Pasak tarnybos, ši reta saugoma žuvų rūšis yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, todėl kiekvienas toks įžuvinimas yra reikšmingas atkuriant eršketų populiaciją šalies vandenyse.
„Aštriašnipių eršketų sugrįžimas į Lietuvos upes – tai ne tik gamtos apsaugos sėkmės istorija, bet ir mūsų įsipareigojimas ateities kartoms. Žuvininkystės tarnybos specialistų pastangos leidžia išsaugoti dalį mūsų upių istorijos ir prisidėti prie biologinės įvairovės stiprinimo visame Baltijos regione“, – pranešime cituojamas žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Kaip pažymi Žuvininkystės tarnyba, natūralioje gamtoje eršketai lytiškai subręsta sulaukę 20 ir daugiau metų, todėl dirbtinio veisimo centrai, koks 2023 metais įrengtas Simne, reikšmingai prisideda prie rūšies išsaugojimo.
Baltijos regiono šalių pastangomis iki šiol į upes išleista per 3 mln. aštriašnipių eršketų. Lietuvoje nuo 2011-ųjų į upes išleista apie 500 tūkst. šių žuvų, kasmet paleidžiant 30–70 tūkst. jauniklių.
Aštriašnipių eršketų gyvenimo trukmė gali viršyti 100 metų, suaugęs individas pasiekia iki 4,5 metro ilgį ir gali sverti 360 kilogramų. Šios žuvys didžiąją gyvenimo dalį praleidžia Baltijos jūroje, o neršti grįžta į savo gimtąją upę.
Remiantis mokslininkų prognozėmis, pasak Žuvininkystės tarnybos, pirmieji subrendę eršketai turėtų į Lietuvos upes sugrįžti per artimiausius kelerius metus, praėjus maždaug 14–18 metų nuo įžuvinimo programos pradžios.
Aštriašnipių eršketų atkūrimo darbai Lietuvoje vykdomi Neries, Šventosios ir Nemuno upėse, kurios yra tinkamos šių žuvų migracijai, nerštui ir jauniklių buveinėms.
