žvejyba

Ketvirtadienį prasideda kiršlių ir sterkų žvejybos draudimas, kuris tęsis pustrečio mėnesio: iki gegužės 15 dienos bus draudžiama gaudyti kiršlius, iki gegužės 20 dienos – sterkus. Apie draudimus informuojanti Aplinkos ministerija teigia, kad tai vienos vertingiausių Lietuvos vandenų žuvų, jų ištekliai gausinami veisiant dirbtinai. Už draudžiamų gaudyti žuvų žvejybą pažeidėjams gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų, konfiskuojami žvejybos įrankiai ir priemonės.

Pajūryje žiema jau atsitraukia: šalčius keičia teigiama temperatūra, sniegą – lietus, o poledinės žūklės mėgėjai turėjo mažai laiko pasidžiaugti pomėgiu: upių ir tvenkinių ledas ima tirpti. Tiesa, žvejams kol kas tai nė motais. O ir juos tikrinti turintys specialistai keblioje situacijoje – ant ledo patiems lipti nesaugu. Uostamiestyje šiandien – jau teigiama temperatūra. Tačiau tai nė motais ant Danės sėdintiems žvejams. Vyrai gaudo sprindžio dydžio ešeriukus ir tikina, kad dar jaučiasi saugūs.

Spaudžiant šaltukui ir vandens telkiniams po truputį dengiantis ledu, gelbėtojai perspėja žmonės nelipti ant tik ką susidariusio ledo. Arba bent jau prieš tai labai gerai patikrinti jo storį. Pirmiausia įspėjami žvejai - žvejoti jie raginami ne po vieną. Mat žiemą iš ledinio vandens savarankiškai išsiropšti ypač sunku arba net neįmanoma. Vien šiemet per pirmąsias metų dienas gelbėtojai ieškojo 9 nuskendusių žmonių, keturių gyvybių išgelbėti nepavyko.

Įsigyti šviežios, ką tik sugautos žuvies nėra taip paprasta net ir gyvenant vieninteliame šalies uostamiestyje – Klaipėdoje. Šviežia žuvimi patys žvejai neprekiauja net ir tam skirtuose, specialiai pastatytuose paviljonuose. Tad klaipėdiečiai, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, žuvį pirkdami turguje arba prekybos centruose, už ją sumoka 3 ar net 4 kartus daugiau, negu ją pirktų tiesiai iš žvejų.

Nuo penktadienio visoje šalyje draudžiama žvejoti vėgėles, nes prasidėjo jų nerštas. Anot Aplinkos ministerijos pranešimo, šis draudimas galios iki sausio 15 dienos. Pagrindinėse šių žuvų nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo jo žiočių iki Babtų tilto – naktį apskritai draudžiama bet kokia žvejyba. Vėgėlės yra labai vislios – patelė išneršia apie 1 mln.

Žemdirbiams tik šis ruduo buvo itin sudėtingas, o žuvininkai visus metus vadina blogais. Žuvys prastai maitinosi ir augo, o ką augintojai išaugino, dabar vanduo neleidžia paimti. Žvejai gaudo žuvis ekstremaliomis sąlygomis. Žuvų augintojai nekalbūs Senosios Naniškės kaime (Varėnos r.) dešimtyje tvenkinių žuvis jau porą metų auginantis ūkininkas Deividas Lukoševičius šiuos metus pavadino labai sudėtingais.

Aplinkos ministerija ruošiasi atlikti apklausą apie Lietuvos žvejų įpročius ir sužvejojamos žuvies kiekius, taip pat domėsis, ką visuomenė mano apie verslinės žvejybos draudimą vidaus vandenyse.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos pareigūnai Mažeikių rajone sulaikė, tinklais žvejojančius du vyrus. Kaip paaiškėjo, vienas jų tvenkinio nuomotojas. Vyro laukia rimti ne malonumai – bauda, valties ir tinklų konfiskavimas, taip pat teks atlyginti žalą gamtai. Be to bus sprendžiamas klausimas dėl tvenkinio nuomos. Vakar popietę Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių agentūrai buvo pranešta, kad Čekų kaime, Mažeikių rajone, Svirkančių tvenkinyje yra žvejojama su tinklais.

Antradienį minint Žolinę visi asmenys turi teisę žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų ar meškeriotojo bilietų. „Tai bus galima daryti visuose neišnuomotuose ir išnuomotuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, taip pat Nemuno deltos regioniniame parke“, – primena Aplinkos ministerija. Žvejybai vandens telkiniuose, kuriuose organizuota limituota (licencinė) žvejyba, privačiuose vandens telkiniuose, taip pat žvejybai jūroje ir šiomis dienomis teks įsigyti mėgėjų žvejybos leidimus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį ruošiasi į žvejybą Pietų Sibire, o vėliau išvyks vizito į Tolimuosius Rytus. „Pakeliui į Tolimuosius Rytus prezidentas nusprendė rytoj trumpam sustoti Pietų Sibire, kur jis planuoja išvykti į žūklę“, – žurnalistams antradienį sakė šalies vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Pasak jo, ketvirtadienį prezidento laukia gausybė renginių Amūro srityje, o penktadienį V.Putinas lankysis Buriatijoje.

Švedijoje gyvenantis vyras į Lietuvą grįžęs atostogų nusprendė pameškerioti ir pagavo stebėtinai didelį – 26 kilogramų -  karpį. Milžino vaizdai - reportaže. Karpis milžinas užkibo Tauragės tvenkinyje. Didžiausią savo ir visos Lietuvos laimikį pagavo Švedijoje gyvenantis lietuvis Vaidas Margis. Vyras sako, kad meškerę užmeta kelis kartus per metus po kelias dienas. O žvejybai šįsyk kitaip nei įprasta nesiruošė. Žvejojo, kaip mėgsta, ant baltyminių kukulių.

Ketvirtadienį minint Valstybės dieną visuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, taip pat Nemuno deltos regioniniame parke, išskyrus Krokų lankos botaninį-zoologinį draustinį, bus galima žvejoti nemokamai – be mėgėjų žvejybos leidimų, informuoja Aplinkos ministerija. Norintieji žvejoti privačiuose telkiniuose ir tuose, kur organizuota limituota žvejyba, taip pat ir jūroje, turės įsigyti leidimus.

Gegužės 8 d. apie 16 val. iš namų, Druskininkų sav., Leipalingio sen., Panemunės k., žvejoti išėjo ir iki šiol negrįžo Arūnas Jakimonis. Penkiasdešimtmetis apie 175 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, praplikęs. Apranga: žalios,baltos ir mėlynos spalvų džemperis, juodos kelnės, žali guminiai batai. A. Jakimonio ieško gausios Druskininkų ir Alytaus policijos pareigūnų pajėgos.

Šiaulių apskrities policijos Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis Tautvydas Skikas pirmadienį turėdamas laisvą dieną su draugu išvyko į žvejybą. Vyrai nesitikėjo, kad išsiruošę į užmiestį turės gelbėti vaiko gyvybę. Važiuojant iš Šiaulių Kuršėnų link draugai iš toli pamatė žvyrkeliu atlekiantį automobilį, kuris įsukęs į pagrindinį kelią sustojo. Automobilio vairuotojas pradėjo mojuoti prašydamas pagalbos.

Šimtatūkstantinis žinutės pasiekiamumas, daugybė paspaudimų „Patinka“ ir šimtai žvejų nuotraukų – toks sujudimas vyksta atlikėjo Gyčio Paškevičiaus Facebook‘o paskyroje. Žiniasklaidos pramintas Lietuvos muzikos seru dainininkas yra užkietėjęs žvejys, o prasidėjęs lydekų gaudymo sezonas – jam ypatingas laikotarpis! Todėl praėjusią savaitę Gytis Paškevičius paskelbė konkursą, kurio metu dalyviai gali laimėti du bilietus į muzikanto koncertą.

Šeštadienį Palangoje vyks tradicinė šventė „Palangos stinta“ ir žvejų varžybos. Šventę pradės stintų meškeriojimo varžybos nuo jūros tilto. Jose norą dalyvauti yra pareiškusios per 20 komandų, iš viso – apie pusę šimto žvejų, pranešė savivaldybė. Komandos rungsis iki vidurdienio, tuomet bus sveriamas komandų laimikis ir skelbiami varžybų nugalėtojai. Kiekvienas pagautos stintos gramas bus vertinamas 10 taškų, bet kokios kitos žuvies gramas – 1 tašku.

Pramoginę žūklę siūlantys gidai sako, kad dabar visi leidžiasi į lašišų žvejybą. Ir nenuostabu: paskutiniu metu jūroje šios žuvies netrūksta, o štai klaipėdietis žvejys gali pasigirti ir solidžiu rekordu. Ankstyvas vasario rytas: žvejai Danės upe pasileidžia marių link, o iš ten – ir Baltijos jūros platybės. Valtis papuošta meškerėmis. Vyrai laukia lašišų.

Kuršių marios vilioja poledinės žūklės mėgėjus. Kai kurie stintas čia gaudo ir per naktį. O savaitgalį žadamas žvejų antplūdis, tiesa, gelbėtojai marių ledu siūlo aklai nepasitikėti – vietomis – pavojingos properšos. Populiariausia žiemą transporto priemone Neringoje – ledrogėmis ties Preila leidžiamės ledu tolyn į marias. Pirmuosius poledinės žūklės entuziastus pastebime nutolę nuo kranto apie porą kilometrų. Čia žvejoja kompanija iš Radviliškio.

Tiesa, gausiu laimikiu pasigirti negali nei jas gaudantys tinklais, nei meškerėmis. O kadangi žuvies – mažai, turguje jos kaina tokia, kad kai kuriems šias žuveles ir lieka tik pauostyti. Kruizinių laivų terminale, krintant šlapioms snaigėms ir iškart šąlant, ryžtasi sėdėti vos vienas kitas žvejys su meškere rankose. Klaipėdietis Jonas rodo kuklų laimikį. Žvejai skundžiasi ir nesupranta, kur šiemet stintos dingo. Tris valandas šaltyje ištvėręs Stasys susirenka meškeres ir kiūtina namo.

Aplinkos ministerija įspėja į žūklę ant ledo išsiruošusius žvejus su savimi turėti smaigus ir būti atsargiems. Kaip penktadienį pranešė ministerija, žvejojantieji ant ledo privalo laikytis saugumo reikalavimų. Reikia pasitikrinti, ar ledas yra pakankamai tvirtas, kad išlaikytų žmogų. Tik storesnis kaip 7 centimetrų ledas laikomas tvirtu. Tam, kad ledas išlaikytų grupę žmonių, jis turi būti ne plonesnis kaip 12 centimetrų. Tvirtas ledas būna mėlyno arba žalio atspalvio.

Vilniaus rajone nuskendo du vyrai. Jie dar vakar vakare išėjo žvejoti, kaip įvyko nelaimė niekas ir nematė – kūnai rasti po ledu ugniagesiams apieškojus nedidelę kūdrą. Jau daugiau nei savaitė Lietuvoje smarkus atšilimas, vandens telkinius tik spėjęs padengti plonytis ledas vos laikosi. Štai ant ledo beliko tik meškerėlė, o jos savininkas nuskendo. Žvejai vis tiek rizikuoja lipti ant kone kartono storumo ledo.

Medine valtele 41-erių biržietis kartu su 49-erių draugu žvejoti į Širvėnos ežerą išplaukė jau pavakare. Kas vyrus traukė žūtbūt lįsti į vandenį, kai visoje Lietuvoje siautė kone uraganinis vėjas kol kas atsakyti niekas negali. Abu vyrus, išplaukusius į ežerą su valtimi, vėjas netruko apversti. Į krantą grįžo tik vienas.    „Iš kur man žinot, ko jis plaukė jeigu jis apie 4 val. dienos žvejot susigalvojo, taigi jis nuo ryto iki vakaro žvejodavo.

Slaptame vaizdo įraše Kauno hidroelektrinės teritorijoje matomas neramiai laimikio laukiantis vyriškis. Ilgai laukti neprireikia, mat šioje draudžiamoje žvejoti teritorijoje – žuvų sankaupos, todėl pagauti laimikį nėra sunku. Iš lėto sukdamas valą, brakonierius traukia žuvį, o šį žygdarbį palydi smalsūs kolegų žvilgsniai.

Pirmadienį, per Žolinę, žvejoti bus galima nemokamai. Visuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, taip pat Nemuno deltos regioniniame parke bus galima žvejoti be žvejybos leidimų ar meškeriotojo bilietų. Apie tai pranešė Aplinkos ministerija. Norintieji žvejoti privačiuose telkiniuose ir tuose, kur organizuota limituota (licencinė) žvejyba, turės įsigyti leidimus. Limituota žvejyba organizuojama apie 20 vandens telkinių.

Lašišas ir šlakius nuo šiol bus galima žvejoti dar penkiose Lietuvos upėse. Kaip informavo Aplinkos ministerija,šias lašišines žuvis ministro įsakymu leista gaudyti Akmenoje-Danėje, Vilnioje, Širvintoje, Musėje ir Virintoje. Nemune žvejo mėgėjo kortelė lašišų žvejybai suteiks teisę pasiimti tik tą lašišą, kuri sugauta Nemune žemiau Vilkijos perkėlos. Nemuno atkarpoje nuo Vilkijos perkėlos iki Kauno hidroakumuliacinės elektrinės visas sugautas lašišas privaloma paleisti.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai Radviliškio rajone sulaikė du vyrus žvejojusius su tinklais. Kartu su brakonieriais valtimi plaukiojo ir vieno jų nepilnametis brolis. Vyrams surašyti protokolai, gresia nemenkos baudos, konfiskuoti tinklai ir valtis. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vakar gavo pranešimą, kad Radviliškio rajone, Vaitiekūnų tvenkinyje yra pastatyti tinklai.

Antradienį Mažeikių rajone esančiame Kapėnų kaime po žvejybos naktį negrįžo devyniolikmetis, paaiškėjo, kad vaikinas nuskendo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos duomenimis, ugniagesiai iš policijos gavo pranešimą apie galimai Virvytės upėje nuskendusį devyniolikmetį, negrįžusį namo po naktinės žvejybos. Gelbėtojai su valtimi atliko žvalgyba upės pakrantėse, kur vandenyje aptiko jaunuolio kepurę. 18.34 val.

Šiaulių krašte aplinkosaugininkai surengė reidą - tikrino žvejus, ar jie laikosi visų reikiamų taisyklių. Iš pat ryto aplinkosaugininkai suko Šiaulių ir Radviliškio rajono sandūroje esančio tvenkinio link. Įtarimą iš karto sukelia du valtyje žvejoję vyrai. Pamatę pareigūnus, jie skubiai pasuka kranto link. Pareigūnai – žvejų pasitikti. Tačiau paaiškėjo, kad vyrai nuo nieko nebėga, o sužvarbę skubėjo krante paliktų rūbų.

Šiaulių rajone, Kuršėnuose, aplinkosaugininkai ir policija sulaikė itin įžūlų brakonierių – jis tinklu žvejojo Ventoje, tiesiog vidury miestelio, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija. Apie jį bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešė gyventojai. Iki atvykstant aplinkosaugininkams, pažeidėją sulaikė policijos pareigūnai. Kaip paaiškėjo, brakonierius jau baustas už šiurkščius pažeidimus.

Grundalų žvejyba išskirtinė ir tuo, kad ant tilto kone dešimtadalis žvejų – moterys. Plungiškė Stanislava sako šičia žvejojanti pirmąkart šiemet, bet kai laimikis – toks geras, neįmanoma liautis. Grundalas – invazinė žuvis, Lietuvos vandenyse stebima dešimtmetį, tačiau ji esą baigia išstumti kitas rūšis. Ko tik žvejai neprigalvoja, bandydami suvilioti šias žuvis. Vieni pjausto vištienos skrandelius ar širdeles, kiti šeria krevetėmis ar pačiais grundalais. Tiesa, masalo gabalai – gan stambūs.

Ketvirtadienį vieno vyro žvejyba vos nesibaigė tragiškai. Trijų pareigūnų grupė pastebėjo tarp nendrių įlūžusį žmogų, kuris prašė pagalbos. Kaip naujienų portalui tv3.lt papasakojo gelbėtojas Vaidas Vaišvila, vyras šaltame vandenyje greičiausiai prabuvo mažiausiai 15-20 minučių. „Smarkiai turbūt nenukentėjo, nes, kai išgelbėjome, tik padėkojo ir atsisveikino“, – pasakojo gelbėtojas V. Vaišvila.

Molėtų rajonas, Latvių kaimas, ūkininko Arvydo Čereškos sodyba. Nors šiandien kiemo pakraštyje iškastas tvenkinys tyvuliuoja ramybe, tačiau prieš pusę metų tamsų rudens vakarą jo žaliose vandenyse vyko intriga – kova dėl gyvybės ir mirties. Ūkininkas A. Čereška laukuose apžiūrėjęs gyvulius su savo keturračiu grįždamas namo pamatė, kad į kiemą įvažiavo kažkieno automobilis. „Grįžęs iš laukų pastebėjau, kad tos mašinos jau nėra, - pasakojo ūkininkas.

 Šakių „Vyčio“ komandos vyrai – Marijus Užupis ir Karolis Brusokas – nusprendė laisvą laiką praleisti pramogaudami bei pasimėgavo poledine žūkle. Tiesa, didelių laimikių vyrams pagauti nepavyko. „Kauno mariose tik tokios žuvys. Arba mes tokie žvejai“, – juokavo K.Brusokas. Kaip vyrukai praleido laisvadienį, pamatysite vaizdo reportaže.

31-erių metų Amy Molloy iš Sidnėjaus beveik visą savo gyvenimą buvo vegetarė. Tačiau prieš du metus, moteris spjovė į savo mitybos įpročius ir pradėjo valgyti mėsą, negano to, ją susimedžioja pati. Būdama 29-erių Amy suprato, jog vegetarizmas žalingas ne tik jos kūnui, bet ir santykiams. Netrukus, jai pradėjo be galo patikti žvejyba. Šio pomėgio ją išmokė jos širdies draugas, rašo dailymail.co.uk. Moteris mano, jog vegetare tapo dėl šeimoje diegiamų įsitikinimų.

Apie Pamerionyse nesugaunamą brakonierių elektriką kalbama jau keleri metai, įtariamasis prieš dvejus metus buvo pričiuptas, tačiau nuo baudžiamosios bylos tuomet išsisuko. Tyrėjai dėl įkalčių trūkumo nutraukė baudžiamąją bylą. Tačiau kaimelio gyventojas jokių išvadų nepadarė – atvirkščiai, aplinkosaugininkų duomenimis, dar labiau ėmė brakonieriauti. Surinkę duomenų apie nusikalstamą gamtai veiką aplinkosaugininkai su policijos tyrėjais gavo teismo leidimą daryti kratą 45-erių vyro namuose.

Šeštadienį visoje Lietuvoje rengiama socialinė akcija supažindinti globojamus vaikus su mėgėjiška žūkle ir kartu su profesionalais išmokti žvejybos paslapčių. Organizatorių teigimu, daugelio globojamų vaikų laisvalaikio praleidimo formos yra ribotos ir neatitinka jų poreikių. Akcijoje „ŽvejOK 2015“ dalyvavo 450 globojamų vaikų iš 50 vaikų globos institucijų.

 Lietuvoje prasidėjo lašišų žvejybos sezonas. Karališką žuvį mėgėjai galės gaudyti iki spalio 15 dienos. Kol kas šimtai meškerykočių paupiuose nekyšo, tačiau aplinkosaugininkai jau pradėjo stebėjimo ir tikrinimo operaciją: gaudomi pažeidėjai, neturintys licencijų, žvejojantys tam neskirtose vietose ir sugaunantys neleistiną kiekį lašišos. Aplinkosaugininkai primena, kad lašišas bei šlakius žvejoti galima tik su specialia licencija, kurią galima įsigyti ir mėnesiui, ir vienai dienai.

Dėl prasidedančio lašišų neršto trečiadienį įsigalioja apribojimai žvejojantiems Lietuvos upėse. „Principas toks: atkarpose, kuriose organizuojama lašišų žvejyba, reikia įsigyti žvejo mėgėjo kortelę, nesvarbu, kokiais būdais yra žvejojama ir kokios žuvys gaudomos“, - BNS sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Paukštė.

Šiaulių rajone Gudeliuose visą savaitgalį karaliavo žvejai – pusšimtis vyrų ir viena moteris su meškerėm sėdo ant kranto, kad išsiaiškintų, kas geriausias žvejas. Prizas už dviejų dienų kantrybę – kelialapis į pasaulio žvejų čempionatą, kur, kaip sako žvejai – vyksta tokie stebuklai, kad niekada nežvejojęs to nesupras. Plačiau – TV3 vaizdo reportaže.

Aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad nuo penktadienio, gegužės 15 d., visą mėnesį – iki birželio 15 d. – draudžiama gaudyti žiobrius, bet nuo gegužės 16 d. jau leidžiama žvejoti kiršlius ir salačius, nuo gegužės 21 d. – sterkus. Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose nuo gegužės 21 d. jau galima žvejoti ne tik sterkus, bet ir karšius.

Siekdamas apsaugoti Kuršių mariomis neršti plaukiančius šlakius ir lašišas, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pakeitė verslinės žvejybos vidaus vandenyse taisykles, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai. Verslinės žvejybos taisyklės jau numato draudimą Kuršių mariose žvejoti lašišas ir šlakius ištisus metus, tačiau išvengti jų šalutinio laimikio sudėtinga.

Nenuostabu, kad Rihanan rinkosi atostogas Havajuose. Įdomu tai, jog laiką čia atlikėja leido žvejodama. Su draugais išplaukusi pasiplaukioti jachta Rihanna nepraleido progos pasidaryti unikalios fotosesijos.  Ko gero, tik ji žvejyboje galėtų atrodyti tarsi prabangos apsuptų modelių fotosesijoje. Na, bet kuriuo atveju, atostogos Havajuose negali būti tik šiaip atostogos. Žvejyba bei meilės žuvims nesisektų. Šitaip Rihanna ruošia vakarienę.

Nuo šios dienos, balandžio 21-osios, jau galima žvejoti lydekas – baigėsi žvejybos taisyklių nustatytas laikas, kai tiek žvejams verslininkams, tiek mėgėjams jas draudžiama gaudyti (nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.). Aplinkosaugininkai primena, kad per vieną žvejybą leidžiama paimti ne daugiau kaip tris ir ne mažesnes kaip 45 cm lydekas. Sugavus daugiau ar mažesnių, teks sumokėti po 158,5 Eur už kiekvieną lydeką žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti.

Nuo vakar, kovo 1-osios, iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o iki gegužės 20 d. – sterkus. Už jų žvejybą draudžiamu laikotarpiu gresia nuo 115 iki 289 eurų bauda. Taip pat bus konfiskuojami pažeidėjų žvejybos įrankiai ir valtys. Jie turės atlyginti ir žuvų ištekliams padarytą žalą – papildomai už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką sumokėti po 158,5 Eur. Jeigu šios žuvys bus sugautos draustinyje ar rezervate, teks sumokėti tris kartus daugiau.

Asta Kažukauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kuršių mariose prie Nidos krantų gelbėtojams teko gelbėti ant atskilusios ledo lyties atsidūrusius 9 žvejus. Pranešama, kad žvejai nenukentėjo. Šiomis dienomis minios žvejų traukia ant Kuršių marių ledo, nors specialistai įspėja, kad ledas netvirtas ir lipti ant jo pavojinga – ypač stiprėjant vėjui.

Nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. draudžiama lydekų žvejyba. Šis draudimas galioja tiek žvejams verslininkams, tiek ir žvejams mėgėjams. Už kiekvieną draudžiamu laiku sugautą lydeką pažeidėjui teks sumokėti po 158,5 Eur, skelbiama pranešime spaudai. Jei žuvys bus sugautos draustinyje ar rezervate, teks sumokėti tris kartus didesnę sumą – 475,5 Eur už kiekvieną lydeką. Už pažeidimą taip pat gresia iki beveik 300 Eur bauda ir pažeidimo padarymo įrankių bei priemonių konfiskavimas.

 Sunku sugauti vėgėlę ežere, nors jų ten yra. Kai kuriuose – netgi nemažai. Jos buvo intensyviai veisiamos, todėl kalbos apie tai, kad ežeruose gyvena tik viena kita vėgėlė, neatitinka tiesos. Be to, nereikia pamiršti, kad šios žuvys yra labai vislios. Tačiau – ir labai paslaptingos, jų nepagauname pavasario gale, vasarą, rudens pradžioje, kai ežeruose gerai kimba kitos žuvys. Vėgėlių žūklė turi daug įvairiausių niuansų, kurie pakiša koją tam, kas jų nežino.

Lietuvoje neretai sutiksime žmogų, kuris gali pasigirti, kad jo didžiausias gyvenimo hobis – žvejyba. Ir tokiam užkietėjusiam žvejui visai nesvarbu, ar siaučia pūgos ir už lango minus dvidešimt laipsnių, ar lepina kaitri saulė, – jis visada bus pasiruošęs žvejoti sezonines žuvis, kurių mūsų šalies ežeruose ir upėse, rodosi, – apstu.

 Rusijos teismas penktadienį atidėjo areštuoto žvejybos laivo bylos nagrinėjimą mėnesiui, BNS sakė laivą „Jūros vilkas“ valdančios bendrovės advokatas Vladimiras Odiagaila. Advokatas sakė paprašęs teismo kreiptis į Gynybos ministeriją, kad ši paaiškintų su laivyba susijusių teisės aktų galiojimą. Kitas Murmansko teismo posėdis turėtų vykti lapkričio 25-ąją.