žvejyba

Praėjęs savaitgalis Utenos ir Vilniaus regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnams buvo darbingas. Nustatyti šiurkštūs mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai. Gamtai padaryta daugiau kaip 10 tūkst. litų žala. Utenos regiono Ignalinos rajono agentūros aplinkos apsaugos pareigūnai tikrino žvejus, žvejojančius Tverečiaus ežere. Nors ežeras yra pasienyje ir gerai matomas pasienio pareigūnams, pažeidėjų tai neatbaido.

  Žemės ūkio ministerijai tarpininkaujant dalis strimelių ir šprotų žvejybos kvotos bus atiduota Baltijos jūroje žvejojančioms mažosioms įmonėms. Šios įmonės galės sugauti daugiau žuvies, nes viena bendrovė informavo ministeriją apie ketinimą atsisakyti dalies žvejybos kvotos, kuri jai turėtų būti skirta iš šių metų Lietuvai skirtos kvotos likučio.

Vakar Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams, prie Dviragio ežero (Rokiškio r.) sulaikiusiems dvi neteisėtai žvejojusias moteris, teko išklausyti pasakaitę apie tai, kad jas nusamdė jaunikaitis, paprašęs iš šiame ežere užmestų tinklų išrinkti laimikį. Ir jos sutikusios tai padaryti. „Visa bėda, kad aplinkosaugininkai nelinkę tikėti pasakaitėmis. Jie ne vieną tokių pasakaičių knygą galėtų surašyti.

Radviliškio rajone sulaikyti du girti vyrai, išsiruošę žvejoti su tinklu. Du įtartinus vyrus, prie Baisogalos tvenkinio, pastebėjo neetatinis inspektorius ir apie tai pranešė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento mobiliam ekipažui. Abu vyrai buvo sulaikyti, o šalia jų valties rastas statomas tinklas. Gerokai nuo alkoholio apkvaitę vyrai, inspektoriams bandė paaiškinti, kad tinklą neva rado ir norėjo jį išbandyti. Už tokias „radybas“ vietos gyventojui A.B. (1977m.) surašytas protokolas.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai surengė kelis reidus ir tikrino Šiaulių miesto turgavietes. Pabalių prekyvietėje pareigūnų akys užkliuvo už žūklės inventoriumi prekiaujančio vyro darbo vietos. Jų dėmesį atkreipė bučiukai. Buvo iškart matyti, kad jie ženkliai didesni nei numato mėgėjiškos žūklės taisyklė, kurios parašyta, kad bučiukas vėžiams gaudyti – ne ilgesnė kaip 100 cm ir ne platesnė kaip 50 cm gaudyklė.

Pakruojo rajone vykdant aplinkosauginę akciją “Automobilį statyk atsakingai” nustatyti du automobilio statymo arčiau kaip 25 m nuo vandens telkinio kranto atvejai, bei sulaikyti du žvejai su kibiru žuvies. Vykdant šią akciją ypatingas dėmesys buvo sutelktas ne tik automobiliams bet ir žvejams. Tikrinti leidimai, turima įranga.

 Ankstų šios dienos rytą Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros pareigūnai kartu su Varėnos policijos komisariato pareigūnais prie Netečiaus ežero Jakėnų seniūnijoje (Varėnos r.) sulaikė tris brakonierius. Pareigūnai spėjo atvykti tada, kai pažeidėjai jau buvo susikrovę žvejybos įrankius ir laimikį į automobilį. Kaip išsiaiškino aplinkosaugininkai, žvejota buvo tinklais iš guminės valties. Brakonieriai pagavo 8 karšius, lydeką, 5 lynus ir 3 karosus.

Agilė Tamulevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Atšilus orams daugelis savo laisvalaikį renkasi prie vandens telkinių. Mėgstantys savo laisvalaikį skirti žvejybai, turėtų suklusti – Aplinkos ministerija atnaujino mėgėjų žvejybos taisykles. „Palengvinimas žvejams yra kad suvienodinom tam tikrų žuvų dydžius. Anksčiau dydžiai svyruodavo 1–3 centimetrais, o dabar yra vienodi. Tarkime, sterkas, ūsorius, vėgelė, lydeka yra 45 cm dydžio, nuo kada galima jau tą žuvį imti.

Sulaukę daug žvejų kreipimųsi ir klausimų, Aplinkos ministerijos specialistai primena birželį patvirtintus Mėgėjų žvejybos vidaus vandens telkiniuose taisyklių ir limituotos žvejybos taisyklių pakeitimus. Šiais pakeitimais sušvelninta daug diskusijų kėlusi nuostata, leidžianti vienam žvejui, žvejojančiam iš valties ar laivo, naudoti tik 2 žvejybos įrankius.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūra priėmė nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje ir Telšių miesto gyventojui J.J.(gim.1962 m.) skyrė piniginę - 750 Lt. baudą ,pagal ATPK 87 str.2 d. (Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), – užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Šiandien Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros pareigūnai kartu su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnais surengė gyvosios gamtos kontrolės reidą ir rado draudžiamus žvejybos įrankius. Statomą žvejybinį tinklą bei venterį pareigūnai aptiko Kelmės rajono, Šaukėnų seniūnijos, Gaugarių kaimo, privačioje namų valdoje.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai liepos 7 d. iš Bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą, kad vienas žmogus Nemuno upėje, ties geležinkelio tiltu, galimai vykdo neteisėtą povandeninę žūklę. Patikrinę gautą informaciją ir nuvykę į vietą pareigūnai prie Nemuno upės sulaikė pažeidėją su visais įkalčiais: nardymui skirta įranga ir povandeninės žūklės šautuvu. Žuvų vyras nepagavo, tad žalos žuvų ištekliams nepadarė.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prasti stintų laimikiai šį žvejybos sezoną šokiravo Rusnės žvejus. Neršti migruojančių stintų būriai esą keičiasi kas kelerius metus, bet nuostolių įmonės sako patyrusios ne tiek dėl mažų sugavimų, o kiek dėl pakeistos žvejybos vietos pirkimo tvarkos. Beveik tris savaites, nuo kovo vidurio, laukę gausių stintų laimikių, Rusnės žvejai pagaliau pasidavė. Valtis ištempė į krantą, o tinklus padžiovė.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žuvininkystės tarnybos duomenimis, daugėja žvejybos pažeidimų Baltijos jūroje. Įsigaliojus naujam Žuvininkystės įstatymui, greta jau taikomų piniginių nuobaudų už pažeidimus pradedami skaičiuoti baudos taškai. Surinkus tam tikrą jų skaičių, žvejybos įmonės gali netekti leidimų žvejoti. Iš 100 Lietuvos žvejybos laivų tik maždaug dešimtadalis išplaukia į tolimesnius vandenis.

Praėjusį penktadienį Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai išaiškino net 2 pažeidimus. Pareigūnai sulaikė neteisėtai sumedžiotas 2 stirnas pasisavinusius piliečius ir, atlikdami apžiūrą vieno iš jų sodyboje, aptiko neleistinų ne mėgėjiškos žūklės įrankių – tinklų. Vasario 28 d. pareigūnai gavo pranešimą apie Rokiškio rajone, „Salagirio“ medžiotojų klubo medžioklės plotuose medžiojamas stirnas.

Savaitgalį visoje Lietuvoje buvo organizuojami aplinkosaugininkų reidai. Jų metu inspektoriai tikrino, ar žvejai mėgėjai nežvejoja šiuo metu draudžiamų žvejoti lydekų, ar yra atsakingai pasiruošę žūklei ir ar turi leidimus žvejoti. Reiduose dalyvavo 72 aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys pareigūnai. Prie jų prisijungė 49 neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Aplinkosaugininkai visų regionų aplinkos apsaugos departamentų teritorijose patikrino daugiau kaip 300 vandens telkinių.

Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos paskelbė žvejybos Kuršių mariose ir stintų žvejybos vietų skirstymo konkursus. Jie tęsis iki vasario 17 d. Skirstant žvejybos kvotas Kuršių mariose bus atsižvelgta į žvejybos verslo tame regione istoriškumą, žvejybos įmonių priklausymą žvejybos verslą vienijančioms asociacijoms, ES paramą gavusių žvejybos įmonių įsipareigojimus vykdyti su žvejybos verslu susijusią veiklą (joms už tai bus pridedami papildomi balai). Konkursiniai balai bus maži...

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Žuvininkystės įstatymo pataisas. Pasak prezidentės spaudos tarnybos, šalies vadovė pateikė savo siūlymus, kuriais bus garantuota žmonių teisė naudotis šalies gamtos ištekliais. Prezidentė siūlo teisę į žvejybos kvotą suteikti ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, o siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, suteikti teisę į žvejybos kvotą perleisti tik aukciono būdu.

15-metis moksleivis Kyle Naegeli mėgsta žvejoti paprasčiausiu virvogaliu. Bet žvejoja jis ne kur nors ežere priemiestyje, o kanalizacijoje prie pat namų, rašo odditycentral.com. Teisingai supratote, žvejyba kanalizacijoje iš tiesų egzistuoja ir Kyle yra tikras jos ekspertas. Vandens nutekėjimo vamzdis, kuriame žvejoja Kyle yra vos už keliasdešimties metrų nuo jo namų. Ir vadina jis šią vietą tikru žvejybos rojumi.

LR Seimui teikiamos Žuvininkystės įstatymo pataisos kuriomis žvejybos kvotų skirstymas ir verslinės žvejybos limitų nustatymo funkcijas norima perduoti Žemės ūkio ministerijai. Netrukus Seime vyks balsavimas dėl šių pataisų. Pataisų atsiradimą išskirtinai įtakoja verslinės žūklės atstovai ir , neatmestina, kai kurių Seimo narių bei verslo grupuočių noras pasišildytiu rankas ES paramos pinigais bei paskanauti prie to dovanotu rūkytu unguriu ar karšiu.

Keliaujate Lietuvoje, o ar žinote, ką slepia jau daug kartų matytas, bet visada stebinantis ir kerintis pajūris? Idėjomis, ką pamatyti ir nuveikti Nidoje, dalinasi visitneringa.com.   1 – Ryte prisėskite ant suolelio ir pasigrožėkite Itališku vaizdeliu.

 Nuo spalio 15 dienos žvejai mėgėjai, nors ir turėdami žvejybos leidimą, privalėjo suvynioti meškeres. Būtent nuo tos dienos nebegalima žvejoti lašišų, margųjų upėtakių, šlakių ir vėžių. Tačiau gamtos apsaugos inspektoriams darbo nestinga – vis dar atsiranda rizikuojančiųjų sugauti laimikį ir likti nenubaustų.

Lapkričio 12 d. popietė buvo nesėkminga dviem žūklės mėgėjams, susigundžiusiems dideliu laimikiu ir žvejojusiems tinklais. Brakonieriai buvo sulaikyti Kaišiadorių rajone, Rumšiškių kaime prie Kauno marių. Apie juos pranešė vietiniai žvejai mėgėjai. Sulaikytieji – Valstybės saugumo tarnybos darbuotojai. Pažeidėjai žvejybai naudojo ne mėgėjiškos žūklės įrankius – statomus tinklus iš valo.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ  Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Tauragės rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Romas Jurgelionis spalio 25 dieną buvo nutvertas pasieniečių. Už tai, kad pasienio teritorijoje pareigūnas buvo be asmens dokumentų ir be pasienio tarnybos leidimo, jam skirta bauda. Iš pradžių neigęs, vėliau pareigūnas atlyžo ir patvirtino, kad tikrai tą dieną meškeriojo pasienyje.

Vėlų vakardienos vakarą Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, patruliuodami reido metu, Kaune ties Panemunės šilu pastebėjo šviesos blyksnius Nemune. Jie palūkėjo, kol povandeninės žūklės, kuri upėse yra draudžiama, mėgėjas išlips į krantą. Sulaikytasis kaunietis buvo sugavęs du sterkus, karšį ir menkę. Už šias žuvis, kadangi jas sugavo neteisėtai, jis turės atlyginti 1520 litų gamtos ištekliams padarytą žalą.

Įvertinus aplinkos ministro Valentino Mazuronio sudarytos darbo grupės nustatytų „Žvejybos rojaus“ projektų vertinimo kriterijus, konkurse liko Lazdijų, Molėtų ir Zarasų savivaldybės. Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinio turizmo departamento ir Kaimo turizmo asociacijos ekspertai šių savivaldybių pateiktus projektus įvertino geriausiai.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama gaudyti marguosius upėtakius, o pagrindinėse upėtakių ir šlakių nerštavietėse – 161 lašišiniame upelyje, šiuo laikotarpiu draudžiama bet kokių žuvų žvejyba. Draudžiamų lašišinių upelių sąrašą rasite ČIA. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama gaudyti ir sykus. Iki rugsėjo 30 d. šias žuvis buvo galima gaudyti Platelių, Galvės ir Vištyčio ežeruose, įsigijus žvejo mėgėjo kortelę sykų žvejybai.

Vienas didžiausių žvejybinių tinklų gamintojų Šiaurės Atlanto rinkoje „VON“ pasirinko Lietuvą naujos gamyklos statybai. Farerų salose įsikūrusi bendrovė Šiaulių pramoniniame parke ketina investuoti apie 7-8 mln. litų. „VON“ įdarbins daugiau nei 70 tekstilės gamybos ir mechanikos specialistų.  Lietuviai gamins įvairių tipų žvejybinius tinklus, kurie vėliau bus naudojami žvejybai visame pasaulyje. Čia bus kuriami tralai, narvai ir kiti gaminiai, reikalingi žuvų auginimui.

Lankytinų Šri Lankos vietų Top 20 (II dalis), tačiau sąrašas galėtų būti be pabaigos… Geriausia į šią šalį vykti bent 10-čiai dienų, o jei leidžia laikas ir finansai – trys savaitės čia tikrai neprailgs. Šri Lanka – egzotinių kelionių gerbėjų rojus. Nieko nuostabaus – 2000 metų kultūros, didingų griuvėsių, drambliai, nuostabūs paplūdimiai, budistų šventyklos, vandens sportas ir daugybė kitų pramogų. Šri Lankoje labai linksma sutikti pvz. Šv.

Aplinkos apsaugos agentūra pristatė naujausius gyvūnijos apsaugos kontrolės rezultatus. 2013 m. I pusmečio rezultatai nuteikia optimistiškai - dabartinės gyvūnijos apsaugos priemonės pasiteisina. Per pirmąjį šių metų pusmetį suorganizuoti 1638 reidai, kurių metu nustatyti 2495 pažeidimai gyvūnijos naudojimo srityje. Tai 6 proc. daugiau nei 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu (2343 pažeidimai). Daugelio regionų I pusmečio atliktų reidų skaičius jau dabar siekia ar viršija planuotą metinį skaičių.

Nuo liepos 7 d. visi šalies žvejai mėgėjai įpareigoti užtikrinti švarą savo žvejybos vietoje. Šiukšlių aplink save nesusirenkantys žvejai gali būti baudžiami. Tačiau ne visiems reikia griežto įstatymo, kad pradėtų rūpintis pakrančių ir visos aplinkos švara. Rugpjūčio 23 d. į Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentą buvo pakviesta moteris, kuriai buvo įteikta aplinkos ministro Valentino Mazuronio padėka.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ispanijos žvejai, dešimtimis laivų išplaukę į jūrą Gibraltaro link, reikalavo, kad būtų panaikintas dirbtinis rifas, trukdantis jiems žvejoti vandenyse, kuriuose jie visą gyvenimą gaudė žuvį. Gibraltaro vandenyse įrengti 70 betono blokų sukėlė naują nesantaikos bangą tarp Londono ir Madrido. Nors Ispanija perleido Britanijai vos 7 kvadratinių kilometrų teritoriją prieš 300 metų, Madridas nesėkmingai bando ją susigrąžinti.

Pirmadienį Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą, kad Kelmės rajone, Gludo ežere, yra pastatyti žvejybiniai statomieji tinklai. Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ Netrukus minėti pareigūnai kartu su Kelmės rajono agentūros pareigūnu bei neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais atvyko prie ežero.

Europos Komisija sumažino žvejybos kvotas 14 Europos Sąjungos valstybių, kurios pernai viršijo nustatytus pagaunamų žuvų kiekius. Lietuva šiemet turės mažiau sužvejoti juodųjų paltusų ir paprastųjų stauridžių. Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje pranešė, kad iš 2013 metų kvotos Lietuvai 142,3 tūkst. tonų mažinama juodųjų paltusų kvota, dar 606,1 tūkst. tonos - paprastųjų stauridžių.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka papasakojo, kaip Pripetės upėje (Gomelio srityje) jam pavyko pagauti tris šamus, kurių vienas svėrė beveik 60 kilogramų. "Aš pats šamą 57 kilogramų ištraukiau. Tris - 57, 24 ir 7 kilogramų - šamus pagavau", - pasigyrė prezidentas pasitarime apie medžioklės ir žvejybos taisyklių tobulinimą; siužetas buvo parodytas per televizijos kanalą ONT.

Mattas Sechristas neturi kojų, tačiau jam tai nesutrukdė pagauti įspūdingą beveik 2, 5 metro ilgio ir 113 kilogramų sveriantį ryklį, skelbia huffingtonpost.com. 19 metų bekojis žvejys tokį laimikį pagavo padedamas ugniagesio Edo Parrisho. E. Parrishas Floridos „Vilano“ paplūdimyje įmetė į vandenį masalo. Kai tik ryklys juo susigundė, M. Sechristas su tėvu čiupo laimikį. Tiesa, kol ištraukė jį į krantą, vyrai užtruko visą valandą.

Aplinkos ministerija užsimojo poilsiautojus gamtoje, žvejus, uogautojus kultūringo elgesio mokyti kirčiais per kišenę. Vasara toks metas, kai gamta tampa antraisiais žmonių namais tikrąja to žodžio prasme. Miškai pilni uogautojų ir grybautojų, prie vandens telkinių pristatyta palapinių, žvejai ir naktimis neištraukia meškerių iš vandens. Teks rinkti ir svetimas šiukšles Gamtoje kaip reikiant atsipalaiduoti įpratusiems gyventojams šiais metais teks keisti savo įpročius.

Aplinkos ministerijoje trečiadienį posėdžiavę specialistai nepriėjo vieningą nuomonę, kaip nuo žūties saugoti ruonius. Toliau numatoma su žvejais bei Žemės ūkio ministerija diskutuoti apie siūlymus apskritai priekrantėse drausti verslinę žvejybą arba leisti žuvis gaudyti tik specialiomis gaudyklėmis, o ne tinklais. "Mano nuomone, reikėtų uždrausti priekrantės zonoje verslinę žvejybą.

Antram sezonui perrinktas „Šiaulių“ krepšinio treneris Gediminas Petrauskas džiaugiasi, kad veiklą tęs Šiauliuose, nes krepšininkai jam tapo antrąja šeima. Trenerį kalbinome jam poilsiaujant Trakuose – apie komandą ir asmeninius laimikius. Su žaidėjais – į žvejybą Su „Šiaulių“ krepšininkais susigyvenęs treneris G. Petrauskas randa laiko su žaidėjais ir pažvejoti, ir pajuokauti.

„Lietuvoje norime sukurti specialią žvejybos zoną ir mūsų šalies, ir užsienio žvejams mėgėjams, kad norintiesiems sugauti trofėjinių žuvų nebereikėtų vykti į Norvegiją, Švediją ar kitas Skandinavijos šalis. Ir tas laikas nebe už kalnų“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Pasaulyje didėjant vartojimui ir sparčiai senkant žuvų ištekliams Tarptautinės žvejų dienos proga žvejai buvo raginami žvejoti atsakingai. Žvejo bilietas būtinas Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys teigė, kad žuvų išteklius išsaugoti padėtų atsakinga žvejyba. „Žvejyba Lietuvoje nuo seno buvo vienas iš svarbiausių amatų, tačiau ištobulėjus žvejybos įrangai, didėjant vartojimo mastams, žuvų ištekliai sparčiai senka“, – teigė L.Balsys.

Ichtiologo dr. Arvydo Švagždžio, Žuvininkystės tarnybos vyr. specialisto bei Klaipėdos universiteto biologijos katedros dėstytojo, teigimu, žvejams įdomiausios ir svarbiausios Kuršių marios, nes jos didžiausias ir žuvingiausias Lietuvos vandens telkinys, tačiau taip pat patrauklus ir Nemuno žemupys, užliejamų pievų kanalai, vadinamieji polderiai, kuriuose irgi susikaupia nemaži žuvų kiekiai, taip pat Minija, su savo žymiąja senvage pritraukiančia didelius meškeriotojų būrius.

Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, visi galės žvejoti nemokamai visuose neišnuomotuose ir išnuomotuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, taip pat Nemuno deltos regioniniame parke – be mėgėjų žvejybos leidimo ar žvejo mėgėjo bilieto. Norintiesiems žvejoti jūroje, privačiuose ir tuose telkiniuose, kuriuose organizuota limituota (licencinė) žvejyba, teks įsigyti mėgėjų žvejybos leidimus. Nemokamai žvejoti galima dukart per metus – liepos šeštąją ir rugpjūčio penkioliktąją.

Nuo šiol visi šalies žvejai mėgėjai privalės užtikrinti švarą savo žvejybos vietoje. Šį švarios žvejybos principą nustato aplinkos ministro Valentino Mazuronio patikslintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Taisyklės įpareigoja prieš pradedant žvejybą ir žvejybos metu visas komunalines atliekas, esančias 5 metrų spinduliu nuo žvejybos vietos, surinkti ir, pasibaigus žvejybai, sutvarkyti.

Parengtas naujas Žuvininkystės įstatymo projektas, kuriuo gali būti uždrausta verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje 300 metrų nuo jūros kranto linijos ir 3 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų, sužlugdytų smulkiausias žvejų įmones.

Estijos žvejybos sektorių stiprins Lietuvos ištekliai - naudodamiesi sumaištimi Lietuvos žuvininkystėje, estai didina turimus žuvų sugavimo limitus ir įtaką rinkoje. "Lietuvos žinios" rašo, kad pastaruoju metu filialus Klaipėdoje įsteigusios Estijos bendrovės "Ramsun" ir "Monistico" iš lietuvių jau įsigijo 4 žvejų laivus, ir šie iš uosto išplaukė su žvejybos kvotomis.

Aplinkos ministerija šiemet dešimčia dienų – iki birželio 10 d. – pratęsė migruojančių ungurių verslinės žvejybos terminą, atsižvelgusi į vėlavusį pavasarį. Gaudyti migruojančius ungurius ungurinėmis gaudyklėmis kiekvienais metais leidžiama Aplinkos ministerijos nustatytuose upeliuose nuo balandžio 1-osios iki birželio 1-osios. Šiemet dėl užsitęsusios žiemos ir ežerus ilgai kausčiusio ledo migruojančių ungurių verslinė žvejyba prasidėjo beveik mėnesiu vėliau nei įprastai – baigiantis balandžiui.

„Sveikiname! Sveikiname! Sveikiname! Jūs laimėjote 500 000 JAV dolerių! Esate vienas iš penkių laimingųjų...“ „Rašau Jums prašydamas padėti susigrąžinti paveldėtus pinigus, kurie yra Jūsų šalies banke...“ Ko gero, sunku rasti bent vieną interneto vartotoją, kurio elektroninės pašto dėžutės nebūtų pasiekęs panašaus turinio laiškas. Jei prieš keletą metų tokie prašymai kai kuriems dar keldavo šiokį tokį smalsumą, tai šiandien – nebent kreivą šypsnį ar susierzinimą.

Šiandien ir rytoj Kauno mariose vykdomi įžuvinimo darbai. Per dvi dienas į šį vandens telkinį bus paleista apie 500 kilogramų žuvų. „Ką žadėjome, tą ir darome: gausiname mūsų šalies žuvų išteklius. Šiam, pirmajam etapui, skirta apie 350 tūkst. litų, o iš viso šiemet šiems darbams numatyta 1 mln. 150 tūkst. litų. Šios lėšos – tai pinigai, surinkti už parduotus mėgėjų žvejybos leidimus.