žvejyba

Sieną su Rusija saugančios Plaškių užkardos pasieniečiai kartu su aplinkosaugininkais Pagėgių savivaldybėje esančioje sodyboje sulaikė tris brakonieriavimu įtariamus vyrus. Ten pat aptikta 16 žvejybinių tinklų bei 76 brakonieriaujant sugautos žuvys.

Šiandien per Aplinkos ministerijoje sukviestą posėdį verslinės ir mėgėjų žvejybos perspektyvoms šalies ežeruose aptarti buvo išklausytos ir žvejų verslininkų, ir mėgėjų, ir prekybos žūklės reikmenimis atstovų nuomonės. Posėdyje dalyvavo Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nariai, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų specialistai. Daugiausia diskutuota apie žvejybos teisinį reglamentavimą ir verslinės žvejybos šalyje ateitį.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žvejybinius tinklus nuo gegužės bus galima parduoti ir pirkti tik, gavus specialų leidimą tam. Aplinkos ministerija taip siekia užkirsti kelią brakonieriavimui. Aplinkosaugininkai iš upių, marių ir jūros sako kasmet ištraukiantys tūkstančius neva niekieno tinklų. Brakonieriauti palankias sąlygas, anot jų, sudaro tai, kad žvejybinių tinklų gali nusipirkti bet kas.

Praėjusią naktį prie Jūros upės užtvankos žuvitakio Tauragėje brakonieriavę du vietos gyventojai, tėvas ir sūnus, turės sumokėti 17 984 litus žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti. Jie tinkline gaudykle sugavo 184 upines nėges. Matyt, būtų sugavę dar gerokai daugiau, jeigu ne aplinkosaugininkai. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros pareigūnai vakar surengė reidą prie minėtojo žuvitakio.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors stintmetis pamaryje šį pavasarį vėlavo kone mėnesį, kol kas žvejai laimikiu džiaugiasi. Tačiau gyventojai vargu ar galės pasilepinti agurkais kvepiančiomis žuvimis kaip pernai, mat didžioji dalis pamaryje sugautų stintų iškeliauja į Estiją. Prieš savaitę pamaryje prasidėjęs stintmetis neleidžia žvejams atsikvėpti. Tinklai su agurkais kvepiančia žuvimi Skirvytėje traukiami ir dieną, ir naktį.

Skirmantas Pabedinskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kiekvieną pavasarį Aukštaitijos nacionalinio parko ežeruose jau gaudomos stintelės. Šiemet stintelių žvejyba pradėta vėliau, tačiau pirmuoju laimikiu žvejai liko patenkinti. Nacionalinio parko ežeruose stintelės gaudomos senoviniu būdu – tinklai traukiami sukant kartį aplink statinę – vadinamąją „bobą“. Pasak žvejų, taip žvejoti stinteles sunkiau ir ilgiau, bet pigiau.

Neringos savivaldybė įspėja žvejus, kad jau pavojinga lipti ant Kuršių marių ledo. Saulėti orai ir srovė pakenkė marių ledui - jis suplonėjo dešimčia centimetrų, aižėja, pakrantės atitirpo. Ledo storis vietomis siekia vos 5-7 centimetrus. Tik ties Preila ir Nida ledo danga yra apie 25 centimetrų storio. Specialistų teigimu, į šiaurę nuo linijos Ventė-Juodkrantė ledo danga dar laikosi tik todėl, kad nėra vėjo.

Naujausias ir tiksliausias tyrimas atskleidžia, kad verslinės žvejybos tikslais visame pasaulyje kasmet sumedžiojama apie 100 milijonų ryklių, skelbia BBC. Tyrimą paskelbė žurnalas apie jūrų politiką "Marine Policy". Mokslininkai teigia, kad toks medžioklės mastas yra gerokai per didelis, turint omeny, kad kai kurios ryklių rūšys pradeda daugintis itin vėlai ir rūšis nespėja atsiskurti.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Už geresnę stintų žvejybos vietą šiemet nepagailėta net 36 tūkstančių litų. Pernai siūloma suma buvo šeštadaliu mažesnė. Kova dėl stintų žvejybos vietų Kuršių mariose ir Nemuno deltoje šiemet nebuvo tokia arši kaip pernai. Į kai kurias vietas nesulaukta nė vieno pretendento, tačiau siūlomos sumos, už galimybę kai kuriose vietose tinklais traukti neršti plaukiančias stintas, sumušė visus rekordus.

Laivų skaičius pastarąjį dešimtmetį Lietuvos jūrų laivų registre nenumaldomai mažėja. Lyginant su 2002-aisiais jame yra 99 laivais mažiau. Tačiau į Lietuvos registrą nori sugrįžti antras pagal dydį pasaulyje žvejybos laivas "Margiris", rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“. Pernai jame Lietuvos vėliava buvo pakeista į Australijos, tačiau australai išsigando tokio didžiulio laivo, prasidėjo boikotai, tad nebėra kur jo dėti.

Vėlų vasario 6 d. vakarą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo žinią, kad Malkų įlankoje plaukioja įtartina guminė valtis su dviem vyrais. Šie netrukus prisiyrė prie kranto ir valtį su maišais sukrovė į automobilį. Aplinkosaugininkai pasitelkė į pagalbą policijos pareigūnus, kurie ir sustabdė pažeidėjų automobilį. Juo važiavo trys klaipėdiškiai.

Rudenį internete neteisėtais lašišų laimikiais puikavęsi žvejai pasirašė sau nuosprendį. Baudos už žuvų ištekliams padarytą žalą jau padidintos 10 kartų. Tačiau artėjant pavasariui apie 170 tūkst. žvejų mėgėjų armija turėtų žinoti ir kitą svarbią informaciją, padėsiančią išvengti nemalonumų. Ministras ištesėjo pažadą Šią savaitę aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ištesėjo duotą pažadą ir atskiru įsakymu nuo kelių iki dešimt kartų padidino bazinius įkainius už žuvų ištekliams padarytą žalą.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų laida „Šiandien“, LRT.lt Ketvirtadienio pavakare pirmą kartą šiemet skubėta gelbėti ant atskilusios ledo lyties įstrigusių žvejų. Nepaisydami nei šio incidento, nei marių pakrantėse jau telkšančio vandens, poledinės žūklės entuziastai toliau tebeplūsta ant Kuršių marių.

Praėjusią savaitę internete publikuotas vaizdo įrašas, kuriame įamžinta, kaip poledinės žūklės metu vieną iš entuziastų ištiko nelaimė. Didelio ir sunkaus visureigio neatlaikę ledas įlūžo, o jo savininkui teko tik stebėti, kaip jo transporto priemonė dingsta po ledu. Žvejas dar mėgino traukti automobilį pririšęs raištelį prie stogo bagažinės laikiklių, tačiau kaip ir galime tikėtis, visos jo pastangos buvo bevaisės.

„Svarbiausia yra įdiegti šalyje bausmės už įstatymų laužymą neišvengiamumo kultūrą“, – sako aplinkos ministras, partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) vicepirmininkas Valentinas Mazuronis. Svarbu tvarka – Daugelio apžvalgininkų nuomone, jūsų, kaip ministro, pirmieji pasisakymai yra gana radikalūs.

Per visuotinį reidą, kurį aplinkosaugininkai surengė sausio 26–27 dienomis, visoje Lietuvoje aplankyta per 500 vandens telkinių. Patikrinta, kaip laikosi mėgėjiškos žūklės reikalavimų, ar yra įsigiję žvejybos leidimus, ar turi specialius smaigus, kurie žvejojant ant ledo yra privalomi, beveik 4 tūkstančiai žvejų. „Inspektoriams teko konfiskuoti draudžiamus žvejybos priemones ir įrankius – 164 skritulius, 3 grąžtus.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Kazys Starkevičius sako, kad aplinkos ministro Valentino Mazuronio patvirtintos naujos sugriežtintos "Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles" tarp žvejų sukėlė sumaištį.

Žvejojant žiemą ant storo ledo reikia ne tik kantrybės, bet ir tam tikrų žinių. Susidarius storam ledui, žuvys patiria savotišką šoką. Jos prisiglaudžia prie ledo ir taip gali išbūti iki trijų valandų. Tačiau ešeriai, kuojos, lydekos, karšiai ir kitos visų sezonų žuvys staiga tampa itin atsargios. Kaip jas lengviau prisivilioti? Ešeriai Žiemos sezono pradžioje ir vėlyvą rudenį ešerių elgsena beveik nesiskiria. Ešeriai dar laikosi seklumose, taip pat tose vietose, kur daugiau vandens augalijos.

Šiemet Aplinkos ministerija numato skirti daugiau kaip milijoną litų žuvims šalies vandens telkiniuose įveisti. Tam bus skirtos lėšos, gautos už parduotus mėgėjų žvejybos leidimus. "Priėmėme sprendimą apie milijoną litų skirti "įžuvinimui" vandens telkinių. Per pastaruosius metus tai padaryta pirmąkart. Tai yra lėšos, kurios, tikimės, bus surinktos už padidintą leidimų mėgėjiškai žūklei surinkimą", - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Lietus plauna ir tirpdo ledą, tačiau žvejai lipa ant vandens telkinių. Sako, ledas ir automobilį išlaikys. Bet po ledu jau nugrimzdo pirmosios aukos. Šiauliečiai rizikuoja dėl „kilbukų“, kuriais gaudys lydekas Latvijoje. Ledas suskilęs Šiauliuose ant Talkšos ežero vakar buvo galima suskaičiuoti apie tuziną žvejų. Dauguma jų būriavosi netoli krantinės. Ledas blizga nuo balų, tačiau neatrodo labai plonas.

Baltijos jūroje žvejojantys žvejai antrus metus iš eilės neišgaudė jiems skirtos menkių kvotos. Žvejai sako, kad dėl to kaltas pasenęs laivynas ir prievolė didžiąją dalį laimikio parduoti Lietuvoje, žuvininkystės produktų aukcione. Anksčiau itin gerai menkes gaudydavę ir dėl kiekvienos papildomos tonos pešdavęsi žvejai pastaruosius dvejus metus menkių limito neišgaudo. 2011-aisiais nesugauta apie 600 tonų, 2012-aisiais - daugiau nei du tūkstančiai - beveik pusė metų kvotos.

Šį savaitgalį žvejai mėgėjai dar galės žvejoti vėgėles, tačiau nuo pirmadienio, gruodžio 17-osios, įsigalios draudimas jas žvejoti, praneša Aplinkos ministerija. Nors pagal Mėgėjiškos žūklės taisykles vėgėles draudžiama žvejoti nuo gruodžio 15 iki sausio 15 dienos, šios taisyklės numato, kad tais atvejais, kai pirmoji žvejybos draudimo diena yra savaitgalis, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio.

Nors iki metų pabaigos liko dar visas mėnuo, Baltijos jūroje dirbantys mūsų žvejai neabejoja, kad nesugebės išgaudyti šiais metais Lietuvai skirtos menkių kvotos ir taip praras 10 mln. litų, rašo "Respublika". Jei neįvyks stebuklas ir gamta nepasigailės, jos neišnaudoti liks ne kokie nors keli ar keliolika menkų procentų, o net pusė. Pasak pačių žvejų, to dar niekada nėra buvę.

Pagėgių pasieniečiai sulaikė teisėsaugai žinomą biržietį, kurio policija ieškojo kaip nuteistojo už nusikaltimo padarymą. Vyras įkliuvo, kai atėjo į Bardinų užkardą prašyti leidimo būti valstybės sienos apsaugos zonoje. Šeštadienį į sieną su Rusija saugančios Valstybės sienos apsaugos tarnybos Viešvilės užkardą atvyko 30-metis Biržų gyventojas ir du jo draugai. Vyrai norėjo gauti vienkartinius leidimus būti valstybės sienos apsaugos zonoje, mat savaitgalį norėjo žvejoti Nemune.

Lietuvos žvejų organizacijos skambina pavojaus varpais dėl naikinamo žvejybos laivyno. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) Lietuvos žvejybos laivų sumažėjo perpus. Tuo metu lėšos, skirtos laivams atnaujinti, nėra panaudojamos dėl ES taikomų griežtų reikalavimų. Žemės ūkio ministerijos siūlymu, 11 milijonų litų, numatytų laivams modernizuoti, bus skiriami tvenkinių ir kitų vandens telkinių žuvininkystės projektams.

Lin­kai­čių kai­mo (Jo­niš­kio ra­jo­nas) gy­ven­to­jas Juo­zas Grei­čiū­nas sa­vo da­bar­ti­nį gy­ve­ni­mą da­li­na į dvi da­lis: pu­sę me­tų jis pra­lei­džia avi­nin­kys­tės ūky­je Nor­ve­gi­jo­je, ki­tą pu­sę – šal­tuo­ju me­tų lai­ku – Lie­tu­vo­je. Sa­vo­je ša­ly­je, gim­ta­ja­me kai­me jis dir­ba bib­lio­te­kos kū­ri­ku. Jau­nas vy­ras sa­ko, kad Nor­ve­gi­jo­je per sa­vai­tę ga­li už­dirb­ti dau­giau nei Lie­tu­vo­je per mė­ne­sį.

Į Lietuvos pajūrį žvejai atvyksta net iš užsienio, tačiau galimybės skatinti mėgėjišką žvejybą šalyje neišnaudojamos. Dėl painios tvarkos ir vietų, kur būtų galima išplaukti į jūrą, daugelis mėgėjų nesinaudoja šia galimybe. Vėjas Karklės pakrantėje – ne toks ir stiprus, tačiau po audros bangos dar gana grėsmingos. Bet jos negąsdina į Klaipėdą iš Rygos atvykusių žvejų mėgėjų. „Toliau nepavojinga, nes bangos mažesnės. Bandome išplaukti.

Laisvalaikiu Nemunykščio upėje pažvejoti susiruošęs Druskininkų pasienietis vandenyje aptiko kontrabandos krovinį – 12 dėžių baltarusiškų cigarečių. Įtariama, kad Lietuvą jos galėjo pasiekti Nemunu, o po to buvo tempiamos jo intaku Nemunykščiu. Šeštadienį laisvadienį turėjęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos rinktinės pasienietis susiruošė pažvejoti Nemunykštyje, tekančiame per Švendubrės kaimą Druskininkų rajone, netoli sienos su Baltarusija.

Baltijos jūroje be grėsmės populiacijai galima sugauti 70 tūkst. lašišų, rekomenduoja mokslininkai. Europos Sąjungos Taryba praėjusią savaitę regiono šalims leido 2013 m. Baltijoje sugauti 124 tūkst. lašišų. Dar apie 70 tūkst. lašišų sugaunama nelegaliai. Tris kartus mokslininkų rekomendacijas viršijantis žvejybos mastas – didžiausia grėsmė Baltijos lašišų populiacijos išlikimui.

Danės krantinėje, ties Pilies tiltu, pardavinėti šviežias, ką tik sugautas žuvis žvejai galės iki kitų metų pabaigos, nutarė Klaipėdos miesto savivaldybės Jūrinių ir vidaus reikalų komisija. Tačiau į AB „Smiltynės perkėla“ priklausantį pastatą žvejai nebus įleisti. Tą kategoriškai pasakė Darius Butvydas, perkėlos generalinis direktorius: „Esame akcinė bendrovė, siekianti pelno. Pastato veltui atiduoti tikrai negalime. Be to, turgaus veikla taip pat neužsiimsime.

Klaipėdos apskritis vienintelė, kurios krantus skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios. Tačiau žvejo profesija joje darosi vis retesnė. Užmiršti savo valstybės, žvejai vienas po kito džiauna tinklus krante ir gavę Europos Sąjungos išmokas pjausto savo laivus į metalo laužą. Svarbiausios šio rajono pramonės šakos buvo ir yra sutelktos Gargžduose. Labiausiai iš jų garsėjo vietos statybinių medžiagų kombinatas, žemės ūkio susivienijimas ir nuo 1960 metų veiklą vykdžiusi bendrovė Gargždų statyba.

Iki šiol Lietuvos žvejai išnaudojo tik 38 proc. šiems metams skirtų menkių gaudymo kvotų, todėl siūloma minėtas žuvis leisti gaudyti visiems Lietuvos žvejybiniams laivams, rašo dienraštis „Respublika“. Tačiau vargu ar visos kvotos bus išnaudotos, mat šalyje beliko vos 32 žvejybiniai laivai, o kiti – supjaustyti Briuseliui paliepus.

Baltijoje kasmet sugaunama apie 700 tūkst. tonų žuvies, bet jūros dugne tebetūno tūkstančiai iprito bombų, kurių apvalkalas baigia sudilti, iš laukų, miestų valymo įrenginių, pramonės įmonių upės į jūrą suneša daugiau kaip 0,5 mln. tonų azoto, fosforo ir kitų teršalų, o gydytojai primygtinai rekomenduoja nevalgyti Baltijos menkių kepenėlių.

Danas Vatsonas (Dan Watson), Glazgo menų koledžo absolventas, laimėjo Džeimso Daisono (James Dyson), garsaus britų išradėjo, premiją už naujoviško žvejybos tralo išradimą. Dabar Danas Vatsonas kartu su 17 kitų šalių finalistų varžysis dėl prestižinio didžiojo prizo, kurio laimėtojas bus paskelbtas lapkričio mėnesį. Jis pasiūlė tralo – tinklo, tempiamo paskui lėtai plaukiantį laivą, patobulinimą, kuris leistų išsaugoti mažesnes žuvis.

Liepą ir rugpjūtį dėl oro sąlygų dauguma Somalio piratų lieka namie, bet patys aršiausi tęsia veiklą vandenyse, laikomuose pavojingiausiais pasaulyje. Tačiau duomenys rodo, kad šį liūčių sezoną piratų elgesys pasikeitė. Nuo birželio 19 d. Somalio piratams nepasisekė paimti į nelaisvę nė vieno laivo, o nuo birželio 26 d. net nebuvo bandyta užgrobti laivų. Tai ilgiausias tylos laikotarpis Somalio piratavimo istorijoje nuo 2007 metų.

Neringa turistus vilioja ne tik unikalia gamta, bet ir rūkyta žuvimi. O norintiems šviežios žuvies neretai tenka nusivilti – Kuršių Nerijoje tokia žuvimi neprekiaujama. Į marias Juodkrantės žvejai dabar plaukia tik porą–trejetą kartų per savaitę, mat iki liepos vidurio žuvį galima gaudyti tik gaudyklėmis. Laimikiai nedideli – keliasdešimt kilogramų karšių, ešerių, viena kita lydeka, vėgėlė. Tačiau rūkytos žuvies pasiūla privilioja ne vieną poilsiautoją.

Pabrėždama, kad gamtos ištekliai priklauso visiems Lietuvos žmonėms, Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymą. Šalies vadovės teigimu, šios įstatymų pataisos apsunkina mėgėjiškos žvejybos galimybes, neužtikrina tinkamos žvejybos plotų priežiūros ir dar labiau biurokratizuoja žvejybos tvarką. „Žuvys ir kiti gamtos ištekliai priklauso visiems Lietuvos žmonėms. Įstatymai turi ginti žmones nuo savivalės, o ne ją įteisinti.

2003 m. įvyko pirmosios žurnalo „Žvejys ir Žuvis“ ir žvejų klubo „Vienam gale kablys“ surengtos jūrinės žūklės nuo kranto varžybos. Šios Karklės kaimelio pakrantėje vykusios varžybos vadinosi „Karklė 2003“. Tada organizatoriai tik nedrąsiai svajojo, kad varžybos taps tradicinėmis, bet kiekvienais metais jūrinės žūklės varžybos plėtėsi, žvejų, susidomėjusių šiuo renginiu, daugėjo, prizinis fondas nuolat didėjo, perkopė 5 000 litų ribą.

Geram ekskavatorininkui meškerės nereikia. Filmuota Bulgarijoje.  ...

Visuotinio klimato atšilimo akivaizdoje tirpstantys Arkties ir Antarkties ledynai kelia vandens lygį visuose pasaulio vandenynuose. Švedijos Stokholmo aplinkos institutas paskaičiavo, kad vien dėl šių pokyčių gamtoje iki šio amžiaus galo pasaulio ekonomika patirs 2 trilijonų JAV dolerių nuostolį.

Tradicija prekiauti šviežia žuvimi Danės upėje tiesiai iš žvejų laivų niekaip neprigyja, bet uostamiesčio politikai nepraranda vilties.Prekiauti šviežia žuvimi tiesiai iš žvejų laivelių Danės upėje paskutinį kartą bandyta pernai birželį, per Tarptautinę žvejo dieną. Klaipėdiečiai būriais plūdo į krantinę, o žvejai per kelias valandas pardavė daugiau kaip 4 tonas žuvies. „Mūsų laivas didesnis, su aukštesniu antstatu, tad negalėjome praplaukti pro tiltą.

Išėjo žvejoti, o grįžo su... krokodilu. Taip atsitiko Lenkijoje 65-erių metų žvejui. Trečiadienį jis graibštu iš Vartos upės Dolanos vietovėje, šalia Slupcos, ištraukė negyvą krokodilą. Gyvūnas buvo 1,5 metro ilgio ir plačiausioje vietoje buvo 24 cm pločio, praneša tvn24.pl. Apie pribloškiantį laimikį vyras informavo policiją. „Budintis pareigūnas, gavęs pranešimą apie sugautą roplį, iš pradžių nenorėjo patikėti tuo, ką sako žvejys.

Beveik 4 mėnesius dėl prastų orų žvejoti negalėję pajūrio žvejai pastarosiomis dienomis prigaudė tiek menkių, kad neturi, kur jų dėti. O žuvies perteklius numušė jos kainas aukcione. Tačiau turguje menkė pirkėjams kainuoja beveik tiek pat, kiek ir anksčiau – iki šio didžiulio laimikio, praneša LTV „Panorama“. Menkes Baltijos jūroje žvejoja 25 laivai. Beveik keturis mėnesius jie prastovėjo uoste – išplaukti neleido prasti orai. Tris pastarąsias dienas laivai grįžo lūžtančiais triumais.

Mėgėjų žvejybai propaguoti du kartus per metus – liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. – visuose valstybiniuose vandens telkiniuose (išnuomotuose ir neišnuomotuose), kuriuose mėgėjiška žūklė nėra draudžiama ir kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, taip pat Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose visi asmenys turės teisę žvejoti nemokamai.

Sekmadienį Rusijos Tolimuosiuose Rytuose gelbėtojams nuo atskilusios ledo lyties teko vaduoti šimtus poledinės žūklės mėgėjų. Ledas su 675 žvejais atskilo nuo Sachalino salos ir dreifuodama ėmė tolti nuo kranto. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad sudėtinga gelbėjimo operacija truko net kelias valandas, joje dalyvavo beveik 50 žmonių, buvo panaudoti aštuoni laivai bei du sraigtasparniai.

Rusnės sala šiandien kvepėjo stinta, žuviene, o į Šaktarpio šventę susirinkę gyventojai ir svečiai linksmai sukosi poromis ir traukė dainas. „Nei ledu, nei bradu, bet žuvies – su kaupu“ – tai išskirtinės ir bene vienintelės šalyje Šaktarpio šventės, kurią prieš devynerius metus atgaivino Rusnės salos gyventojai, šūkis. „Kažkada, senais laikais, mūsų krašto žmonės, tuo metu vokiečiai, Šaktarpiu vadindavo tą laiko metą, kai negalėdavo žmogus į kitą pusę papulti nei ledu, nei bradu.

Itin gausiais laimikiais Rusnėje prasidėjęs stintmetis kiršina žvejus. Įmonės piktinasi, kad pigių leidimų prisipirkę mėgėjai trukdo traukti tinklus.Žvejai mėgėjai sako turį tokias pat teises, kaip ir žvejybos įmonių darbuotojai. Beje, mėgėjai – galvos skausmas ir vietos valdžiai, kuriai, pasibaigus stintmečiui, tenka rūpintis, kaip surinkti tonas šiukšlių. Daugiau nei savaitę besItęsiantis stintmetis seniai bebuvo toks geras.„Žvejams šie metai be galo dosnūs, gamta motulė apdovanojo visus.

Net du vyriškius teko gelbėti įlūžus ledui ežere. Pirmas pranešimas gautas apie 15 val. iš Širvintų rajono, jog Stavarygalos ežere skęsta įlūžęs žmogus. Į įvykio vietą išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Apie 15.08 val. atvyko Širvintų ugniagesių gelbėtojų pajėgos.

Kylant jūrų lygiui, aukštyn stiebiasi ir su tuo susiję kaštai. Vien klimato kaitos poveikis vandenynams iki šimtmečio pabaigos gali kainuoti 2 trilijonus JAV dolerių. Tokius skaičiavimus savo ataskaitoje pateikia Stokholmo aplinkos institutas Švedijoje, praneša Newscientist.com.