatas į finansų ministrus Kristupas Vaitiekūnas sako, jog neketinama grįžti prie birželį parlamento priimtos nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tvarkos. „Seime, akivaizdu, buvo labai pergyvenama dėl apsaugos žmonių nuo šito mokesčio, ir, manau, kadangi apsaugos buvo per daug padaryta, tai buvo truputį pamestas socialinis teisingumas. Bet jis (mokestis – BNS) yra toksai, koksai yra ir prie jo grįžti bent jau ministerija neketina“, – ketvirtadienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė jis.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) aptikus salmonelės bakterijų bendrovės „Vievio paukščiai“ vištų kiaušiniuose, tiekimas į rinką laikinai uždraustas. Pasak ketvirtadienį tarnybos išplatinto pranešimo, šio gamintojo vištų kiaušinių, kurių tinkamumo vartoti terminas siekia iki rugsėjo 24-osios, tiekimas stabdomas kol vyksta tyrimas. Bakterija aptikta pas gamintoją paukštidėse ir vištų kiaušiniuose, todėl VMVT atlieka išplėstinį tyrimą, siekdama identifikuoti užkrato paplitimą.

Naujajai Seimo valdančiajai koalicijai svarstant atidėti kuro akcizų didinimą, į finansų ministrus deleguojamas Kristupas Vaitiekūnas tikina, jog tai galėtų būti taikoma nebent dyzelino akcizams.

Kandidatas į finansų ministrus Kristupas Vaitiekūnas sako nepritariantis „Ignitis grupės“ akcijų išpirkimui iš privačių investuotojų. „Šiame etape nepritariu, nematau tam argumentų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis. Valstybei išpirkti visas „Ignitis grupės“ akcijas siūlo valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė teigia idėją palaikanti, bet pabrėžia, jog dar reikalingos papildomos diskusijos. Šiuo metu valstybei priklauso 74,99 proc.

Nors dauguma lietuvių mieliau atostogas planuoja vasarą, kelionių organizatoriai pastebi, kad rudens kelionės po truputį populiarėja. „Tez Tour“ atlikto reprezentatyvaus keliautojų tyrimo rezultatai rodo, kad vienam iš dvidešimties apklaustųjų mėgstamiausios yra rudens atostogos. Tyrimo duomenimis, rudenį poilsiui dažniau pirmenybę teikia šeimos su mažamečiais vaikais, taip pat šiuo metų laiku atostogauti labiau linkusios moterys nei vyrai.

Nors daugelis įpratę manyti, kad reklama – tik trukdis tarp mūsų mėgstamo serialo ar sporto varžybų, proga nueiti pasidaryti sumuštinio, atsakyti į žinutę ar perjungti kanalą, realybė yra kiek kitokia.

Vakarų Lietuvos kurorto žemėlapį papildė naujas, ilgai lauktas traukos taškas. Pušyno ramybės ir Baltijos jūros ošimo glėbyje įsikūręs „Gradiali“ sveikatingumo ir SPA centras – oficialiai atveria duris į unikalią, net 1500 kv. metrų ploto baseinų ir pirčių oazę. Tai visiškai nauja, inovatyvi erdvė, kurioje sveikatinimas, poilsis ir technologijos susilieja į vieną nepakartojamą patirtį.

Nacionalinis plėtros bankas ILTE ketvirtadienį pranešė, kad „Startuok“ paskolų priemonėje įsigaliojo pakeitimai, tarp kurių – susijusių įmonių vertinimo tvarkos patikslinimas. Nuo šiol įmonės veiklos laikotarpį ir finansinių rodiklių vertinimą bankas skaičiuos ne tik pagal įmonių grupę, bet ir pagal visas įmones, kuriose klientas kaip fizinis asmuo yra akcininkas ar savininkas.

 Kiaulių augintojai prašo valdžios atstovų spręsti problemą, kai smulkūs ūkiai nesilaiko biosaugos reikalavimų, jų kiaulės užsikrečia afrikiniu kiaulių maru (AKM), o į apsaugos zonas dėl to patenkantys didieji komerciniai ūkiai negali parduoti produkcijos ir patiria nuostolių. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas sako, kad ūkiai yra sudėtingoje situacijoje, nes jų problemos nėra sprendžiamos, nors AKM protrūkius galima prognozuoti iš anksto.

Siuntų pristatymo įmonė „DPD Lietuva“ šiais metais į paštomatų tinklo plėtrą Lietuvoje ketina investuoti 800 tūkst. eurų. Pasak bendrovės, už šią sumą iki metų pabaigos ketinama įrengti 60 naujų paštomatų. „DPD Lietuva“ generalinio direktoriaus Roberto Vilkaičio teigimu, šia paštomatų plėtra siekiama pasiruošti artėjančiam pikui bei sumažinti esamų paštomatų apkrovą.

Nacionalinis plėtros bankas ILTE skolina 2,52 mln. eurų Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovei saulės jėgainei įrengti.  Bendra 4,9 gigavato (GW) galios saulės parko vertė siekia 3,15 mln. eurų, pranešė Klaipėdos LEZ. Šiuo metu jau baigiamas įrengti 1,65 MW galios pirmasis jėgainės etapas. Ši jėgainė veiks kaip nutolęs saulės parkas, o Klaipėdos LEZ investuotojai turės pirmenybę įsigyti ar išsinuomoti dalį jo galios.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja siūloma buvusi finansų viceministrė Vaida Markevičienė. LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pateikė jos kandidatūrą prezidentui Gitanui Nausėdai, pranešė LB.

Simbolinę 100 mln. eurų pelno ribą pernai peržengė 13 šalies įmonių, dar 12 bendrovių pelnas buvo didesnis nei 50 mln. eurų, bet neviršijo 100 mln. eurų, o didžiosios dalies šių įmonių pelnas, palyginti su 2023 metais, išaugo, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“.   Lyderė ne pirmus metus yra Vilniaus biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kurianti ir gaminanti produktus gyvybės mokslų tyrimams bei diagnostikai, – pernai jos grynasis pelnas sudarė 451 mln.

Lietuvos oro uostai (LTOU) šių metų rugpjūtį pasiekė naują rekordą – savo uostuose aptarnavo 706,7 tūkst. keleivių. Ankstesnis keleivių Lietuvos oro uostuose mėnesio rekordas fiksuotas dar šią liepą. Lyginant su 2024 metų rugpjūčiu, daugiau keleivių aptarnavo visi trys oro uostai: Vilniaus, Kauno ir Palangos.  „Pirmą kartą Lietuvos oro uostų istorijoje bendras mėnesio keleivių skaičius perkopė simbolinę 700 tūkst. keleivių ribą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) frakcija Seime siūlo naujų lengvatų nuosavą būstą norintiems įsigyti iki 35 metų amžiaus gyventojams.  Siūloma suteikti valstybės garantiją pradiniam įnašui, o atsiimsiantiems lėšas iš antros pakopos pensijų fondų ir jas investuosiantiems į pirmąjį būstą jas grąžinti kartu su valstybės įnašu.   „Valstybė garantuotų iki 10 proc. būsto vertės, tai yra pradinio įnašo dalį.

Prieš teismą stos Plungės rajono įmonės vadovas ir įmonės vyriausiasis muitinės tarpininkas – jie kaltinami, kad, veikdami bendrininkų grupėje, pažeidė Lietuvoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas ir eksportavo prekes į Rusiją. Kaip skelbia Generalinė prokuratūra, tokiais veiksmais buvo padaryta didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams.

Ruduo – ne tik naujų mokslo metų, bet ir naujo darbo bei darbuotojų paieškos sezono pradžia. Kaip parodė darbo portalo CVMarket.lt atlikta apklausa, naujas darbas daugeliui lietuvių reiškia ne tik pasikeitusią aplinką bei naujus iššūkius, bet ir pastebimai išaugusį atlyginimą. „Trečdalis šalies darbuotojų, keisdami darbą, tikėtųsi 21–30 proc. atlyginimo padidėjimo“, – skaičiuoja CVMarket.

Lietuvos meteorologams prognozuojant šiltesnį rugsėjį nei įprastai, energetikos ekspertai sako, kad elektros kainos gali svyruoti. Pasak jų, rudens pradžioje dėl didėjančio vartojimo kainos dažniausiai auga, tačiau šiemet situaciją lems ne tik oro sąlygos, bet ir ribotos importo galimybės. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologo Gyčio Valaikos teigimu, šių metų vasara buvo vėsiausia per pastaruosius aštuonerius metus ir pasižymėjo gausiais krituliais.

Kalendorius ir grįžtantys mokslai bei darbai primena, kad jau prasideda ruduo, tačiau galvoje ir už lango – dar vasariška nuotaika. Todėl ir pirkinių krepšeliai darosi dvilypiai – reikia ir šašlykų, ir ledų, bet kartu ir laikas pasirūpinti naująjį sezoną reikalingais produktais, tokie kaip konservai, miltai, kruopos.

Klaipėdoje veikianti „Švyturys Brewery“ alaus darykla nuo šiol visą savo veiklai reikalingą elektros energiją užtikrins iš Radviliškio rajone esančios vėjo jėgainės, priklausančios bendrovei „Saulė vėjas“. Pagal sutartį jėgainė daryklai tieks 554 MWh žaliosios energijos – metinius poreikius atitinkantį kiekį. Šis žingsnis leis iki minimumo sumažinti anglies dvideginio emisijas ir dar labiau sustiprinti tvarios gamybos principus.

Nuo kitų metų visi norintys galės atsiimti savo pinigus iš II pakopos pensijų fondų, o „Sodros“ ir valstybės įmokos taps apskaitos vienetais, padidinsiančiais senatvės pensiją. Vis tik dalis gyventojų vis dar nežino, kokį kelią rinktis: atsiimti pinigus ar kaupti toliau. Gyventojus neramina tai, kad fondų grąža – nenuspėjama, II pakopos pensijos nėra indeksuojamos, o, jeigu investicijos nepasiteisins, kaupti pinigai esą ne tik nuvertės, bet ir dings, tad nėra jokių garantijų.

 Trečiadienio pavakarę trumpam buvo sutrikusios „Swedbank“ elektroninės bankininkystės paslaugos. Kaip BNS pranešė bankas, atsiskaitymai vėl veikti pradėjo 19.15 val.  „Banko paslaugos veikia kaip įprastai. Toliau stebime banko sistemų stabilumą“, – nurodė „Swedbank“ atstovas Gytis Verčinskas. Apie tai, kad banko klientams nepavyksta prisijungti prie interneto banko, atsiskaityti, jis BNS patvirtino apie  18 val.

Vyriausybė antradienį tarptautinėse kapitalo rinkose išleido dvi – 10,5 ir 20  metų trukmės euroobligacijų emisijas ir pasiskolino 1, 75 mlrd. eurų, trečiadienį pranešė Finansų ministerija. Ilgesnė nei 15 metų trukmės euroobligacijų emisija išleista pirmą kartą nuo 2021 metų. „Įgyvendindama šių metų skolinimosi programą, Lietuva antrą kartą šiais metais išleido dvi euroobligacijų emisijas vienu metu.

Trečiadienį sutriko „Swedbank“ elektroninės bankininkystės paslaugos.   Apie tai, kad banko klientams nepavyksta prisijungti prie interneto banko, atsiskaityti, patvirtino „Swedbank“ atstovas Gytis Verčinskas. „Šuo metu pastebimi banko sistemų sutrikimai, kurie gali turėti įtakos banko paslaugų teikimui klientams“, – BNS nurodė G. Verčinskas. „Su nesklandumais klientai gali susidurti jungdamiesi prie skaitmeninių banko kanalų, atsiskaitydami kortelėmis“, – pridūrė jis.

Susisiekimo ministerija teigia, kad antradienį prezidentą Gitaną Nausėdą gabenusio orlaivio skrydį sostinėje sutrikdžiusį droną pakėlė kompanijos „Teltonika“ pasamdyta įmonė, Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) dėl šios situacijos pradėjo tyrimą. „Paaiškėjo, kad leidimas pakelti droną buvo suderintas su bendrove „Oro navigacija“, o patį droną pakėlė kompanijos „Teltonika“ pasamdyta įmonė.